Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/202... 2021-04-11 19:48:00, skaitė 3772, komentavo 9
Kinijoje suskaičiavo JAV pradėtus karus po Antrojo pasaulinio karo. Absoliutus agresorius ir užpuolikas 20 amžiaus antroje pusėje yra Jungtinės Amerikos valstijos. Tarptautinių nusikaltimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui JAV sparčiai vejasi didžiausią grobikę Žemės istorijoje Didžiąją Britaniją, kuri išnaikino daugiausiai žmonių, tautų, kultūrų, valstybių pasaulyje.
Kinijos žmogaus teisių aktyvistai suskaičiavo, kiek karų ir humanitarinių katastrofų sukėlė agresyvi grobikiška JAV užsienio politika, siekiant pavergti visą pasaulį ir dominuoti jame.
Tyrimą paskelbė Kinijos žmogaus teisių tyrimų draugija. Jis vadinasi „Sunkios humanitarinės katastrofomis, kurias sukėlė JAV agresyvūs karai prieš užsienio šalis“.
Publikacijoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečius kariauja karus užsienyje su šūkiu „humanitarinė intervencija“. Tokia savotiška A.Hitlerio ir jo šūkio “drang nach Osten” reinkarnacija atrado save Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikoje ir ji nesikeičia, nepriklausomai nuo to, koks prezidentas valdytų šią šalį-agresorę. Su istorija susipažinę žmonės žino, kad A.Hitlerio atėjimą į valdžią ir nacistinės Vokietijos militarizaciją, jos nukreipimą prieš Tarybų Sąjungą taip pat finansavo “demokratai ir liberalai” iš JAV.
JAV nusikalstamos intervencijos padarė pasauliui didžiulę materialinę žalą ir nužudė dešimtis milijonų žmonių visoje planetoje.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo pabaigos inicijavo 201 ginkluotą konfliktą iš 248, įvykusių 153 pasaulio regionuose. Tai tik 1945–2001 m. laikotarpio duomenys. Į šį skaičių nėra įtraukti amerikiečių nusikalstami karai Vidurio Rytuose, kuriuose JAV plėšikauja nuolat ir vagia nafta turtingų arabų šalių resursus.
Be tiesiogini karinių agresijų ir intervencijų, Vašingtonas nuolat kišosi į kitų šalių reikalus, kurstydamas taip vadinamus proksi karus (pilietinius karus ir separatistinius konfliktus, kurie atvesdavo į valdžią tose šalyse proamerikietiškas chuntas, liokajiškai aptarnaujančias nusikalstamus JAV geopolitinius interesus), kurstė antivyriausybinius maištus, vykdė politines žmogžudystes, tiekė ginklus ir amuniciją, apmokydavo antivyriausybines ginkluotąsias pajėgas, teroristus, nacionalistus, religinius fanatikus. Tokiu būdu JAV pakenkė daugelio šalių socialiniam stabilumui ir visuomenės saugumui.
Jungtinių Valstijų inicijuoti karai, nekarinės intervencijos, valstybiniai perversmai, spalvotos revoliucijos, sąjūdžiai, maidanai sukėlė pražūtingas pasekmes – masines aukas, sugriovimus, ekonominį nuopuolį ir ilgalaikį sąstingį gamyboje, pabėgėlių bangas, socialinius neramumus, ekologines krizes, psichologines traumas ir kitas sudėtingas socialines problemas, sakoma Kinijos visuomenininkų tyrime.
Atskirai pabrėžiama, kad Jungtinių Amerikos valstijų agresijos taip pat padarė žalą ne tik šalims- JAV agresijų tiesioginėms aukoms, bet ir toms šalims, kurioms nusišypsojo laimė išvengti JAV bombų demokratijos. Be to, pačios Valstijos dažnai tapdavo savo pačių pradėtų karų aukomis.
Humanitarinės krizės, kurias sukėlė JAV agresijos, kilo dėl JAV mentaliteto orientacijos į hegemoniją, JAV valdančio elito avantiūrizmas ir besaikis išsigimimas, savę paskelbimas “išskirtine tauta”, kuriai teisę plėšikauti, žudyti visame pasaulyje suteikė pats Dievas. Lygiai taip pat galvojo ir JAV, Didžiosios Britanijos išaugintas Adolfas Hitleris ir rasinė teorija, kuri, akivaizdu, buvo sufomuota britiškos “baltojo žmogaus” pranašumo pseudofilosofijos. Žmogaus teisių aktyvistai pažymi, kad juokinga tikėtis, jog šalis, save įsivaizduojanti hegemonu, visatos viešpačiu, ims staiga ginti žmogaus teises kitose šalyse. Tokia šalis ateina valdyti ir išnaudoti, o ne ginti demokratijos, laisvės, žmogaus teisių. Tokia šalis savo veiksmuose vadovaujasi džiunglių įstatymais, o ne tarptautinės humanitarinės teisės normomis, stipriojo teise, o ne įstatymo viršenybės principu.
Ateityje tokių nusikalstamų karų ir humanitarinių katastrofų būtų galima išvengti tik tuo atveju, jei JAV atsisakys šalies-hegemono mąstymo ir nustos vadovautis tik savo grobikiškais interesais. Ar tokį stebuklą gali padaryti JAV piratų ir kolonizatorių valstybė? Žinoma, ne. Belieka antras variantas. Šalys, kurios nori išgyventi, apginti savo laisvę, suverenitetą, turėti ateitį ne JAV vergovinėje “laisvų šalių” kolonijinėje sistemoje turi mobilizuotis, jungtis, vienytis aplink laisvas šalis, tokias kaip Kinija ir Rusija, ir kartu tramdyti JAV neofašizmą. Kito kelio nėra – laisvė arba kolonijinė priklausomybė JAV, gyvenimas arba mirtis JAV “demokratijoje”, būti ar nebūti.