Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-04-20 15:21:00, skaitė 2888, komentavo 7
Skelbdama socializmo statybą, Kinija tampa vieta, kur kapitalas vis dar gali gauti pelno.
Kinija jau seniai varžosi su JAV dėl pirmosios pasaulio ekonomikos titulo. Pagal BVP, apskaičiuotą pagal dabartinį juanio ir dolerio kursą (nominalųjį BVP), Kinija pernai nuo JAV atsiliko maždaug trečdaliu (14,40 trilijono JAV dolerių, palyginti su 21,43 trilijono JAV dolerių). O jei skaičiuotume BVP pagal juanio ir dolerio perkamosios galios paritetą (realųjį BVP), Kinija tais pačiais metais 8,8 proc. lenkė JAV (TVF duomenys).
Pagal eksportą Kinija taip pat užėmė pirmąją vietą. 2019 m. Kinijos prekių ir paslaugų eksportas sudarė 2,64 trln. dolerių. Pas sekančias po Kinijos šalis šis rodiklis buvo lygus (trilijonai dolerių): JAV - 2,50, Vokietija - 1,81, Japonija - 0,90 ir Jungtinė Karalystė - 0,89. Pagal importo apimtis Kinija vis dar užima antrąją vietą po JAV - 2019 m. Kinijos importas, palyginti su JAV, sudarė 80,5 proc.
Pagal mastą kapitalo eksporto ir importo, Kinijos rezultatai iki šiol buvo kuklesni. Remiantis UNCTAD statistiniais duomenimis, Jungtinės Amerikos Valstijos akivaizdžiai pirmauja pagal einamąsias ir sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI). Pavyzdžiui, iki 2000 m. pabaigos Jungtinės Valstijos buvo sukaupusios 3,14 trilijono JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų (42,1 proc. visų sukauptų visų šalių investicijų). O Kinijos šis rodiklis siekė 27,8 mlrd. dolerių (mažiau nei 0,4 proc. visos pasaulio rodiklio).
2016 m. sukauptos investicijos iš kapitalo eksporto iš Jungtinių Valstijų siekė 7,60 trilijono JAV dolerių (29,1 proc. viso pasaulio rodiklio). JAV dolerių (4,9 % viso pasaulio), o Kinija - 1,28 trilijono JAV dolerių (4,9 % viso pasaulio). Tai reiškia, kad 2000-2016 m. JAV užsienyje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų suma padidėjo 2,4 karto, o Kinijos - 46 kartus! Atotrūkis tarp JAV ir Kinijos sparčiai mažėjo, tačiau išliko didelis.
2016 m. pabaigoje Kinija užėmė ketvirtą vietą pagal sukauptas kapitalo eksporto TUI (po JAV, Vokietijos, Japonijos ir šiek tiek aplenkė Prancūziją). Tačiau iš tiesų Kinija jau tada buvo antroje vietoje. Didelė jos kapitalo eksporto dalis buvo nukreipta per Honkongą. Įskaitant Honkongą, 2016 m. pabaigoje Kinijos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos sudarė 2,81 trilijono JAV dolerių. Palyginti su JAV rodikliu, šis skaičius yra nemažas - 37 proc.
Štai duomenys iš naujausios UNCTAD 2020 m. World Investment Report (pasaulio investicijų ataskaitos) 2019 m. pabaigoje sukauptos JAV tiesioginės investicijos užsienyje sudarė 7,72 trilijono JAV dolerių. Per trejus metus prieaugis yra tik simbolinis. Per šį laikotarpį Kinijos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos siekė 2,10 trilijono JAV dolerių (1,64 karto daugiau nei 2016 m.). Bendros investicijos kapitalo eksporto iš kontinentinės Kinijos ir per Honkongą iki 2019 m. pabaigos sudarė 3,89 trln. dolerių. - jau daugiau nei 50 proc., palyginti su JAV sukauptų užsienio investicijų lygiu. Visos kitos šalys atsilieka nuo Kinijos (net neįskaitant kapitalo eksporto per Honkongą). Taigi, 2019 m. pabaigoje sukauptos užsienio investicijos sudarė (trilijonai dolerių): Jungtinė Karalystė - 1,95, Japonija - 1,82, Vokietija - 1,72 ir Prancūzija – 1,53.
Kalbant apie kapitalo importą tiesioginių investicijų forma, JAV taip pat ilgą laiką buvo neabejotina lyderė. 2000 m. sukauptos tiesioginės užsienio investicijos JAV ekonomikoje sudarė 2,78 trilijono JAV dolerių (37,1 % viso pasaulio kapitalo importo tiesioginių užsienio investicijų forma). Tuo metu panašus Kinijos rodiklis buvo labai kuklus - 0,19 trilijono dolerių (2,5 proc. visų pasaulio tiesioginių užsienio investicijų). 2016 m. JAV iš kapitalo importo sukurtas turtas išaugo iki 6,39 trilijono JAV dolerių (2,3 karto daugiau nei visame pasaulyje 2000 m.). O Kinijos sukauptos užsienio investicijos dėl kapitalo importo 2016 m. jau sudarė 0,59 trilijono JAV dolerių (augimas 3,1 karto). 2016 m. atotrūkis tarp JAV ir Kinijos vis dar buvo labai didelis (daugiau nei dešimt kartų).
