Parodoje apie 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaraciją – svarbiausi dokumentai ir istorinės aplinkybės

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2020/12/02/par... 2020-12-03 08:33:00, skaitė 832, komentavo 23

Parodoje apie 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaraciją – svarbiausi dokumentai ir istorinės aplinkybės

Lietuvos Tarybos prezidiumo nariai 1918 Berlyne. Iš kairės: sekretorius J. Šernas, pirmininkas A. Smetona, pirmasis vicepirmininkas J. Šaulys, antrasis vicepirmininkas Justinas Staugaitis | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Artėjant gruodžio 11-ajai – dienai, kai prieš 103 metus Lietuvos Taryba pasirašė labai svarbų dokumentą, Gruodžio 11 d. Deklaraciją – Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis kviečia į virtualią parodą.

„Šie vos daugiau nei šimtmečio įvykiai buvo pagrindas Lietuvos valstybės atkūrimui, – pristatydamas virtualią parodą „1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracija – žingsnis link Vasario 16-osios Akto“ teigia prof. L. Mažylis. – Radiniai Vokietijos archyvuose atspindi aplinkybes, kaip buvo priimtas vienas iš svarbiausių Lietuvos Tarybos dokumentų“.

Pasak prof. L. Mažylio, 1917 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais susiklostė palankios sąlygos lietuvių deryboms su Vokietijos valdžios institucijomis dėl Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir Lietuvos valstybės pripažinimo. „Lapkričio pabaigoje lietuvių atstovai Antanas Smetona, Jurgis Šaulys ir Steponas Kairys pakeliui iš Šveicarijos atsirado Berlyne ir išgirdo paviešintą naujojo Vokietijos kanclerio pasisakymą, jog ateities Europos žemėlapy turi rastis ir Lietuva. Aktyviai veikdami, Lietuvos Tarybos atstovai užmezgė ryšius su įtakingais to meto Vokietijos valdžios atstovais. Iš tų laikų dokumentų matyti, kad šis laikotarpis lietuviams buvo labai svarbus susigaudant, kad įvairių vokiečių valdžios institucijų požiūris dėl Lietuvos ateities yra nevienodas. Atsirado tam tikra laisvė apeiti kliūtis. Pavyzdžiui, vokiečių kariškių požiūris buvo neužtikrintas; pripažindami, jog lietuviai turi teisę į tam tikrą teritorinį darinį, jie Lietuvą pateikė kaip silpną, politiškai neišsivysčiusią šalį ir įsakmiai piršo karinę ir kitokias sutartis su Vokietija“, – pasakoja profesorius ir pabrėžia, jog buvo institucijų, kuriose požiūris į Lietuvos ateitį buvo palankesnis.

Gruodžio 11 d. Tarybos posėdyje Vilniuje  deklaracija buvo priimta ir pasirašyta 19 jos narių, paskutinį, 20-ąjį, Prano Dovydaičio parašą prijungiant vėliau.

Kol Lietuvos Tarybos nariai posėdžiavo, gruodžio 11 d. Kaune likęs Užsienio reikalų žinybos atstovas K. von Lersneris telegrafavo į Berlyną, kad gruodžio 10 d. buvo sudaryta deklaracija su Lietuvos Taryba ir kad gruodžio 12 d. tikimasi gauti ją visų Lietuvos Tarybos narių pasirašytą. Kitą dieną, gruodžio 12-ąją, į Kauną vėl važiavo A. Smetona, J. Šaulys, S. Narutavičius, J. Smilgevičius, J. Vileišis ir A. Stulginskis. Nuvykus Lietuvos Tarybos nariams į Kauną, gruodžio 11 d. Deklaracija buvo perduota K. von Lersneriui. Gruodžio 12 d. 13.28 val. užsienio reikalų atstovas išsiuntė iš Kauno telegramą, jog jis gavo iš Lietuvos Tarybos nutarimą su 19 parašų.

„Naujienos apie priimtą gruodžio 11 d. Deklaraciją nebuvo leista skelbti to meto laikraščiuose – ši žinia paskelbta tik tada, kai 1918 m. kovo 23 d. Vokietija paskelbė pripažįstanti Lietuvos nepriklausomybę 1917 m. gruodžio 11 d. Deklaracijos pagrindu. Gruodžio 11-osios Deklaracija buvo surašyta vienu egzemplioriumi ir 99 metams „atgulė“ Vokietijos Užsienio reikalų žinybos archyve Berlyne, kur ją ir suradau 2017 m. kovo 27 d. Buvo ir džiugios, ir sunkios minutės: štai prieš mane autentiškas dokumentas su originaliais Lietuvos Tarybos narių parašais… bet gi ne tas… O po keliolikos minučių pasimatė ir kitas – pats svarbiausias mums! – Dokumentas: Vasario 16-osios Aktas…“, – prisiminė L. Mažylis.

Parodoje pristatomi ne vien archyviniai radiniai (Berlyno radinius vėliau papildė ir unikalūs radiniai Freiburge), bet ir to meto atvirukai su vietovėmis ir asmenimis, kurie leidžia geriau suvokti Lietuvos Tarybos veiksmus diplomatiniuose labirintuose su kaizerinės Vokietijos valdžios atstovais vardan geresnės Lietuvos valstybės ateities.