Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2020-12-18 02:22:00, skaitė 1858, komentavo 70
Gruodžio 18 - Didžiojo Stalino gimimo diena - Kinijos Liaudies Respublikoje yra paskelbta valstybine švente - Stalino Diena.
Tai tik nedidelė žodžių, pasakytų tuomet gyvenusių žymių žmonių, apie Vadą dalis.. Jis nieko nepaliko abejingais. Jo veiksmus ir orumą pripažino tiek draugai, tiek priešai. Ir jei jau kam kalbėti apie jį, tada tik panašaus masto asmenybėms..
Josifas Džiugašvilis, Visariono sūnus - Stalinas
Štai jis žymiausias ir didingiausias iš mūsų bendraamžių. Jis paskui save veda 170 mln žmonių 21-ame milijone kvadratinių kilometrų. Darbe jis susijęs su daugybe žmonių. Ir visi tie žmonės jį myli, tiki juo, palaiko jį. Visu ūgiu jis iškyla virš Europos ir Azijos, virš praeities ir virš ateities. Tai pats žymiausias ir tuo pačiu metu mažiausiai ištyrinėtas žmogus pasaulyje.
Anri Barbius, prancūzų rašytojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas
Komunizmas prie Stalino iškovojo visų vakarų nacijų aplodismentus ir susižavėjimą. Komunizmas prie Stalino davė mums patriotizmo pavyzdžius, lygius geriausiems istorijos analuose. Komunizmas prie Stalino išaugino geriausius generolus pasaulyje. Krikščionybės ujimas? Visai ne. Nėra jokių religinių persekiojimų. Cerkvių durys atviros. Mažumų rasiniai persekiojimai ? Visiškai ne, Žydai gyvena kaip visi. Politinės represijos? Žinoma. Tačiau dabar tapo aišku, kad tie kurie buvo sušaudyti butu išdavę Rusiją jos vokiškiems priešams.
Viljamas Eitkenas Biverbrukas, anglų ir kanadiečių politinis veikėjas, leidėjas, verslininkas ir mecenatas
Stalinas iš pat pradžių padarė man įspūdį savo sugebėjimais, ir mano nuomonė nepasikeitė. Jo asmenybė kalbėjo pati už save, ir jos vertinimas nereikalavo perdėjimų. Pas jį buvo geros manieros, matyt, gruziniškos kilmės. Aš žinau, kad jis buvo negailestingas, bet gerbiu jo protą ir jaučiu jam simpatiją, kurios ištakų taip ir negalėjau pats sau iki galo paaiškinti. Matyt tai buvo Stalino pragmatizmo pasekmė. Greitai užsimirštama , kad kalbiesi su partiniu veikėju… Aš visada jame matydavau jame įdomų pašnekovą, niūrų ir griežtą, kam dažnai nuteikdavo apsvarstomi klausimai. Aš nepažinojau žmogaus, kuris taip valdytusi pasitarimuose. Stalinai buvo puikiai informuotas visuose jį liečiančiuose klausimuose, apdairus ir operatyvus… Už viso to, be abejo, stovėjo didi jėga.
Entonis Idenas, 64-as Didžiosios Britanijos premjeras
“Didele laime Rusijai buvo tai, kad sunkių išbandymų metais šaliai vadovavo genijus ir nedvejojantis pulkvedys Stalinas. Jis buvo pačia iškiliausia asmenybe, imponuojančia mūsų besikeičiančio ir žiauraus to laiko periode, kuriame praėjo visas jo gyvenimas.
Stalinas buvo nepaprastos energijos ir nepalenkiamos valios jėgos žmogus, ryžtingas, žiaurus ir negailestingas pokalbyje, kuriam netgi aš, išauklėtas čia, Britanijos parlamente, negalėjau nieko priešpastatyti. Visų pirma Stalinas turėjo didelį jumoro ir sarkazmo jausmą ir sugebėjimą tiksliai suvokti mintis. Ši Stalino jėga buvo tiek didi, kad jis atrodė nepakartojamas tarp visų laikų ir visų valstybių vadovų.
