Vamzdis vamzdžiui — vamzdis: užsitęsusios statybos JAV

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/world/2... 2021-01-11 07:29:00, skaitė 645, komentavo 3

Vamzdis vamzdžiui — vamzdis: užsitęsusios statybos JAV

Amerikiečiai nesusitvarko su vamzdžiais net savo namuose. Dujotiekio projektas "Atlantic Coast Pipeline" atšauktas. Federalinis teismas uždraudė "Dakota Access", o Aukščiausiasis teismas atsisakė atblokuoti "Keystone XL". Kodėl tai vyksta?

Kartais geriau užfiksuoti nuostolius ir uždaryti projektą, nei laukti dešimtmečius. Amerikos bendrovės "Duke Energy" ir "Dominion Energy" 2020 metų vasarą paskelbė apie vamzdyno "Atlantic Coast Pipeline" uždarymą. Tūkstančio kilometrų vamzdis turėjo sujungti Vakarų Virdžiniją ir Šiaurės Karoliną. Projektas buvo atšauktas, nepaisant to, kad pavyko įveikti aplinkosaugininkų prieštaravimus, kurie priešinosi statyboms po Apalačų tako, populiaraus pėsčiųjų tako JAV.

Akcininkai paaiškino savo sprendimą begaliniu reguliavimo vėlavimu ir teisiniu neapibrėžtumu. Už patvirtinimų laikotarpį projekto kaina padvigubėjo iki 8 mlrd. USD. Todėl "Dominio" pardavė visą savo dujų infrastruktūros turtą Vareno Bafeto "Berkshire Hathaway Energy", rašo Sputnik radijoo autorius Kirilas Grišinas.

Po to federalinio teismo sprendimu buvo uždarytas 4 milijardų dolerių vertės dujotiekis "Dakota Access": teismas patenkino indėnų genties ieškinį. 1 800 kilometrų ilgio vamzdis iš Šiaurės Dakotos į Ilinojų pradėjo veikti 2017 metais. Indėnai įrodinėjo, kad dujotiekis kelia pavojų jų vandens ištekliams ir eina per kultūriškai reikšmingas žemes. Ir jie tai įrodė. Dabar vyksta teisminiai ginčai, kurie nepriartina dujotiekio savininkų prie jo darbo atnaujinimo.

Negana to, praėjusią vasarą JAV Aukščiausiasis teismas apstulbino Baltuosius rūmus nemaloniomis naujienomis. Teisėjai atmetė administracijos ir projekto rengėjų pasiūlymą panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, blokuojantį "Keystone XL" vamzdyną. Per šį vamzdyną buvo planuojama tiekti didelį naftos kiekį iš Kanados Albertos provincijos į naftos perdirbimo gamyklą netoli Meksikos įlankos. Kova dėl "Keystone XL" vyko nuo 2008 m., kai Kanados "TC Energy" pasiūlė šį vamzdį. Donaldas Trampas bandė jį atgaivinti, o pandemija beveik "nužudė" projektą.

Visos šios istorijos turi unikalių bruožų, tačiau yra ir kažkas bendro, interviu Sputnik radijui sakė Igoris Juškovas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas:

"Amerikos valdžios užduotis — išlaikyti tam tikrą tiekimo perteklių vidaus rinkoje, kad kainos išliktų žemos. Žemos dujų kainos reiškia pigų šildymą ir elektrą. Žemos naftos kainos reiškia prieinamų naftos produktų išsaugojimą. Todėl valstybės požiūriu čia reikia labai dozuotai suteikti eksporto galimybę. Jei sukursite visas sąlygas eksportui, jūsų vidaus rinkoje nusistatys eksportinio "netback'o" kainos (angliavandenilių kainos eksporto rinkoje atėmus pristatymo išlaidas). Tai ne visada naudinga vidaus vartotojui. Visų pirma, JAV taip buvo siekiama išsaugoti mažas degalų kainas, o tai leido grąžinti į šalį įmones".

Į Baltuosius rūmus atvykęs Džo Baidenas artimiausiu metu tikrai neturės laiko visiems šiems vamzdynams. Jie beviltiškai sustingę laike ir išbraukti — visa tai įvyko Donaldo Trampo prezidentavimo pabaigoje. Tačiau prezidentavimo metai bėga greitai. Mes nekalbame apie Baideno amžių — jam lapkritį sukako 78 metai. Gali atsitikti taip, kad iki kadencijos pabaigos situacija rinkoje pagerės ir JAV ekonomikai reikės daugiau naftos ir jos produktų. Tada Baidenas turės grįžti prie šių projektų. Derėtis su aplinkosaugininkais ir indėnų gentimis. Vienus įtikineti projektų sterilumu. Su kitais rūkyti taikos pypkę.