Valinsko byla įrodė. Kurstymams prieš "vatnikus" ir "koloradus" Lietuvoje — žalia šviesa

Autorius: Jurgis Nevėžietis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-12-12 21:44:00, skaitė 1092, komentavo 22

Valinsko byla įrodė. Kurstymams prieš

Valinsko atveju visiškai dėsninga, kad jį — tikrų tikriausią landsbergistą — parėmė atitinkamos pakraipos masinės žiniasklaidos priemonės. Žodžiu: kad savi užstojo savą

Dar spalio mėnesį prasidėjo skandalas dėl to, kaip garsus šoumenas ir aršus TS-LKD rėmėjas, Arūnas Valinskas, tiesioginiame "Delfi.lt" eteryje pareiškė, atseit, tokie "koloradai" kaip Lietuvos lenkų lyderis Voldamaras Tomaševskis, turėtų būti "šaudomi"... Ir paskutinė naujiena šioje istorijoje tokia: Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė prieš Valinską pradėtąjį ikiteisminį tyrimą. Vertėtų pakalbėti apie tai, kokia šio sprendimo visuomeninė-politinė reikšmė...

Tačiau pirmiausiai norėtųsi priminti skaitytojui, ką būtent ir kokiame kontekste Valinskas pasakė — šito nežinant, sunku gi kažką daugiau čia vertinti. Taigi — spalio 14 dieną "Delfio" transliuotoje laidoje, komentuodamas tada tik ką įvykusius 2020-2024 m. kadencijos Seimo rinkimus ir juose dalyvavusią Lietuvos Lenkų rinkimų akciją — Krikščionių šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), Arūnas Valinskas tarė:

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris, gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto, yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyti, šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėti nuo jo"...

Į tai pats Tomaševskis su bendražygiais reagavo operatyviai ir netrukus ryšium su 170 BK str. (draudžiančiu kurstyti prieš tautos, rasės, religinę ar kt. žmonių grupę), prieš Valinską buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ir nors aukščiau cituotų Valinsko žodžių pobūdis neabejotinai kurstytojiškas, apie "demokratiją", "laisvę", "toleranciją" ir pan. vadinamąsias "Vakarų vertybes" skalambyti mėgstanti oficiozinė žiniasklaida (Delfi, 15min, LRT ir t. t.) šį incidentą nušvietinėjo itin tendencingai, siekdama užtušuoti Valinsko išsišokimą ir pavaizduoti tai jei ne "patriotiškai" nusiteikusio piliečio "susirūpinimu", tai — bent jau — kaip savotiško humoro išraišką...

Ir nieko nuostabaus: Arūnas Valinskas juk yra ilgametis TS-LKD šalininkas (pavyzdžiui, 2008 m. į Seimą patekusi jo "klounų" partija tebuvo "kišeninis" Kubiliaus konservatorių projektas atitinkamai antiliaudinei dešiniųjų koalicijai sudaryti), o minėtieji žiniasklaidos organai — neatsiejami nuo būtent liberaliojo, kosmopolitinio ar, sakykime, landsberginio, Lietuvos buržuazinio elito flango.

Na, o pastarasis nekenčia "vatnikų" nei kiek ne mažiau, kaip aršiausieji nacionalistai ir fašistai; štai, pavyzdžiui — 2014 metasi liberalas Petras Auštrevičius sveikino taip vadinamų "koloradų" žudynes Ukrainos Odesos mieste, įvykdytas kraujo ištroškusių Ukrainos neonacistų kaip tariamą "žygdarbį" — ir toksai jo pareiškimas ne tiktai nesulaukė teisinių sankcijų, bet net elementariausio neva "respektabiliųjų" elito sluoksnių viešo pasmerkimo...

Taigi: Valinsko atveju visiškai dėsninga, kad jį — tikrų tikriausią landsbergistą — parėmė atitinkamos pakraipos masinės žiniasklaidos priemonės. Žodžiu: kad savi užstojo savą.

Vis dėlto, čia kalbėta buvo ne apie kažkokius užsienio įvykius, bet apie vietinius ir labai konkrečius veikėjus: sakyta, kad tokius ir tokius asmenis reikėtų "šaudyti"... Ir nors Valinsko pasisakymą savo laiku pasmerkė net prezidentas Gitanas Nausėda, Vilniaus apylinkės prokuratūra pareiškė, kad šiuo atveju jokio 170 BK str. ar kito įstatymo pažeidimo — nėra.

"Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautomis kalbos specialistų išvadomis, konstatuota, kad A. Valinsko išsakyti teiginiai negali būti pripažinti kurstymu smurtauti ar fiziškai susidoroti, nes šių teiginių komunikacinis tikslas — ne raginti ar skatinti žiūrovus atitinkamai elgtis, o išreikšti A. Valinsko asmeninę negatyvią nuomonę", — rašoma prokuratūros pranešime.

Anot cituotojo pranešimo, Valinsko pasisakymas, nors "menkinantis ir įžeidus" (ir todėl "galimai" pažeidžiantis etikos ir moralės normas), vis dėlto nepažeidžia "lygiateisiškumo", kadangi juo, atseit, nebuvo skatinama neapykanta, diskriminacija ir pan.

Štai tokio verdikto prieita, remiantis neva "neutralių", žodžiu, "nešališkų", "ekspertų", pakviestų įvertinti Valinsko pasisakymo teksto formą ir turinį, pateiktu vertinimu. Žinoma — prisiminus eilę kitų, atrodytų, panašaus profilio (t. y. 170 BK str. liečiančių) baudžiamųjų bylų, nukreiptų prieš taip vadinamus "vatnikus" (pavyzdžiui — Povilo Masilionio byla, Žilvino Razmino byla, galų gale, Algirdo Paleckio nuteisimą dėl tiesos apie 1991-ųjų sausio 13-osos įvykius ir kt.), nesunku suprasti, kad tokių ir panašių "ekspertų" neutralumas ir nešališkumas egzistuoja vien popieriuje ir tikrumoje tėra tiktai fikcija.

Todėl galime bei turime kalbėti apie tai, kad Vilniaus apylinkės prokuratūra — kaip ir Lietuvos teisinės įstaigos apskritai — akivaizdžiai taiko dvigubus standartus, vienus politiškai motyvuotose bylose teisdama vien tik už "kažkam" neįtikinančią nuomonę, o kitus — išteisinančius, nes gi šie "kiti" ne tiktai priklauso "elitui", bet — dar daugiau — pila purvus ant tų, kurie neįtinka valdančiajam režimui.

Ir šiuo požiūriu nereikia būti nei Tomaševskio šalininku, nei apskritai gerbėju (pastarojo atžvilgiu galima išsakyti labai daug pamatuotos kritikos ir žvelgiant iš mūsų, t. y. tų, kuriuos landsbergistai vadintų "vatnikais", stovyklos požiūrio taško), kad suprastumei, kokį precedentą kuria štai šis Vilniaus apylinkės prokuratūros sprendimas, o būtent: jisai įjungia žalią šviesą kurstyti prieš "vatnikais", "koloradais", "kremlinais", "komuniagomis" ir pan. vadinamus Lietuvos piliečius, žodžiu — prieš tuos, kurie neįsipaišo į dabarties "meinstrymą"...

Kiek tame "demokratijos" ar — juo labiau — "teisėtumo" — kažin ar bereikia klausti. Tačiau aišku yra viena: šituo tik stiprinama Lietuvos fašizavimo tendencija. Prie ko ji prives? Ir ar sveikesni visuomenės elementai pajėgs jai atsispirti? Tai pamatuoti, bet visiškai atviri klausimai, į kuriuos teatsakys laikas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.