Rusija — pirmajame penketuke pagal karines išlaidas: tendencijos pasaulyje ir NVS

Autorius: Aleksandras Chrolenko Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2021-05-03 11:58:00, skaitė 510, komentavo 1

Rusija — pirmajame penketuke pagal karines išlaidas: tendencijos pasaulyje ir NVS

Į šalių, išleidusių didžiausias karines išlaidas, penketuką pateko JAV, Kinija, Indija, Rusija ir Jungtinė Karalystė, kurioms atitenka 62% viso pasaulio išlaidų — viso 1,98 trln. dolerių

SIPRI ataskaitoje Rusija turi ketvirtą pagal dydį gynybos biudžetą ir užtikrintai užima antrą vietą pasaulyje pagal "Global Firepower" karinės galios reitingą. Šis paradoksalus "persikreipimas" liudija aukštą valstybės valdymo kokybę, teisingą karinio vystymosi strategiją ir Rusijos gynybos karinio pramoninio komplekso efektyvumą.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimo instituto (SIPRI) duomenimis, Rusijos Federacija 2020 metais karinėms išlaidoms išleido 61,7 mlrd. dolerių ir užėmė ketvirtąją vietą pasaulyje. Išlaikydama planetos tendenciją didinti karines išlaidas — 2,6%, Rusija 2020 metais išleido 6,6% mažiau nei patvirtintas gynybos biudžetas. Anksčiau, 2019 metais, Rusijos Federacijos karinės išlaidos siekė 65,1 mlrd. dolerių, pastebimai sumažėjo praėjusiais metais 3,4 mlrd. dolerių. Nesulaikomas militarizavimas nėra Maskvos tikslas, gynybos pajėgumai turi būti pagrįsti ir pakankami.

Į šalių, išleidusių didžiausias karines išlaidas, penketuką pateko JAV, Kinija, Indija, Rusija ir Jungtinė Karalystė, kurioms atitenka 62% viso pasaulio išlaidų — viso 1,98 trln. dolerių.

Turint palyginus kuklų karinį biudžetą, Rusija pagal "Global Firepower" pasaulinę karinės galios reitingą tradiciškai užima antrą vietą po JAV, Kinija — trečioje, Indija — ketvirtoje, o Didžioji Britanija į penketuką nepatenka (8 vieta).

Rusijos didelės sėkmės paradoksas mažomis išlaidomis paaiškinamas teisinga karinio vystimo strategija, vyriausybės ir karinio-pramonio komplekso (KPK) efektyvumu ir aukštųjų technologijų ginklų kūrimu. Įdomu tai, kad "Global Firepower" Rusijos karinį biudžetą iškelia tik į 11 pakopą, tai paaiškinama skirtingais skaičiavimo metodais.

Reikėtų nepamiršti, kad šalies karinės išlaidos apima visas vyriausybės išlaidas ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant atlyginimus (darbo užmokestį), ginklų ir karinės technikos pirkimą, karinį vystimą, mokslinius tyrimus ir konstravimo, valdymą ir užkardas. Išlaidos ginkluotei sudaro mažesnę visų karinių išlaidų dalį.

Žinoma, ne visos karinės išlaidos yra "skaidrios", SIPRI reitingo objektyvumas yra santykinis, o sumos su šešiais ar devyniais nuliais tiesiogiai nekoreliuoja su karių pasirengimu kovai. Taigi NATO šalių karinės išlaidos 2020 metais sudarė daugiau nei vieną trilijoną dolerių — 25 kartus daugiau nei Rusijos. Tuo pačiu metu Vakarų koalicija gėdingai palieką Afganistaną, per 20 karinių operacijų metų nepasiekusi pergalės prieš Talibaną.

Posovietinė erdvė

Išskyrus Rusiją, NVS šalių karinės išlaidos atrodo gana kuklios, o lentelėje jos yra gerokai nutolusios nuo lyderių.

Rusijos karinio vystymosi strategija — geriausias rezultatas už mažiausias išlaidas — sėkmingai projektuojama posovietinėje erdvėje. Maskva padeda sąjungininkams ginklais — Rusijos vidaus kainomis, o kai kuriuos pavyzdžius tiekia nemokamai. Priminsiu, kad anksčiau paskelbtoje SIPRI ataskaitoje apie ginklų eksportą 2016–2020 metais Rusijai buvo paskirta antroji vieta pasaulyje po JAV. Tai savotiškas karinių išlaidų transformavimas į pajamas ir NVS kolektyvinio saugumo sistemą.

Pavyzdžiui, nuo 2015 metų Kazachstanas lengvatinėmis sąlygomis iš Rusijos įsigijo 12 naikintuvų "Su-30SM" — pirmasis iš NVS šalių, taip pat karinius transportavimo ir smogiamuosius sraigtasparnius "Mi-171 Š" ir "Mi-35", modernizuotą "Il-76MD-90A". Anksčiau respublika gavo frontalinius bombonešius "Su-24", naikintuvus "MiG-31" ir "MiG-29", zenitinių raketų sistemas "S-300" — neatlygintinai.

Baltarusija iš Rusijos gauna platų ginklų asortimentą. Anksčiau respublikos gynybos ministerija paskelbė rengianti zenitinių raketų kompleksų "S-400" pirkimo sutartį. Oro pajėgoms ir Oro gynybos pajėgoms nupirkti keturi zenetinių raketų sistemos "S-300PS" divizionai. Anksčiau Baltarusija gavo aštuonis "S-300PMU-1" komplektus, keturias zenitinių raketų sistemas "Tor-M2" (baterija) ir raketų partiją (pagal 2017 metų sutartį). Didelė pristatymų dalis — lengvatinė arba neatlygintinai.

Armėnijai nemokamai perduotos dvi zenitinių raketų sistemos "S-300" (formuojant NVS vieningą oro gynybos sistemą), tapo pirmaja keturių Rusijos "Iskander-E" raketų sistemų (ir 25 raketų) importuotoja pasaulyje, įsigijo 12 "Su-30SM" naikintuvus, zenitinių raketų kompleksus "Buk-M1-2", "Tor-M2KM", "Osa-AK", sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemos "TOS-1A".

Maskva tiekia ginklus į Jerevaną vidaus kainomis, taip pat padeda valstybės paskolomis, kurių bendra suma siekia 300 milijonų dolerių. Žinoma, ginklas — tik įrankis, reikalaujantis sumanių rankų. Žinios ir patirtis — pelningi ir pigesni.

Kita vertus, ilgus buvimo NATO metus Baltijos šalių kariniai biudžetai neleido įsigyti nė vieno kovinio lėktuvo, tanko ar laivo (senieji baziniai minų traleriai ir nauji kateriai nesiskaito). Lenkija praktiškai prarado savo paskutinį povandeninį laivą "Orzel" (sovietų statybos), o antvandeninis laivynas ir toliau degraduoja. Rumunija ir toliau naudoja seną sovietinį "Mig". Tai yra tam tikra NATO "strategijos" projekcija — milžiniški pinigai metami "į balą", akivaizdžiai nepadidinant kariuomenės kovinio efektyvumo, be viršgarsinių raketų, be karinių pergalių Afganistane, Irake, Sirijoje ir kitose karštose taškuose.

Kaip ten bebūtų, šiandien ir artimiausioje ateityje daugelis pasaulio šalių yra priverstos karinių operacijų forma kovoti su vidiniu politiniu nestabilumu — ant pilietinio karo slenksčio arba pasipriešinti tarptautiniam terorizmui. Visa tai lemia tolesnį gynybos išlaidų augimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.