Lietuva išeina į miškus: kodėl Rusijai reikia naujo padalinio Kaliningrado srityje

Autorius: Aleksandras Chrolenko Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-03-11 22:47:00, skaitė 2620, komentavo 45

Lietuva išeina į miškus: kodėl Rusijai reikia naujo padalinio Kaliningrado srityje

Ilgalaikė JAV ir NATO veikla Baltijos regione lėmė natūralų rezultatą — atsakydama į tai, Maskva stiprina savo karines pajėgas labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Federacijos regione

18-oji gvardijos motorizuotųjų šaulių divizija, vėl suformuota 2020 metų gruodžio mėnesį Kaliningrado srityje, kovo 2 dieną gavo istorinę vėliavą. Po to, kai kaimyninėje Lenkijoje buvo dislokuotas JAV kariuomenės 5-asis armijos korpusas, atsirado naujas dalinys (mažiausiai 12 tūkstančių karių ir apie 200 tankų). Lietuva reaguoja į adekvatų (abipusį) Rusijos pajėgų grupės stiprinimą naujais rusofobijos išpuoliais ir suaktyvindama bendras karines pratybas su sąjungininkais netoli Rusijos Federacijos sienų.

Lietuvos pėstininkai eina į mišką kartu su Amerikos "reindžeriais" mokytis kovos iš pasalų įgūdžių. Tuo tarpu sunkioji technika praktiškai nenaudojama, akcentuojamas partizaninis karas mažose grupėse, tai yra sprogstamųjų įtaisų išdėstymas tikėtino priešo kelyje. JAV kariuomenės 8-ojo kavalerijos pulko specialistai padeda Lietuvos daliniams parengti taktiką ir organizuoti miško pasalas (tačiau 8-ojo pulko kovinė patirtis 2004–2009 metais buvo sukaupta daugiausia Irako dykumose). Pratybų organizatoriai mano, kad nedidelė karinio personalo grupė yra pajėgi sustabdyti priešo tankų žygį miške.

Kovo 3 dieną virš Vilniaus skrido JAV strateginis bombonešis B-1B, kurį lydėjo du Italijos naikintuvai "Eurofighter Typhoon", kurie patruliuodavo NATO oro erdvėje Baltijos regione. Skrydį koordinavo Lietuvos kariuomenės ir JAV specialiųjų operacijų pajėgų priešgaisrinės pagalbos specialistai. Tą pačią dieną panašus NATO strateginės galios demonstravimas įvyko Latvijos ir Estijos padangėje, dalyvaujant Danijos ir Švedijos kovotojams. Per pastaruosius trejus metus Lietuvos padangėse buvo išmokyta daugiau nei 200 amerikiečių strateginių bombonešių.

Iliuzijos ir tikrovė

Kiekvienas strateginio bombonešio B-1B skrydis kelia karinio konflikto riziką ir yra nukreiptas į Rusijos oro gynybos sistemas. Atkreipkite dėmesį, kad Rusija negali ignoruoti tiesioginių karinių grėsmių, todėl provokuojamos demonstracijos Lietuvos danguje yra sąmoningai destruktyvios ir labai pavojingos civiliams gyventojams. Yra žinoma, kad amerikiečių bombonešiai skrydžio metu periodiškai sugenda, dega, pameta raketas ir net bombas. Metalo gedimo ir žmogiškojo faktoriaus, nuovargio niekas neatmeta. Bendros pratybos, aktyvus Lietuvos dalyvavimas Rusijos "sulaikyme" — prieš savo žmones nukreipta veikla ir atviros karinės konfrontacijos artėjimas.

Tokiomis aplinkybėmis JAV Valstybės departamentas pritaria karinio bendradarbiavimo su Baltijos šalimis stiprinimui. JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas ir JAV oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Džefris Harigianas (Jeffrey Harrigian) pabrėžia savo ryžtą respublikos saugumui palaikyti. O amerikiečių dalinio Lietuvoje kuopos vadas kapitonas Evanas Rindželis (Evan Ringel) pažymi: "Nors lietuviai gali turėti mažiau karių, jie žino, kaip dirbti su tuo, ką turi". Ir tikslas yra toks pat paprastas du kart du: pagerinti sąveiką (rankinio granatsvaidžio ir bombonešio B-1B), atsispirti "galimai Rusijos agresijai".

