Ministrė Monika Navickienė: bankrotų tikrai dar bus

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/mini... 2021-05-12 10:28:00, skaitė 358, komentavo 5

Ministrė Monika Navickienė: bankrotų tikrai dar bus

Šis jautrus visiems laikas tapo tikru išbandymu. Ypatingai tai jaučia tie, kuriuos tai palietė labiausiai. Šeimos neteko darbų ar nenoromis teko išeiti į prastovas, dėl kurių orus gyvenimas tapo sunkiai įmanomas.

Bankrotai, neviltis ir nežinia: šios emocijos ima viršų ne vienam šalies gyventojui. Apie pandemijos valdymą, verslų uždarymą, socialiai pažeidžiamų asmenų prisitaikymą prie esamos situacijos kalbiname socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

IŠGYVENAME PANDEMIJA, KURI TRUNKA JAU DAUGIAU NEI METUS SAKYKITE KIEK TAI STIPRIAI PAVEIKĖ ŠALIES SOCIALINES SRITIS?

Išties pandemija stipriai paveikė ir pakeitė žmonių gyvenimą: bendravimą, psichologinę savijautą, įpročius, sveikatą. Visuomenės patyrė didelį sukrėtimą ir dabar dar adaptuojamės prie pasikeitusios realybės. Kai kurie žmonės neteko darbo, pajamų, patyrė daugiau rizikos fiziniam ar psichologiniam smurtui.

Kol kas negalime įvertinti tikrosios pandemijos įtakos, pavyzdžiui, skurdo rodikliams, nes Statistikos departamentas duomenis skelbia už praėjusius metus. Tačiau pastebime ir teigiamų ženklų. Pavyzdžiui, ilgą laiką vis kilęs registruoto nedarbo lygis pasiekė piką sausio mėnesį, tada augimas sustojo ir nuo vasario ėmė nuosekliai kristi.

Šiuo metu galioja daug  trumpalaikių priemonių, kurių tikslas pagelbėti patiriantiems ekonominių sunkumų: subsidijos per prastovas, įmokų Sodrai atidėjimas, išmokos dirbantiems savarankiškai, darbo paieškos išmoka.

Socialinės atskirties mažinimas ir kokybiškų socialinių paslaugų plėtra yra mūsų prioritetas. Ieškosime naujų būdų, kaip padėti su sunkumais susidūrusiems visuomenės nariams: netekusiems darbo ir pajamų, neįgaliesiems, savo artimuosius slaugantiems gyventojams, vienišoms mamoms ar tėčiams, senoliams, tėvų globos ir rūpesčio netekusiems vaikams. Socialinę atskirtį ir skurdą mažinsime, užtikrindami adekvačias ir tvarias socialines išmokas bei sukurdami efektyvesnę užimtumo sistemą šalyje. Kompleksiškai įvertinsime minimalių pajamų sistemą Lietuvoje, įteisinsime vienišų asmenų išmokas, sparčiau didinsime šalpos pensijas.

Skurdas ir pajamų nelygybė yra didžiausios mūsų šalies socialinės politikos problemos. Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.

Sudarysime sąlygas visiems asmenims – tiek patiriantiems trumpalaikius sunkumus, tiek susiduriantiems su ilgalaike socialine atskirtimi – gauti ne tik finansinę paramą, bet, visų pirma, kokybiškas socialines paslaugas, kurios jiems padėtų sugrįžti į visavertį visuomenės gyvenimą. Nuo vienodų socialinių paslaugų visiems pereisime prie paslaugų, kurios labiau atlieptų konkretaus žmogaus poreikius.

Karantinas stipriai paveikė mūsų socialinį gyvenimą – apribojo socialinius ryšius, susitikimus, sukėlė nerimą dėl savo ir artimųjų sveikatos, pasikeitė mūsų įprasta kasdienė veikla, kaip mokyklos lankymas, darbas, galimybė laisvai keliauti ar nueiti pavakarieniauti į mėgstamą vietą. Visa tai stiprina socialinę atskirtį, ypač labiausiai pažeidžiamų asmenų, taip pat ir vaikų, o ir visiems mums kelia nerimą, sudėtingus išgyvenimus, baimes.

Todėl stiprinome emocinių linijų veiklą (ir vaikams, ir vyresnio amžiaus asmenims, ir tėvams, ir visiems kitiems), padidinome jiems skirtą finansavimą, papildomos lėšos skirtos ir specializuotą pagalbą smurto artimoje aplinkoje atvejais teikiančioms įstaigoms. Antros karantino bangos metu užtikrintas ir socialinių paslaugų teikimas kontaktiniu būdu, pavyzdžiai, vaikai gali lankyti vaikų dienos centrus, kur jiems padedama mokytis nuotoliniu būdu.

