Kaip NASA skraido ten kur skraidyti iš principo negalima

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-04-24 18:09:00, skaitė 1558, komentavo 24

Kaip NASA skraido ten kur skraidyti iš principo negalima

Apie tai kaip amerikoniškas akivaizdžių kosminių feikų fabrikas, pavadinimu NASA, labai gerai išmoko kabinti makaronus maskodročeriams (ir ne tik) ant ausų, nenori girdėti net užsiminimų žmogiško pavidalo biomasė ir besmegenis planktonas visame pasaulyje.

Vien tik ko yra vertos spalvotos orbitinio Hablo teleskopo spalvotos nuotraukos kurios iš tikrųjų jos yra juodai baltos, tik specialia kompiuterine programa nuspalvintos, kad būtų galima padaryti didesnį efektą paprastiems žmonėms, kaip ir, beje, to paties Marso  nuotraukos - kalbame apie vaizdus iš orbitos, o ne apie neva "marsaeigių" darytas nuotraukas (ten net dangus raudonai nudažomas).

Mėnulio paviršius amerikoniškose nuotraukose visas pilkas, o nuskridus ten kiniečiams pasirodo, kad jis yra rudas. Tačiau…

Kiek galima klausytis pirduliavimo apie amerikoniškus taip vadinamus  „marso-roverius“, ''marsoeigius" ir “mersochodus” ne tik sėkmingai nuskrendančius ir nusileidžiančius be avarijų iš pačio  pirmojo bandymo šimtus milijonų kilometrų nuo Žemės (ir tai atsižvelgiant į telemetrijos ir valdymo signalų užlaikymą apie 11,5 minutės jei nėra trukdymų !), bet ir taip pat labai jau  įtartinai ilgai (viršijant deklaruojamą resursą !) besiriedinėjančius po nesvetingą raudonosios planetos paviršių.

Tačiau paskutinis iš NASA feikų-feikas: misija “Perseverance” - drono "Ingenuity“ (Išradingumas) skrydimas - tai išvis yra kažkas tokio nepaprasto, pasakiško ir stebuklingo ! Tačiau apie viską iš eilės:

"Amerikoniška kosmoso agentūra pirmą kartą sėkmingai paleido miniatiūrinį sraigtasparnį Marse." Ingenuity "dronas pakilo tris metrus ir išsilaikė "ore" 40 sekundžių. Šis kuklus "skrydimas" savo reikšme prilyginamas su pirmajam brolių Raitų skrydimui Žemėje." - "BBC News" (20.04.1921)

"Ingenuity" - tai  yra tikra "Perseverance" misijos razinka. Šiaip, tai yra tik miniatiūrinis dronas, sveriantis 1,8 kg. Tačiau tai mums, neva, turėtų leisti suprasti rotorinių transporto priemonių potencialą už Žemės ribų. Planuojama, kad šita "balalaika" Marse bus “pakelta į orą” kelis kartus.

"Ingenuity" turi du bendraašius sraigtus, kurių skersmuo yra 1,2 metro. Jo aukštis yra 80 cm. Sraigtasparnis galės skristi 2-3 minutes iki 600 metrų atstumu. Jame yra dvi kameros ir jis gali pakibti ore 20–30-čiai sekundžių fotografavimui. Didžiausias aukštis, į kurį jis gali pakilti, yra penki metrai. Akumuliatoriais jam tapo saulės baterijos." - Smulkiau čia, ir čia.

Geras prikolas ? Ir dar koks ! Kažko-tai laukė, laukė beveik du mėnesius po eilinės “sėkmingos misijos” ir tokio pat “nusileidimo” (atseit, kilo problemų dėl telemetrijos - 21 minutė signalui pirmyn-atgal), tada jis vienu metu tik - pist ir nuskrido. Bet kažkodėl tik keturiasdešimt sekundžių vietoj deklaruojamų galimų 120 - 180, na, bet jau tiek to, tą galima nurašyti ant operatorių džiaugsmo dėl to, kad jis apskritai pakilo. Tačiau imkime ir pagalvokime, ar „išradingasis“ dronas-sraigtasparnis (kai kuriose publikacijose jis kažkodėl tupai-atkakliai vadinamas sraigtasparniu) galėtų apskritai pakilti nuo Marso paviršiaus?

Atmosferos slėgimas jo paviršiuje yra toks pat kaip Žemėje 35 km aukštyje. O dabar kyla klausimas, ar žemiškas sraigtasparnis ar dronas pakils  į tokį aukštį? Nuoroda: žemiškų sraigtasparnių pakilimo riba yra 4–6 km (iš tokio aukščio aparatas turi turėtų galimybę nusileisti). Aukščio rekordai priklauso prancūzams - tai 8850 m (Everestas, žinoma be nusileidimo!) ir 12 423 m (sugedus varikliui, nusileidžiant ir nutupiant autorotacijos režimu).