Be abejo, Amerikos "įsipareigojimas saugumui" yra vienintelė reali grėsmė Baltijos valstybėms, kurios per pastaruosius penkerius metus iš JAV nusipirko apie 504 mln. USD vertės karinės technikos ir savo karinius biudžetus padidino iki dviejų procentų BVP. Tuo tarpu jos neturi nė vieno tanko, smogiamojo orlaivio ar laivo (paradoksalus pinigų švaistymas). Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, Lietuva planuoja įsigyti 88 Vokietijos konsorciumo ARTEC pėstininkų kovos mašinas "Vilkas", tačiau kol kas karinės statybos rezultatai yra dviprasmiški. Matome tik karinius poligonus, užsienio kariuomenės bazes ir pratybas bei Lietuvos divizijos pavaldumą Bundesverui. Kelias į aklavietę.

Vilnius bet kokia kaina bando pademonstruoti savo politinį gyvybingumą, pamiršdamas nykstančios Lietuvos žmonių interesus.

Gvardijos jėga

Naujos motorizuotosios šaulių divizijos pasirodymas labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Federacijos regione yra Maskvos atsakas į didėjančią JAV ir NATO karinę veiklą Baltijos regione. Karinė grupė Kaliningrado srityje, kaip planuota, įgyja naują struktūrą, didindama savo pajėgumus. Anksčiau čia buvo suformuota 132-oji mišri oro pajėgų divizija, kuriai priklausė 689-asis naikintuvų, 4-asis jūrų puolimo aviacijos pulkas ir armijos aviacijos pulkas. 152-oji raketų brigada Černyševskojėje buvo iš naujo aprūpinta raketų sistema "Iskander-M". Baltijos laivyno pakrantės kariuomenė gavo modernias tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas S-400 "Triumph", priešlaivinių raketų sistemas "Bal" ir "Bastion".

Pagal RF ginkluotųjų pajėgų priimtą etatų lentelę, motorizuotojoje šaulių divizijoje turėtų būti trys motorizuotieji šaulių pulkai ir vienas tankų pulkas — iš viso dešimt motorizuotųjų šaulių batalionų ir šeši tankų batalionai. Be to, 18-oji divizija buvo sustiprinta artilerijos ir priešlėktuviniais pulkais, elektroninio karo batalionais, žvalgyba, inžinierių-sapierių, remonto ir restauravimo, medicinos ir sanitarijos batalionais, taip pat raketų divizija, sraigtasparnių eskadrile ir daugybe kitų vienetų. Pagrindinio taktinio būrio skaičius svyruoja nuo 12 tūkstančių iki 24 tūkstančių karių. Divizija dislokuota didelėje teritorijoje ir gali atlikti įvairiausias kovines misijas gynyboje ir puolime — bendradarbiaudama su kitais Vakarų karinės apygardos kariais ir pajėgomis.

Istorinės tradicijos — taip pat ginklai. Divizija pirmą kartą buvo suformuota 1939 metų rudenį ir oriai atsilaikė visą Didįjį Tėvynės karą. Už personalo didvyriškumą vienas pirmųjų 1942 metų kovo mėnesį įgijo gvardijos statusą. Paskutiniame karo etape 18-oji divizija šturmavo Karaliaučių ir Pillau bei kovojo Kuršių nerijoje.

Neatsitiktinai Lenkijos šarvuotųjų pajėgų generolas Valdemaras Skrypčakas skelbia pavojaus signalą: "NATO karinė vadovybė atkakliai skelbia būtinybės stiprinti Baltijos valstybes koncepciją dislokuojant reikšmingas pajėgas jų teritorijoje.

Aš nemanau, kad kad tai yra gerai apgalvota strategija... Laivynui užtruktų nuo dviejų iki keturių dienų priremti prie sienos Baltijos valstybes. Šioje gana siauroje srityje (veikimo gylis 180–230 kilometrų) dislokuotos pajėgos greitai neteks paramos ir sužlugs... Suvalkų koridorius neturi jokios operacinės reikšmės, nes rusai nežiūrės į politinį žemėlapį ir sienos tarp Lenkijos ir Lietuvos kontūrus. Jie tiesiog eis, kur norės".

Iš tiesų, hipotetinio karinio konflikto situacijoje (tik NATO iniciatyva) Rusijos kariai nesitars su priešu dėl sienų, koridorių, taktikos ir ginklų asortimento. Per neseniai vykusią spaudos konferenciją JAV ambasadorius Vilniuje Robertas Gilchristas, "atsidavęs Lietuvos saugumui", vengė atsakyti į klausimą apie nuolatinio Amerikos karių buvimo Lietuvoje galimybę. Nes toks dislokavimas kariniu požiūriu yra atvirai beprasmis ir itin rizikingas. Amerikiečiai labiau mėgsta nesantaiką su Rusija saugiu atstumu. Atėjo laikas lietuviams ir kitoms Baltijos šalių tautoms pagalvoti apie būdus, kaip išeiti iš "pasalų".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.