Seimo narė Jurgita Sejonienė: pandemija yra natūrali gamtinė katastrofa

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/seim... 2021-04-27 13:09:00, skaitė 464, komentavo 2

Seimo narė Jurgita Sejonienė: pandemija yra natūrali gamtinė katastrofa

Lietuvoje pandemija jau  tęsiasi daugiau negu metus laiko. Kasdien vis girdime apie tai, kad naujų atvejų skaičiai auga kone kosminiu greičiu. Nors dedamos didelės viltys, jog vakcinacija, neva, yra geriausias priešnuodis prieš esamą pandemiją, tačiau girdime ir apie naujas ir dar pavojingesnes viruso mutacijas, kurios yra atsparios vakcinoms.

Nors esame maža šalis ir nemaža dalis gyventojų yra persirgę, tačiau situacija kasdien darosi vis trapesnė ir didžioji šalies gyventojų dalis tampa skeptikai  dėl viruso valdymo kokybės. LR Seimo valdančiųjų narė sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė sutiko su mūsų skaitytojais pasidalinti savo mintimis apie tai, ar tikrai šalyje yra valdoma pandemija ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Kasdien vis girdime apie viruso mutacijas, kurios kelia daug nerimo ar tikrai valdome situacija?

Virusų mutacijos yra dažnas ir natūralus reiškinys. Didžioji dalis mutacijų yra nereikšmingos, tik mažoji dalis sąlygoja didesnį virulentiškumą arba lengvesnį viruso plitimą. Mutacijas „kontroliuoti“ t.y. nesudaryti sąlygų joms atsirasti, galima tik kontroliuojant pačio viruso plitimą.

Taigi, naujų mutacijų atsiradimą galima bus kontroliuoti tuo atveju, kai užtikrinsime pačios infekcijos plitimo kontrolę. Tam yra keletas būdų – infekcijos kontrolės priemonės (pvz., karantinas, judėjimo ribojimai) ir vakcinacija (neabejoju, kad ji turėtų būti daug efektyvesnė priemonė, tai rodo ir tų šalių, kuriose vakcinuota didesnė gyventojų dalis, patirtis). Svarbu užtikrinti, kad vakcinacija efektyviai vyktų visose pasaulio šalyse.

Esame sąlyginai maža šalis, bet niekaip negalima išlipti iš juodosios pandemijos bangos, kaip manote kodėl taip yra?

Nežinau, ką turite galvoje sakydamas „juodoji pandemijos banga“. Antroji banga gruodžio viduryje tikrai buvo „juoda“ – turėjome naujų atvejų staigų augimą, žymiai išaugusį mirštamumą. Tačiau šiuo metu, kai dalis pasaulio ir Europos valstybių susiduria su trečiąja pandemijos banga ir vėl turi žymiai išaugusį sergamumą ir mirštamumą, Lietuvoje situacija nuo vasario išlieka gana stabili – naujų atvejų augimas ir mirčių skaičius yra nežymus. Manau, galime teigti, kad situacija kontroliuojama, nors, žinoma, visada norisi, kad ji būtų geresnė.

Čia labai svarbu ne tik taikomos (griežtinamos ar švelninamos) kontrolės priemonės, bet ir tai, kaip patys gyventojai nori laikytis paprastų infekcijų  kontrolės taisyklių: vengti socialinių kontaktų, jei jie būtini, laikytis atstumų, dėvėti kaukes, jei atstumų neįmanoma išlaikyti, užtikrinti rankų higieną.

Svarbu, kad adekvačiai suvoktume situaciją ir taikomas priemones. Pirma: pandemija yra natūrali gamtinė katastrofa, nė viena šalis, nė viena vyriausybė jos nesirinko. Antra – taikomi ribojimai, net ir rekomendacinio pobūdžio, yra ne siekis nubausti gyventojus, apriboti jų teises, bet būtent kontroliuoti infekcijos plitimą, o kartu užtikrinti pagrindinę žmonių teisę – teisę į gyvybę. 

Kada tikėtina, kad galėsime gyventi laisvai ir  ar galėsime?

