Baltijos šalys šokiruotos: Lenkija pasirengusi naudoti Rusijos vakciną

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/society... 2021-03-05 18:46:00, skaitė 1003, komentavo 25

Baltijos šalys šokiruotos: Lenkija pasirengusi naudoti Rusijos vakciną

Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas pripažino, kad Varšuva masiniam skiepijimui pirks rusišką vaistą "Sputnik-V" ir apeis ES institucijas

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Siekdama nugalėti pandemiją, Lenkija yra pasirengusi nepaisyti ne tik "europinio solidarumo", bet ir bendros antirusiškos pozicijos su Ukraina ir Baltijos šalimis, kur jos jau pasisakė prieš Rusijos vakcinos vartojimą, nes ji rusiška, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

"Mes sutelkėme dėmesį į trečiosios bangos sustabdymą. Kviečiame visuomenę parodyti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą. <...> Mes ieškome geriausio sprendimo", — sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas, paklaustas apie galimybę naudoti Rusijos "Sputnik V" masinei Lenkijos gyventojų vakcinacijai.

Jis pabrėžė, kad tokia galimybė neatmetama, sako ministras.

Be to, straipsnio autoriaus Aleksandro Nosovičiaus teigimu, Lenkija gali naudoti "Sputnik V" apeidama vakcinų sertifikavimo Europos Sąjungoje procedūrą.

Pasak Blaščako, Lenkijos vyriausybė svarsto galimybę įsigyti vaistų, skirtų COVID-19, nepatvirtintų Europos Sąjungoje. Varšuva jau kreipėsi į daugelį farmacijos kompanijų su prašymu suteikti licencijas jų vaistų gamybai Lenkijoje.

"Mes žinome, kad kitos ES šalys taip pat ieško tokios galimybės (pirkti vakcinas apeinant ES)", — sakė Lenkijos gynybos ministras.

Ministro teigimu, gėdingai žlugo centralizuotas ES šalių gyventojų skiepijimas iš Briuselio. Europos šalys turi išgyventi vienos ir pačios įsigyti vakcinų.

Pasak Nosovičiaus, niekas nedrįs Lenkijos kaltinti dėl "europinio solidarumo" nesilaikymo po to, kai Briuseliui nepavyko paskiepyti žmonių ES pajėgomis.

"Tai taikoma ir Rusijos vakcinoms. Dvi ES šalys jau gavo "Sputnik V" aplenkdamos Europos vaistų agentūrą. Pabrėžtina, kad abi yra post-socialistinės Rytų Europos atstovės: Vengrija ir Slovakija. Pastaruoju atveju atrodė, kad Slovakijos ministras pirmininkas tyčia daugiausia dėmesio skyrė politiniam to, kas vyko, aspektui juokaudamas, kad Putinui už Rusijos vakciną atidavė Užkarpatės Ukrainą", — rašo Nosovičius.

Lenkijos atvejis ypač ryškus

Straipsnio autorius pabrėžia, kad viena labiausiai prieš Rusiją nusiteikusių šalių Europoje ruošiasi ne tik pirkti rusišką vakciną, bet ir apeiti ES institucijas.

"Šiais dviem sprendimais Lenkija smarkiai pasipriešins pagrindiniams geopolitikos šalininkams Europoje — Baltijos šalims. Pastarosioms vienodi pasaulėžiūros ramsčiai yra tiek visko derinimas su Briuseliu ir tikėjimas Europos integracija, tiek  antirusiškas požiūris", — teigia Nosovičius.

Latvija ir Estija nesėkmingų skiepijimų istorijoje rado kompromisą tarp pirmojo ir antrojo ideologinių fondų: prireikus naudos Rusijos vakciną, tačiau tik tuo atveju, jei "Sputnik V" bus patvirtinta ES.

Straipsnyje pabrėžiama, kad radikaliausiai pasireiškė Lietuva. Respublikos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė "Sputnik V" pavadino Putino "hibridiniu ginklu", kuriame nėra nieko naujo ir naudingo žmonijai. Vilnius neskiepys lietuvių rusiška vakcina, nors dabartinis vaistų trūkumas Lietuvoje neleidžia masinės vakcinacijos baigti iki rudens. Nes Lietuva yra už transatlantinį solidarumą!

Anot Nosovičiaus, kalbant apie tragedijos mastą, tokį požiūrį galima palyginti tik su Ukrainos elgesiu, kuris taip pat yra skirtas transatlantiniam solidarumui, tačiau jos nepriima ne tik į ES ir NATO, bet ir neduoda Vakarų vakcinų, todėl masinė vakcinacija Ukrainoje gali užsitęsti iki 2023 metų. Šioje situacijoje Ukrainos valdžia vienu metu ir šaukia, kad nevartos "šalies agresorės" vaistų, ir šaukiasi Vakarų pagalbos bei nežino, kaip paaiškinti gyventojams, kodėl atsisako Rusijos vakcinos.

"Tokių epinių kančių fone Lenkijos pasirengimas naudoti "Sputnik V" net apeinant "transatlantinį solidarumą" atrodo kaip dūris peiliu į nugarą antirusiškoje "buferinėje zonoje", — sako Nosovičius.

Straipsnio autorius kelia klausimą, kodėl tai įmanoma? Ar koronaviruso padėtis Lenkijoje yra blogesnė nei Lietuvoje? Pasak jo, situacija yra beveik tokia pati. Ar požiūris į Rusiją yra geresnis nei Baltijos šalyse ir Ukrainoje? Panašus.

Autorius pabrėžia, kad atsakymo reikia ieškoti Lenkijos vadovybės politinėje sąmonėje. Su visais savo daugybe kompleksų ir fantominių skausmų Lenkija yra savarankiška šalis. Tam, kad pateisintų savo egzistavimą pasaulio žemėlapyje, jai nereikia savęs patiesti ant "Rusijos atgrasymo" altoriaus, kaip kad daro Baltijos šalys. Lenkijos egzistavimą pateisina valstybingumo ir kultūros tūkstantmečiai.

"Todėl Lenkijos vyriausybė žmonių gyvybę ir sveikatą gali pakelti aukščiau ideologijos ir geopolitikos, o Rusijos vakcinos tiekimo idėja Varšuvoje nelaikoma kažkokiu siaubinga šventvagyste", — apibendrinama straipsnyje.

Tuo tarpu Ukrainos ir Baltijos šalių valdžia negali iškelti žmonių gyvybės aukščiau už viską. Tenka transliuoti apie "transatlantinį solidarumą" ir "Putino hibridinį ginklą", iš kurio "žmonijai nėra jokios naudos".