Šaltyje ir be šviesos: Teksasas parodė Pribaltikos likimą po išėjimo iš BRELL

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-02-19 12:24:00, skaitė 1122, komentavo 41

Šaltyje ir be šviesos: Teksasas parodė Pribaltikos likimą po išėjimo iš BRELL

Amerikoniškoje Teksaso valstijoje įvyko humanitarinė katastrofa. Dėl rekordinių šalčių milijonai valstijos gyventojų liko be elektros ir šąla. Katastrofa susijusi ne tik su šaltu oru, bet ir su valstijos valdžios energetine politika, kuri dėl ideologinių priežasčių atjungė Teksasą nuo bendros energetinės sistemos su kitomis USA valstijomis. Šiuo požiūriu Teksaso bėda šiandien - tai Pribaltikos šalių problemų pranašas po kelerių metų, kada Lietuva, Latvija ir Estija pasitrauks iš tarybinės energetinės sistemos BRELL (Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva).

Daugiau nei 4 milijonai Teksaso gyventojų liko be elektros dėl anomalaus šalto oro USA pietinėse valstijose. Valstijos elektros tinklai negalėjo susidoroti su eksponentiškai padidėjusia elektros energijos paklausa, ir milijonai teksasiečių, užuot padidinę šildymą savo namuose, liko išvis be šilumos.

Padėtis įgavo humanitarinės katastrofos pobūdį.

Žmonės šąlą ir sėdi be vandens, nes vandentiekis neveikia be elektros. Be šviesos ir švaraus vandens negali veikti ligoninės. Gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso žlugo: amerikietiška Pfizer vakcina turi būti laikoma minus 70 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o šaldikliai atsijungė.

40% valstijos generuojamų pajėgumų neveikia ir nėra kuo jų pakeisti. Madinga „alternatyvi energija“ taip pat kapituliavo prieš šalčius. Saulės baterijos nenaudingos, „vėjo malūnėliai“ užšalę, suskystintų gamtinių dujų gamyba nutrūko.

Galėjo padėti elektros energija iš kaimyninių regionų, tačiau čia yra problema: dėl ideologinių priežasčių Teksasas išėjo iš bendro elektros tinklą su kitomis USA valstijomis.

Į šituos ideologinius pagrindus dabar linksi abi susiskaldžiusios ir politiškai poliarizuotos amerikoniškos visuomenės dalys. Respublikonai rodo  į „ta velnio prakeiktą žalią energiją“, kurią USA primetė kairieji. Ar mes nesakėme, kad šie vėjo malūnai su generatoriais yra nepatikimi ir suges per pirmąjį kataklizmą? Štai jums, prašom.

Savo ruožtu demokratai varo, kad dešinieji valdo vienos žvaigždės valstiją nuo Meksikos karo laikų, kada USA  aneksavo Teksasą iš meksikiečių, todėl dabartinė nelaimė - visiškas jų politikos vaisius.

Teksasas iš tikrųjų yra kraštutinių dešiniųjų, libertaristiškų USA (ne liberalių ar liberastinių) idėjų bastionas. Laikantis konservatyvių USA  idealų, valstybinis sektorius valstijoje buvo sumažintas iki minimumo, maksimaliai padidintas privačios iniciatyvos ir piliečių saviorganizacijos vaidmuo bei savarankiškumas "vienoje žvaigždėje", jos visiškas saviapsirūpinimas ir ekonominė nepriklausomybė nuo federalinės vyriausybės ir nuo kaimyninių USA pietų, buvo iškelta iki principo lygio.

Visų pirma tai pasireiškė energetinės nepriklausomybės politikoje, dėl kurios Teksasas sukūrė savo energetinę sistemą, atsijungdamas nuo kitų valstijų. Todėl kaimynai geriau susidoroja su kataklizmu nei energonepriklausomi Dalasas ir Hiustonas.

Šiuo požiūriu Teksaso katastrofa gali būti būsimos katastrofos Pribaltikos šalyse prototipas, po to kada Lietuva, Latvija ir Estija pasitraukus iš BRELL energetinės sistemos kartu su Rusija ir Baltarusija.

Juk Pribaltika taip pat palieka bendrą energijos tinklą ideologiniais pagrindais. Jos atveju tas turi geopolitinį akcentą. BRELL yra tarybinės praeities ir „okupacijos“ simbolis, su kuriuo reikia eilinį kartą nutraukti, atsiskyrus nuo „nesipraususios Rusijos“. Prie to prisideda iracionalus Lietuvos pavydas Baltarusijai dėl visiškai naujos „BelAES“, dėl kurios Vilnius tikrai nespaus ant stabdžių kad išeiti iš BRELL.

Tiesa, Pribaltikos šalys nori atsijungti nuo BRELL ne dėl autonominio apsirūpinimo energija, bet norėdamos būti „energetine Europos dalimi“. Tarybinis energetinis žiedas turėtų būti pakeistas elektrinėmis jungtymis su Lenkija ir Skandinavija, o tai atims iš Pribaltikos valstybių „energetinės JevroSojūzo salos“ statusą ir pavers ją visaverte europietiškos energetikos sistemos dalimi.

Problema yra tame, kad šios elektrinės jungtys nuolat genda.

Taigi „Nord Balt“ kabelis tarp Švedijos ir Lietuvos, nutiestas per Baltijos jūros dugną, reguliariai sugenda, paliekant dešimtis tūkstančių lietuvių be elektros. Elektros kabelio gedimai lemia didesnes elektros kainas lietuviams.

Tuo pačiu metu dėl klimato svyravimų išeina iš rikiuotės alternatyvūs elektros šaltiniai. Gamtinių ir žmogaus sukeltų nelaimių atveju Pribaltikos valstybės kaip rezervinę galią mato ne BRELL, o tą pačią „žaliąją energiją“. Vėjo malūnėliai, biokuras, jūros bangų energija - yra patys nepatikimiausi ir periodiški elektros energijos šaltiniai.

Nepriklausomai nuo požiūrio taško kaip jūs žiūrite į Teksaso elektros tiekimo krizės priežastis - nors iš kairės, nors iš dešinės - visos įmanomos priežastys yra aktualios Pribaltikai. Ir atėjus eilinei šaltai žiemai, po kelerių metų gali privesti prie tokios pat humanitarinės katastrofos.

Pabaltika išeis BRELL, nesukurs savo pilnaverčių generuojančių pajėgumų, nors tokiais laikys nelemtą „alternatyvią energiją“.

Todėl pačius pirmuosius rimtus šalčius viskas užsilenks - ir jungtys su JevrosSojūzo elektros perdavimo linijomis, ir „naujasis žalias kursas“.

Ir tada visi norintys galės stebėti tokią kvapą gniaužiančią ir  pasididžiavimą keliančią kovą su šalčiu, šalia kurio amžiams nublės Pribaltikos šalių tampymasis dėl Rusijos  „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimo ar nenaudojimo.

Todėl, kad gali atsitikti taip, kad vienintelis būdas Pribaltikos šalims nesustagarėti nuo šalčio bus užlipti ant gerklės savo europietiškoms "poniatkėms ir pontams" ir nusižeminus pasiprašyti Rusijos ir Baltarusijos atgal į BRELL.

Iš čia