KOKIA YRA ŠIANDIEN REALI PADĖTIS SOCIALINĖSE ĮSTAIGOSE, KAIP TEN YRA VYKDOMA VAKCINACIJA IR ŽIDINIŲ VALDYMAS?

Labai džiaugiuosi, kad šiuo metu nė vienoje socialinės globos įstaigoje nėra koronaviruso židinio. Priešingai, jos yra pavyzdys, ko galima pasiekti darbuotojų susitelkimo ir sėkmingo vakcinavimo dėka.  šiuo metu imunitetą koronavirusui turi daugiau kaip 90 proc. socialinės globos įstaigų gyventojų ir apie 83 proc. darbuotojų.

Socialinės globos įstaigose dabar COVID-19 serga vos 7 globotiniai ir 12 darbuotojai. Palyginimui, 2020 m. gruodžio 28 d. sergamumas buvo didžiausias – sirgo net 1744 gyventojai ir 734 darbuotojai.

Labai dėkoju visiems darbuotojams ir savanoriams, kurie prisidėjo prie koronaviruso krizės suvaldymo globos įstaigose, kai sirgimų skaičiai buvo didžiausi, ir, suprantama, sveikatos priežiūros specialistams už sklandžiai vykdytą vakcinaciją.

NETYLA KALBOS IR DĖL PENSINIO AMŽIAUS DIDINIMO, KAIP YRA IŠ TIKRO AR ŠI VYRIAUSYBĖ ŽADA REALIAI IMTIS ŠIOS PERTVARKOS?

Vyriausybė tikrai neketina pensinio amžiaus didinti iki 74 metų.

Šioje vietoje norėčiau pabrėžti skirtumą tarp pensinio ir darbingo amžiaus. Vis senėjanti visuomenė kelia ir tam tikrų demografinių iššūkių, todėl būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų vyresnio amžiaus žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje. Negalime užsimerkti prieš demografinius iššūkius, su kuriais susiduria mūsų valstybė šiandien. Būtinų sprendimų, kurie reikalingi ateičiai, reikia ieškoti dabar. Manau, kad pirmiausia sprendimų reikia ieškoti gerinant galimybes pagyvenusiems asmenims, kurie yra arti pensinio amžiaus, suteikti galimybes likti darbo rinkoje, tobulinti savo kvalifikaciją, adaptuoti prie darbo rinkos, jeigu jie gali ir nori joje likti.

Šiuo metu numatyta, kad pensinis amžius ilgėja, kol 2026 metais pasieks 65 metus abiems lytims. Jo ilginti labiau – nesiūloma. Šiuo metu moterys išeina į pensiją sulaukusios 63 metų ir 4 mėnesių, o vyrai – 64 metų ir 2 mėnesių.

KOKIAS REFORMAS DABAR YRA NUMATOMOS ARTIMIAUSIU METU?

Svarbius strateginius darbus galima būtų apibūdinti suskirstyti į 4 kategorijas.

Pirma, individualizuotas socialines paslaugas ir socialinės srities darbuotojų įgalinimą. Kitaip tariant, sieksime pereiti nuo vienodų socialinių paslaugų teikimo visiems, kuriems reikalinga tokia parama, prie paslaugų, kurios atlieptų konkretaus žmogaus poreikius. Norisi  padidinti socialinių paslaugų šeimai kiekvienoje savivaldybėje prieinamumą, suteikti galimybę gauti prevencines paslaugas: tėvystės įgūdžių stiprinimo, konfliktų mediacijos, specializuotos pagalbos šeimoms ir vaikams ir kitas.

Antra, svarbu pasirūpinti žmonių su negalia teisių apsauga ir paslaugų plėtra. Bus sukurtas „vieno langelio principu“ veikiantis pagalbos neįgaliems vaikams ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus mechanizmas. Rengiame naują negalios nustatymo modelį, kuris atlieps individualius poreikius. Skatinsime asmenų su negalia dalyvavimą atviroje darbo rinkoje.

Trečia, sieksime, kad socialinės apsaugos išmokos būtų adekvatesnės ir tvaresnės: įteisinsime vienišo asmens pensiją, peržiūrėsime šalpos išmokų sistemą, didės minimalios socialinio draudimo išmokos. Užtikrinsime, kad per indeksavimo mechanizmą pensijos nuosekliai augtų, gal net sparčiau nei šiuo metu numatyta teisės aktuose.

Ketvirta, užimtumo politika taps efektyvesnė ­– planuojame sukurti vieningą ir stabiliai veikiančią šalies gyventojų užimtumo platformą ir skaitmenizuotą kliento dokumentų pasirašymo ir asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Tai užtikrins gerokai spartesnę integraciją į darbo rinką.