Stalilnas padarė mums didingiausią įspudį. Kis turėjo gilią, be jokios panikos, logiškai apmastutą išmintį. Jis buvo nenugalimas meistras sunkiais momentais rasti išėjimo kelius iš pačios beviltiškiausios padėties. Be viso to, pačiais kritiškiausiais momentais, o taip pat pačiais iškilmingiausiais momentais, Stalinas buvo vienodai susilaikęs ir niekada nepasiduodavo iliuzijoms. Jis buvo nepaprastai sudėtinga asmenybė. Jis sukūrė ir valdė milžinišką imperiją. Tai buvo žmogus, kuris savo priešą naikino savo gi priešu. Stalinas buvo didingiausiu, neturinčiu sau lygiu pasaulyje, diktatoriumi, kuris paėmė Rusiją su arklu, o paliko su atomine ginkluote.
Vinstonas Čerčilis, 61 ir 63 Britanijos premjeras
Stalinas - viena iš didingiausių šiuolaikinės istorijos figūrų. Jis tvirtai įrašė savo vardą ne tik Tarybų Sąjungos, bet ir pasaulio istorijoje. Jam vadovaujant senoji istorija pasikeitė, atsinaujino, pajaunėjo ir pavirto į dabartinę Tarybų Sąjungą. Jis iškėlė TSRS iki galingos pasaulinės valstybės lygio - padarė ją galingesne nei kada nors buvo ar galėjo tapti Rusija.
Jucho Paasikivi, 7 Suomijos prezidentas, 2 ir 28 Suomijos premjeras
Stalinas kalba be pagražinimų ir moka net sudėtingas mintis išreikšti paprastai. Kartais jis kalba paprastai, kaip žmogus, kuris įpratęs taip suformuluoti savo mintis , kad jos būtų aiškios nuo Maskvos iki Vladivostoko. Galbut jis neturi šmaikštumo, bet jam, neabejotinai, būdingas jumoras, kartais jo jumoras tampa pavojingu. Laikas nuo laiko jis nusijuokia prislopintu šelmišku juoku. Jis jaučiasi gana laisvai ivairiose srityse ir atmintinai, nepasiruošęs visada tiksliai cituoja datas, vardus , faktus.
Mes kalbėjomės su Stalinu apie spaudos laisvę, apie demokratiją ir apie jo asmenybės sudievinimą. Pokalbio pradžioje jis kalbėjo bendromis frazėmis ir vartojo žinomus partinio leksikono šablonus. Vėliau aš nustojau jame jausti partinį vadovą. Prieš save įžvelgiau individualybę. Ne visada sutikdamas su manim, jis visą laiką išliko gilus, protingas, susimąstęs.
Lionas Foichtvangeris, vokiečių rašytojas, vienas iš labiausiai pasaulyje skaitomų vokiškai rašančių autorių
Prisipažinus, aš žiūrėjau į Staliną su šiokiu tokiu itarimu ir išankstiniu nusistatymu. Savo sąmonėje aš sukūriau labai atsargaus, savyje susikaupusio fanatiko, despoto, pavydaus valdžios monopolizatoriaus. Aš tikėjausi sutikti žiaurų, kietą doktrinerį ir savimi pasitikintį gruziną - kalnietį kurio dvasia niekada nebuvo išsiveržusi iš gimtųjų kalnų lygumų. Visi neaiškūs gandai, visi įtarimai nustojo man egzistuoti amžiams po to , kada aš pasikalbėjau su juo keletą minučių. Aš niekada nebuvau sutikęs labiau nuoširdaus, padoraus ir sąžiningo žmogaus; jame nėra nieko tamsaus ir grėsmingo, ir šiomis jo savybėmis reikia paaiškinti jo milžiniška valdžią Rusijoje.
Herbertas Velsas, anglų rašytojas ir publicistas
Stalinas nė karto nepasikartojo. Jis kalbėjo taip kaip šaudė jo kariauna - tiksliai ir tiesiai. Jis pasveikino mane keliais greitais rusiškais žodžiais. Jis paspaudė mano ranką trumpai, tvirtai, mielai. Jis šiltai šypsojosi. Nebuvo nei vieno nereikalingo žodžio, gesto ar kuno judesio. Atrodo kad kalbi su nuostabiai subalansuota mašina, protinga mašina. Josifas Stalinas žinojo ko jis nori, žinojo ko nori Rusija, jis manė, jūs irgi tai žinote. Šito antrojo vizito metu mes kalbėjomės beveik keturias valandas. Jo klausimai buvo aiškūs, trumpi ir tiesūs. Kad kaip ir pavargęs buvau, aš atsakinėjau tokiu pat tonu. Jo atsakymai buvo greiti, nedviprasmiški, jie buvo ištariami taip, lyg būtų buvę apgalvoti daug metų atgal.