35 kilometrų aukštis jau beveik kosmosas, beorė erdvė. Nuotr. šuolis iš 41 km, iš stratosferos

Tačiau rekordai tam ir yra rekordai, nes nepriimtini įprastos eksploatacijos sąlygomis ir situacijomis, o tik demonstruoja specialiai paruoštos ir palengvintos technikos galimybes bei piloto (pilotų) patyrimą. Ką turėjo pademonstruoti šitas dronas-sraigtasparnis? Ne kitaip nei seno kaubojaus - Klupinėjančio Džo - administracijos galią.

Žiūrėkime toliau. NASA deklaruojamas propelerių greitis (priešinga kryptimi besisukančių ir bendraašių, kaip rusiškuose KA sraigtasparniuose, be uodegos propelerio) yra 2400 aps./min., tai yra 40 per sekundę. Tai daug, ar mažai? Palyginimui, diskinio pjūklo diskas sukasi 3500 - 5000 aps./min., o „bulgarkės“ (kampinis šlifuoklis) diskelis - iki 11 000 aps./min. Tai yra, „nasoviško“ drono elektros varikliai, tiesą sakant, yra šiaip sau. Ne kitaip, nei juos "papigiai" nupirko  „Aliexpress“, kaip vėliavą už 5,5 dolerio Mėnulio misijai parduotuvėje kitoje gatvės pusėje.

Deklaruoto drono variklio rotacija (sukimasis) esą, atseit, yra 8 (aštuonis) kartus didesnė nei žemiškų sraigtasparnių. Tai yra, grynai teoriškai, jo aukščio riba Žemėje yra 32–48 km, kas yra labai abejotina patvirtinti atliekant lauko bandymus (per 2–3 deklaruotas skridimo minutes dronas paprasčiausiai nespės pakilti į tokį aukštį). Tačiau sraigtų sukimosi greitis ir variklio galia (deklaruja galia - 220 W) - toli gražu nėra tas pats. Tačiau NASA apie tai garsiai tyli, kodėl milijonai maskodročerių turėtu jaudintis dėl nereikalingos informacijos …


Masko-dročeriai, kolektyvinė fotonuotr.

Ir, taip sakant, „vyšnelė“ arba „razinka“ ant gimtadienio  NASA  torto:

"Dabar "Ingenuity" turi atlikti dar kelis pakilimus ir nusileidimus. Po kiekvieno iš jų dronas turės palaukti penkias dienas, kol visiškai įsikraus (deklaruojama baterijos talpa - 36-40W*h)." - „BBC News“ (20.04.1921).

Kaip kaip gi taip, keturiasdešimt sekundžių skrydimo ir penkios (šviesios) dienos įsikrovimo? Tada po 2–3 minučių skridimo jis turėtų pasikrauti tik  po pusės mėnesio, ar net ilgiau ... Na, frazė apie tai, kad pas jį saulės baterijos vietoj akumuliatorių (žr. aukščiau) - tai jau išvis kažkas su kažkuo... Apskritai ne visiškai aišku, kaip jie ketina tirti kraterius. O jeigu dronas ''užlinks" kur duobėje kur tamsu?

Viskas, kukuok tuomet kad ir išsišiepęs, saulės baterija (ji dar vadinama akumuliatoriumi) nusės ir ragas.

O pati nuotrauka, kur dronas ir marso-roveris tame pačiame kadre? Armstrongas, tikriausiai, nufotkino, ar dar kas nors kitas iš NASA personalo (o kodėl gi nepafotkinti poligone, juk paskui ant kito marsochodo nurašys, juk jų ten pas juos kaip purvo, ir visi darbingi, visi su praktiškai neribotais resursais !) .

Taip jau gaunasi, kad visi NASA pranešimai sukurti nereikliai biomasei, besmegeniui planktonui ir amerikoniškiems (ir ne tik) minkštagalviams  maskodročeriams bei įvairių veislių ura-patriotams. Vienu žodžiu nėra ko labai stengtis ir tampytis - pimpačkiukams-teletabiams ir taip praeis !  Vėlgi, sutaupytus pinigus galima įsimesti į kišenę. O visiems kitiems seks pasakas, apie tai kad „Roskosmos“ yra pinigai vagiami ir kaip ten jie yra atsilikę.

O ko daugiau galima tikėtis prarijus dvėselieną apie Mėnulio „Apolonų“  misijas, apie  neapsišykusius nė karto ir švariai nusiskutusius astronautus su pampersais, nė kiek neapdegusias nusileidimo kapsules, dingusius raketų-nešėjų brėžinius, dingusi "atgabentą" Mėnulio gruntą, dingusias 700 dėžių su filmuota ir foto Mėnulio medžiaga...

Ir užmetus ant viso to dingusius iš WADA myžalus.