KALBANT APIE SOCIALINES PASLAUGAS NEĮGALIEMS ASMENIMS PANDEMIJOS METU. KAIP IR KOKIŲ JŲ GALIME TIKĖTIS?

Neįgalieji ir juos prižiūrintieji ir iki pandemijos susidurdavo su labai dideliais iššūkiais. Labai trūksta paslaugų, jos sunkiai prieinamos, neišplėtotos. Dėl skirtingų priežasčių dar nesudarytos tinkamos sąlygos savarankiškai rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu, dalyvauti visuomenės gyvenime. Dėjome visas pastangas, kad socialinės paslaugos pandemijos metu nenutrūktų, būtų teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse.

Šiuo metu slaugomų ar nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų su negalia, suaugusių neįgaliųjų ar senyvo amžiaus žmonių artimieji gali teikti prašymus savivaldybėms dėl laikino atokvėpio paslaugos. Paslauga gali būti teikiama asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje. Tačiau paslauga dar nėra tinkamai išplėtota. Iš 60 savivaldybių 37 savivaldybėse laikino atokvėpio paslauga yra teikiama, tačiau prieinamumas ribotas. Šiuo metu rengiame Laikino atokvėpio tvarkos aprašo pakeitimus, kuriuos priėmus taps aiškiau, kas gali gauti laikiną atokvėpį ir viliuosi jog kitos savivaldybės pradės teikti šią paslaugą.

Judėjimo negalią turintį vaiką auginančios šeimos ar suaugę judėjimo negalią turintys žmonės nuo šiol turi mažiau prisidėti patys, pirkdami neįgaliojo vežimėlį, skuterį, pasėstą ar čiužinį praguloms išvengti. Taip pat sudaryta galimybė stovėjimo atramą vaikui įsigyti patiems ir gauti šios priemonės įsigijimo išlaidų kompensaciją. Padidėjo čiužinio ir pasėsto praguloms išvengti įsigijimo išlaidų kompensacija, palydovo valdomo rankinio neįgaliojo vežimėlio vaikui iki 18 metų faktinių įsigijimo išlaidų kompensacija, negalią turintys žmonės vieną kartą per 6 metus galės gauti triskart didesnę nei iki šiol skuterio faktinių įsigijimo išlaidų kompensaciją, trečdaliu sutrumpintas stovėjimo atramos vaikams naudojimo laikas.

Žmonėms su negalia būstas galės būti pritaikytas greičiau ir kokybiškiau – tokią galimybę atvers viešųjų pirkimų pakeitimai. Neįgalieji taip pat turės galimybę pasirinkti sau tinkamiausią perkėlimo įrangą būste. Savivaldybėms numatyta galimybė vykdyti viešuosius pirkimus ne tik einamaisiais metais planuojamiems pritaikyti būstams, bet ir ateinantiems metams.

Be to, neįgalieji savivaldybėse turi galimybę gauti jiems reikalingas bendrąsias ir specialiąsias paslaugas. Tačiau reikia pripažinti, kad toli gražu ne visos šios paslaugos savivaldybėse kol kas yra prieinamos. todėl paslaugų prieinamumo didinimas ir jų kokybės užtikrinimas išlieka svarbiu uždaviniu artimiausiu metu.

AR VALSTYBĖ YRA PAJEGI PADĖTI SOCIALIAI REMTINOMS ŠEIMOMS ŠIUO YPATINGU PANDEMINIU LAIKU? JEI TAIP, KAIP KONKREČIAI?

Siekiant sušvelninti dėl COVID-19 pandemijos kilusias socialines pasekmes ir finansinėmis priemonėmis paremti labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupes, priėmėme sprendimus dėl karantininių priemonių. Pavyzdžiui, karantino laikotarpiu ir dar 6 mėnesius po jo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nėra vertinamas nuosavybės teise žmogaus turimas turtas. Taip pat iki 140 eurų padidinta pajamų riba teisei į socialinę pašalpą gauti, padidinta neįskaitytinų pajamų dalis priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, padidėjo ir pati socialinė pašalpa. Tapo paprasčiau gauti socialinę pašalpą įsidarbinus, o pati pašalpa padidėjo nuo 50 iki 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos.

Savivaldybės turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą nenumatytais atvejais, kai šeimoje atsiranda sudėtingos aplinkybės ir parama yra būtina. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms rekomendavo materialinius sunkumus patiriantiems asmenims skirti papildomą socialinę paramą, kuri būtų ne mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. 260 eurų 2021 metais. 2020 m. duomenimis, papildoma socialinė parama skirta 130 tūkst. asmenų.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu daug dėmesio skyrėme ir vaikus auginančioms nepasiturinčioms šeimoms, kurių pajamos sumažėjo. Vertindami, ar šeima turi teisę gauti papildomus vaiko pinigus, vertinome 3, o ne 12 mėnesių pajamas. Toks palengvinimas galios dar pusę metų po karantino atšaukimo. 2020 m. duomenimis, papildomus vaiko pinigus gavo virš 143 tūkst. vaikų, iš jų – daugiau kaip 34 tūkst. vaikų iš nepasiturinčių šeimų.