Manau, kad tuomet, kai bus vakcinuota pakankama gyventojų dalis (COVID-19 atveju, skaičiuojama, kad užtektų vakcinuoti 70 procentų gyventojų). Dar kartą pabrėžiu, kad labai svarbu ne tik atskiroms valstybėms pasiekti tokius vakcinacijos rodiklius, bet kad vakcinacija kiek įmanoma tolygiau ir efektyviau vyktų visose pasaulio šalyse.

Labai svarbu suvokti, kad net pakankamai sėkmingos visuotinės vakcinacijos atveju COVID-19 gali likti sezonine infekcija. Taip pat – kad infekcijų kontrolės pagrindinės taisyklės galioja ir jų reikia laikytis visų oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų atveju.

Vis garsiau kalbama apie galimybių pasą tiems kurie yra paskiepyti ar persirgę ir jiems yra laisvinamas karantinas, o ką daryti tiems kurie nei persirgę nei paskiepyti?

Pase numatytos galimybės ne tik persirgusiems arba vakcinuotiems gyventojams, bet taip pat ir tiems, kurie reguliariai testuosis. Tai ypač svarbu tiems gyventojams, kurie negali vakcinuotis dėl medicininių kontraindikacijų arba negali vakcinuotis dėl vakcinų trūkumo.

Seime verda kovos dėl įvairiausių peripetijų, tačiau šiandien vis garsiau kalbama ir apie tai, kad žmonės dėl pandemijos vis labiau netenka darbų,  depresijos mastai šoko į viršų ar šiandien Valstybė turi konkrečius, o ne popierinius instrumentus padėti šiems žmonėms?

Daug finansinių paramos priemonių jau pritaikyta toms įmonėms ir veiklos rūšims, kurios dėl infekcijos kontrolės įgyvendinimo turėjo stabdyti ar žymiai riboti savo normalią veiklą. Aišku, kad tai daroma skolintais pinigais, kuriuos anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Antra, parama nėra ir negali būti tokia, kad pavyktų užtikrinti tokį finansinį stabilumą, kaip normalios veiklos metu, jau nekalbant apie pelną.

Būtent todėl šiuo metu atlaisvinama vis daugiau veiklų. Kartu visuomenė gauna ir pasitikėjimo kreditą – organizuoti veiklas saugiai, kad greitu laiku nereikėtų vėl taikyti ribojimų.

Juodosios pandemijos akivaizdoje norima laisvinti alkoholį ar juo skatinama žudyti negatyvius žmonių išgyvenimus?

Negaliu komentuoti motyvų tų politikų, kurie teikia Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, reikėtų klausti jų pačių. Antra vertus, dalis jų yra logiškos ir protingos. Visgi, asmeniškai nepritariu daugumai siūlomų laisvinimų ir už juos nebalsuosiu. Taip pat manau, kad  alkoholio prekyba galėtų būti dar labiau griežtinama, pvz., dar labiau trumpinant alkoholio prekybos laiką ar mažinant alkoholio prekybos vietų skaičių.

Taip pat manau, kad būtinas aktyvus švietimas, prieinama ir adekvati psichologinė ir socialinė pagalba alkoholį vartojantiems asmenims, alkoholio kontrabandos kontrolė.

Kada tiksliai jūsų manymu gali prasidėti masinė vakcinacija?

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintu vakcinacijos planu, masinė vakcinacija nuo COVID-19 turėtų prasidėti birželio mėnesį. Reikia pastebėti, kad ir šiuo metu savivaldybėms sudaryta galimybė laisviau judėti Sveikatos apsaugos ministro pateiktu vakcinacijos prioritetų sąrašu. Manau, kad rizikos grupės pasirinktos teisingai ir palaikau taktiką, kad pirmiausiai turėtų būti išnaudojamos visos priemonės siekiant vakcinuoti tuos, kurie turi didžiausią riziką sirgti sunkiai ar mirti nuo COVID-19.

Visgi, palaikyčiau mintį, kad šios grupės gyventojams kategoriškai atsisakant skiepytis, daugiau neprioritetinėse grupėse easnčių žmonių galėtų būti vakcinuojami ir anksčiau, nelaukiant birželio. Aišku, nustatant aiškias taisykles.

Kalbino Mindaugas Jonušas