Haris Hopkinsas, amerikiečių valstybinis ir politinis veikėjas, F. Ruzvelto artimiausias bendražygis
Stalinas buvo pirmas tarp lygių koalicijos sąjungininkų. Pokarinė stalininės valstybės vidaus ir užsienio politika, buvo sąlygota visų pirma Stalino siekiu sustiprinti Rusijos valstybingumo statusą, užtikrinti jos globalinius interesus.
Čan Kaiši, Kinijos respublikos prezidentas, maršalas ir generalissimus
Stalinas - nuostabi asmenybė. Jis apdovanotas nepaprastais sugebėjimais ir protu, o taip gebėjimu suvokti praktiškų klausimų esmę. Jis vienas tų lyderių, lygiai su Ruzveltu ir Čerčiliu, ant kurių pečių gula tokia atsakomybė, kokios neteks jokiam žmogui artimiausius 500 metų.
Kordelis Halas, 47 JAV valstybės sekretorius
Viena iš daugybės susijusių, su Stalinų, įdomių aplinkybių: jis labiau literatūriškai išsilavinęs nei bet koks kitas jo laikmečio valstybinis veikėjas. Palyginus su juo Džordžas Loidas ir Čerčilis - tik stebėtinai blogai apsiskaitę žmonės. Kaip, beje, ir Ruzveltas.
Čarlzas Persis Snou, anglų rašytojas, fizikas, valstybinis veikėjas
Tikriausiai, joks kitas žmogus, išskyrus Staliną, negalėtų padaryti to paties kare, su tokiu negailestingumo lygiu, lankstumu ar tikslo siekimu, ko reikalavo sėkmingas kariavimas tokiais nežmoniškais mastais.
Piteris Ustinovas, britų kino aktorius, režisierius, dramaturgas, scenaristas, rašytojas, laikraščių ir žurnalų kolumnistas, tele- ir radijo - vedėjas, prodiuseris, Emmi, Gremmi, Oskaro premijų Laureatas
Stalinas turėjo kolosalų autoritetą, ir ne tik Rusijoje. Jis mokėjo “prijaukinti” savo priešus, nepanikuoti pralaimėjus ir neapsvaigti nuo pergalių. O pergalių pas daugiau nei pralaimėjimų.
Stalininė Rusija - tai ne ankstesnė Rusija, žuvusi kartu su monarchija. Tačiau stalininė valstybė be jo vertų įpėdinių pasmerkta.
Stalonas Teherane kalbėjo kaip žmogus , turintis teisę reikalauti ataskaitos. Neatverdamas kitiems dviems konferencijos dalyviams rusų planų, jis pasiekė to, kad jie patys jam išklojo savo planus ir ir juos pakoregavo pagal jo reikalavimus. Ruzveltas prisijungė prie jo, kad atmestu Čerčilio idėją dėl plataus vakarų ginkluotųjų pajėgų Vienos, Prahos ir Budapešto puolimo per Italiją, Jugoslaviją ir Graikiją. Iš kitos pusės, amerikiečiai, tam pritardami, atmetė, nepaisydami anglų nusistatymo, pasiūlymą peržiūrėti konferencijoje politinius klausimus liečiančius centrinę Europą, ypač klausimą dėl Lenkijos, kur tuoj - tuoj turėjo įeiti rusų armijos.
Benešas informavo mane apie derybas Maskvoje. Jis apibūdino Staliną kaip žmogų daug nekalbantį, bet tvirtą siekimuose, turintį kiekvienai europinei problemai savąją mintį, slaptą, bet visiškai nusistatytą.
Šarlis de Golis, 18 Prancūzijos prezidentas, pirmas Penktos respublikos prezidentas
Aš supratau, kad jis labiau informuotas nei Ruzveltas, labiau realistiškas nei Čerčilis, ir tam tikra prasme labiausiai efektyvus iš karinių lyderių.