Nuo metų pradžios nepasiturinčius šalies gyventojus jau du kartus pasiekė pagalba maisto produktais. Maistas nepasiturinčius pasiekė vasario ir balandžio mėnesiais, dalijimas šiemet vyks dar keturis kartus: birželį, rugpjūtį, spalį ir gruodį.

KLAIPĖDOJE IŠ DARBO RINKOS PASITRAUKĖ VIENA STAMBI  ĮMONĖ, KURI ATLEIDO NEMAŽĄ KIEKĮ DARBUOTOJŲ, AR ARTIMIAUSIU METU GALIME DAR MATYTI MASINIŲ ATLEIDIMŲ ARBA BANKROTŲ?

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Užimtumo tarnyboje gauti 22 pranešimai apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus, o apie atleidimą įspėti 1,7 tūkst. darbuotojų.

Iš paslaugų sektoriaus gauta 10 pranešimų (įspėta 705 darbuotojų), pramonės – 9 (953), statybos 1 (36), žemės ūkio – 2 (54). Daugiausia pranešimų gauta iš apdirbamosios pramonės įmonių – 7. Pagal atleidžiamus darbuotojus daugiausia – iš apdirbamosios pramonės (apie atleidimą įspėta 810 darbuotojų) ir transporto bei saugojimo įmonių (400 darbuotojų). Pernai, per tą patį laikotarpį, gautų pranešimų skaičius buvo 2,4 kartus didesnis, o apie atleidimą įspėtų darbuotojų skaičius – 1,6 karto didesnis. Galime daryti prielaidą, kad dalis bankrotų dar įvyks.

KAIP VALSTYBĖ YRA PASIRENGUSI PADĖTI TIEMS ŽMONĖMS, KURIE PER PANDEMIJA NETEKO AR NETEKS DARBO?

Šiuo metu galioja priemonės, kurių tikslas pagelbėti besiverčiantiems sunkiausiai: mokamos subsidijos prastovų metu, atidėtos įmokos Sodrai, skiriamos išmokos dirbantiems savarankiškai, toliau mokama darbo paieškos išmoka, jei nepavyksta dirbant per nuotolį suderinti darbo ir šeimos gyvenimo, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą.

Žmogui susidūrus su finansiniais sunkumais jis visada pagalbos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ir prašyti socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų. Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan. Savivaldybės, tarybos nustatyta tvarka, iš vietos biudžeto lėšų gali skirti ir kitą socialinę paramą (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą ir kita).

Taip pat socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius – 100 proc., dar tris mėnesius – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus mokama 12 mėnesių.

Paramos formos veikia, siekiame kad jos būtų kuo labiau individualizuotos. Svarbiausia, kad visi patiriantys sunkumų nebijotų ir drąsiai kreiptųsi į savivaldybes, prašytų paramos ir jei ji priklauso – būtinai bus skiriama.

Taip pat norėčiau priminti apie galimybe gauti emocine paramą tiems, kurios jos reikia. Vaikams ir suaugusiems: karantino metu išaugo psichologinės ir emocinės pagalbos poreikis visiems šalies gyventojams, todėl veikia ne viena pagalbos linija, kurioje savanoriai ir psichologai pasirengę suteikti pagalbą, išklausyti, patarti ar tiesiog pasikalbėti. Paskambinę vieningu numeriu 1809 gyventojai gali gauti emocinę pagalbą nuo vaikų iki suaugusiųjų: veikia „Vilties linija“ suaugusiems, „Pagalbos moterims linijos“, „Jaunimo linijos“, „Vyrų linija“, „Tėvų linija“, „Vaikų linijos“ ar „Sidabrinės linijos“ senjorams. Jei jaučiami emociniais sunkumai ar reikia paramos žodžio – gyventojai turėtų drąsiai skambinti. Svarbu ir tai, kad su psichologinėmis problemomis susiduria artimieji, draugai ar bičiuliai, rekomenduojama taip pat paskatinti juos nedelsti ir ieškoti pagalbos pas specialistus. Pagalba nieko nekainuoja, o daugeliu atveju gali būti naudinga: padėti atrasti ramybę ar neatidėliotiną pagalbą, jei tokios reikia.

KADA REALU, KAD PRASIDĖS VAKCINACIJA DARBO RINKOJE? MAT DABAR VIENOSE ĮMONĖSE TAI VYKSTA, O ŠTAI KITOS VIS DAR LAUKIA.

Klausimas – sveikatos apsaugos ministerijai.

Mindaugas Jonušas