O štai 2019 m. pabaigos vaizdas (sukauptos importuoto kapitalo investicijos, trilijonai dolerių): JAV - 9,47; Kinija - 1,77. O Kinija plačiąja prasme (KLR ir Honkongas) sukaupė 3,64 trilijono JAV dolerių užsienio investicijų, arba 38,4 % JAV lygio. Tiesa, Kinija kvėpuoja į nugarą tokioms šalims ir jurisdikcijoms kaip (sukauptų TUI suma, trilijonai dolerių) Nyderlandai - 1,75; Singapūras - 1,70; Šveicarija - 1,35; Airija - 1,12. Vokietijoje - 0,95.
Taigi, XXI a. pirmuosius du dešimtmečius Kinija pasižymėjo labai dideliais kapitalo eksporto ir importo augimo tempais, absoliučiais skaičiais atsilikdama nuo Jungtinių Valstijų. Taip, 2019 m. kapitalo eksportas TUI forma iš JAV sudarė 124,90 mlrd. dolerių, o kapitalo eksportas iš Kinijos - 117,12 mlrd. dolerių. Tiesa, jei imsime Kiniją, įskaitant Honkongą, Kinijos kapitalo eksportas sudarė 117,12 + 59,28 = 176,40 mlrd. dolerių.
O dabar pažvelkime į kapitalo importą tiesioginių užsienio investicijų forma. 2019 m. JAV - 246,22 mlrd. JAV dolerių, o Kinijos - 141,23 mlrd. dolerių. Pridėjus Honkongą (68,38 mlrd. JAV dolerių), bendras "išsiplėtusios" Kinijos kapitalo importas sudarė 209,61 mlrd. dolerių. Kai kurie atsilikimo nuo Jungtinių Valstijų atvejai išliko.
2021 m. pradžioje UNCTAD patikslino praėjusių metų duomenis. 2019 m. Jungtinių Valstijų kapitalo importas sudarė 251 mlrd. dolerių, o Kinijos (KLR) - 140 mlrd. dolerių. Taip pat paskelbti preliminarūs 2020 m. kapitalo importo duomenys. JAV importas sudarė 134 mlrd. JAV dolerių, t. y. 117 mlrd. JAV dolerių, arba 46,6 %, mažiau nei praėjusiais metais. O Kinijos kapitalo importas sudarė 163 mlrd. JAV dolerių, t. y. 23 mlrd. JAV dolerių, arba 16,4 %, daugiau nei praėjusiais metais. Kinija pirmą kartą aplenkė Jungtines Valstijas pagal metinį kapitalo importą tiesioginių užsienio investicijų forma.
2016 m. užsienio investicijos JAV pasiekė aukščiausią lygį - 472 mlrd. dolerių, o užsienio investicijos Kinijoje tais pačiais metais siekė 134 mlrd. dolerių. Nuo to laiko investicijos į Kiniją toliau didėjo, o investicijos į JAV mažėjo. Galiausiai 2020 m., įvykus staigiam posūkiui virusinės- ekonominės krizės metu, Kinija aplenkė savo varžovę.
Tai, kad Kinija užima pirmąją vietą pasaulyje pagal kapitalo importą, yra labai simboliška.
UNCTAD duomenimis, 2020 m. pasaulinės TUI sumažėjo beprecedenčiu mastu - 42 %, palyginti su ankstesniais metais (nuo 1,5 trln. iki 859 mlrd. JAV dolerių). 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, tiesioginių užsienio investicijų įplaukos į Lotynų Ameriką sumažėjo 37 proc. Tiesioginės užsienio investicijos Afrikos regione sumažėjo 18 %, o besivystančioje Azijoje - 4 %. O TUI srautai į ekonomiškai išsivysčiusias šalis 2020 m. tiesiog sumažėjo 69 proc.
Eilė ekspertų mano, kad Kinija tampa magnetu, kuris pritraukia kapitalą iš viso pasaulio. Skelbdama socializmo statybą, Kinija tampa kapitalizmo oaze, vieta, kur kapitalas vis dar gali gauti pelno.
Ekspertai Kinijos, kaip kapitalo investicijų srities, patrauklumą sieja su dviem pagrindinėmis priežastimis.
Pirma, Kinija turi daugiau perspektyvų ekonomikos vystymuisi (tai patvirtina TVF ir Pasaulio banko prognozės ateinantiems dvejiems ar trejiems metams: Kinija žada būti dinamiškiausia ekonomika pasaulyje).
Antra, praėjusiais metais Kinijos vadovybė ėmėsi aktyvesnių veiksmų liberalizuoti sąlygas užsienio kapitalui. Visų pirma, reguliariai mažina sąrašą sektorių, į kuriuos neįleidžia užsienio kapitalo. 2016 m. „neigiamame sąraše“ buvo 328 sektoriai, dabar - 123. Tuo pat metu didėja (valstybės) skatinamų sektorių sąrašas. Pernai šiame sąraše buvo 1108 sektoriai, o dabar - 1234. Prie "skatinamų" sektorių priklauso (sustambinti sektoriai): naujų medžiagų gamyba, aplinkos apsauga ir atliekų perdirbimas, modernios paslaugos (moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, tarpvalstybinė e. prekyba, internetinis švietimas ir medicina), maisto pramonė, turizmas, medicinos įrangos gamyba, laivyba.
Tuo pačiu metu Kinijos valdžios institucijos skatina visų formų kapitalo eksportą (tiesiogines, portfelines ir kitas investicijas). Todėl 2021 m. sausio mėn. Kinijos liaudies bankas ir Kinijos valiutų valdyba pakeitė skolinimo taisykles, kurios palengvina Kinijos įmonėms teikti paskolas savo užsienio dukterinėms kompanijoms. Pekinas tikisi, kad ilgainiui Kinija užims pirmąją vietą pasaulyje ne tik pagal kapitalo importą, bet ir eksportą.