Averelas Harimanas, JAV pasiuntinys TSRS
Aš buvau įsitikinęs antistalinistas 17 metų amžiaus. Mes netgi pradėjome ruoštis pasikėsinimui prieš Staliną. Jei mane būtų nuteisę 1939 metais aukščiausia bausme, tai tai būtų buvę teisinga. Dabar, apgalvodamas tą visą amžių, aš patvirtinu: Stalinas buvo pati didžiausia ХХ amžiaus asmenybė, pats didžiausias politinis genijus.
Aleksandras Zinovjevas, sociologas ir socialinis filosofas, rašytojas.
Stalinas nuo pat pirmojo mūsų susitikimo momento padarė man stiprų įspūdį: neįprasto masto Žmogus. Jo blaivi, beveik sausa, ir bet tiek aiški bei tiksli maniera išsireikšti ir tvirtas, bet tuo pačiu didžiai dvasingas derybų vedimo stilius parodo, kad savo pavardę jis pateisina visiškai. Mano derybų ir pokalbių su Stalinu eiga davė man aiškų supratimą apie šio žmogaus jėga ir valdžia, kurio vien manieringas rankos judesys tapdavo įsakymu pačiam atokiausiam kaimui, esančiam neaprėpiamuose Rusijos platumose, - žmogaus, kuris sugebėjo suvienyti du šimtus milijonų savo imperijos gyventojų stipriau nei ket koks caras anksčiau.
Joachimas fon Ribentropas, 15-as Vokietijos užsienio reikalų ministras
Drąsus, bet atsargus, lengvai užsirūstinantis ir įtarus, tačiau kantrus ir atkaklus siekiant savo tikslų. Sugebantis veikti su dideliu ryžtingumu ir slapta - priklausomai nuo aplinkybių, išoriškai kuklus ir paprastas, bet pavyduliaujančiai žiūrintis į šalies prestižą ir orumą… Principingas ir negailestingas realistiškas, ryžtingas dėl savo reikalavimų lojalumo, pagarbos ir paklusnumo atžvilgiu. Aštriai ir be jokių sentimentų tyrinėjantis žmones - Stalinas galėjo būti kaip tikras herojus gruzinas, dideliu ir geru draugu arba nesutaikomu, pavojingu priešu. Jam sunku būti kažkur per vidurį to ir kito.
Džordžas Kenanas, 8-as JAV pasiuntinys TSRS, “atgrasymo politikos” idėjinis tėvas
Tik pagalvokite, ką reikėjo išgyventi jo sistemai per pastaruosius dvejus metus, o kokį autoritetą turėjo jis liaudies akyse. Mano suvokimas apie Staliną dabar yra visiškai kitoks. Jis stovi neįsivaizduojamai aukščiau nei visi kiti vakarų pasaulio valstybių lyderiai.
Heinrichas Miuleris, Trečio Reicho slaptos valstybinės policijos (Gestapo) viršininkas
Ir į Staliną, be jokių abejonių, reikia atsižvelgti su derama pagarba. Savo plotmėje jis yra genialus tipažas. Jo idealas - Čingiz-Chanas ir į jį panašūs, apie juos jis jis žino iš esmės viską, o jo ekonomikos vystymo planai tiek yra dideli, kad viršyti gali tik mūsų keturmečiai planai. Ir pas mane nėra jokių abejonių tuo, kad TSRS skirtingai nei kapitalistinėse šalyse, pavyzdžiui JAV, nėra bedarbių.
Jeigu Čerčilis yra šakalas, tai Stalinas - tigras.
Adolfas Hitleris, Vokietijos reichskancleris, Trečio Reicho totalitarinės diktatūros įkūrėjas
Jei kapitalizmas galėtų pritaikyti gamybą ne maksimalaus pelno gavimui, o sistemingam darbo liaudies materialinės padėties gerinimui, jeigu jis galėtų nukreipti pelną ne parazituojančių klasių užgaidų tenkinimui, ne eksploatacijos metodų tobulinimui, ne kapitalo išvežimui, o sistemingam darbininkų ir valstiečių materialinės padėties kėlimui, tada nebūtų krizių.
Bet tada kapitalizmas nebūtų kapitalizmu.
Tam, kad sunaikinti krizes, reikia sunaikinti KAPITALIZMĄ.
Josifas Stalinas, ilgametis TSRS vadovas