Kūdikių kūnai velniškame pinigų rate
Autorius: Marius Parčiauskas Šaltinis: http://www.propatria.lt/2015/0... 2015-09-24 15:45:09, skaitė 3291, komentavo 2
LDiena.lt: tokia "civilizacija" neturi teisės egzistuoti. Ji arba susinaikins pati arba bus sunaikinta.
---
Mes gyvename visuomenėje, kurioje atsisakius iškepti pederastišką tortą pederastams - valstybės institucijos tave sunaikins.
Tačiau jeigu tu pardavinėsi nužudytų vaikų kūno dalis - vyriausybė parems tavo "verslą".
Jau pusantro mėnesio JAV nesiliauja drebinti prekybos abortų metu nužudytų kūdikių dalimis skandalas, nors Lietuvoje apie tai didžiojoje žiniasklaidoje parašyta vos porą kartų. Visą šią pirtį užkūrė šalyje veikianti ne pelno siekianti organizacija Medicinos progreso centras (angl. Centre for Medical Progress), vienijanti žurnalistus, besidominčius bioetikos klausimais. Organizacija paviešino jau dešimt vaizdo įrašų, kuriuose biomedicinos kompanijos atstovais apsimetę jos nariai bendrauja su atskirų JAV Planuotos tėvystės organizacijos (ši organizacija vienija daugumą JAV aborto klinikų) skyrių vadovais bei paprastais abortus atliekančiais medikais. Išgalvotą biomedicinos kompaniją atstovaujantys žurnalistai vaizdo įrašuose su Planuotos tėvystės vadovais tariasi dėl nužudytų kūdikių kūno dalių pirkimo moksliniams tyrimams ir šių pokalbių metu mums parodo iš tiesų šiurpią JAV Planuotos tėvystės organizacijos kasdienybę.
Nors JAV įstatymai leidžia po aborto atskiras kūdikio kūno dalis užšaldyti ir vėliau tiekti mokslinius tyrimus atliekančioms kompanijoms, įrašuose akivaizdžiai matyti, jog Planuotos tėvystės atstovai iš to dar nevengia nelegaliai pasipelnyti. Šalies įstatymai taip pat leidžia už tyrimams tiekiamas kūno dalis gauti kompensaciją, susijusią su kūno dalių tiekimu moksliniams tyrimams. Tačiau visų vaizdo įrašų metu Planuotos tėvystės atstovai ir patys medikai leidžia aiškiai suprasti, kad nori iš šių kraupių sandorių išpešti kuo didesnį pelną. Jie naudoja tokias sąvokas kaip „paklausios kūno dalys“, derasi dėl būsimos kūno dalių kainos bei taktikuoja, ar labiau kūno dalis apsimoka pardavinėti kiekvieną atskirai, ar iš karto didesnį kiekį, kainą nustatant ne už vieną dalį, o už tiekimo laikotarpį. Pasirodo, kad „paklausiausios“ kūno dalys yra širdis, plaučiai ir kepenys. Viename iš vaizdo įrašų matyti, kaip ką tik abortą atlikę medikai su pincetu tarp dubenyje esančių kūdikio organų ir galūnių ieško reikalingų, t.y. paklausių organų, kad galėtų juos kuo skubiau užšaldyti. „Jiems reikia šviežių organų“, - teigia vienos iš aborto klinikų vadovė. Nužudytų kūdikių organai dalinami kaip jaučio nugarinė ant turgaus prekystalio.
Buvusi JAV Planuotos tėvystės Meksikos įlankos padalinio vadovė Abby Johnson savo liudijime Teksaso senate paaiškina, kiek aborto klinika gali uždirbti iš tokių „paslaugų“.
Moters teigimu, jos valdomoje aborto klinikoje už vieną kūdikio kūno dalių „paketą“ vidutiniškai būdavo gaunama apie 200 JAV dolerių, o per savaitę būdavo išmėsinėjama daugiau nei 50 kūdikių. Visa tai reiškia, kad atėmus papildomas išlaidas (kūno dalių tiekimą kompanijoms), aborto klinika per metus uždirbdavo bent 400 tūkst. JAV dolerių. Nemenka suma, žinant, jog tokių klinikų Planuota tėvystė šalyje turi daugiau nei 700. Tad kalbame apie šimtus milijonų JAV dolerių metinio pelno vien iš prekybos kūdikių kūno dalimis.
Vaizdo įrašai apie Planuotą tėvystę atskleidžia ir kitų šokiruojančių faktų. Tam, kad užtikrintų užsakovus, jog tikrai gaus užsakytas kūno dalis, Planuotos tėvystės medikai nevengia ir be motinų sutikimo bei žinios išmėsinėti jų abortuotus kūdikius ir parduoti reikiamus organus. Apie tai liudija Holly O‘Donnell, buvusi aborto klinikos darbuotoja.
O tam, kad pavyktų išsaugoti pardavimui tinkamą nepažeistą galvą, Planuotos tėvystės darbuotojai dar ir taiko nelegalią dalinio gimimo aborto procedūrą. Jos metu dar gyvas motinos įsčiose esantis kūdikis sugriebiamas už kojų ir ištraukiamas taip, kad motinos viduje liktų tik jo galva. Tada medikas žirklėmis perduria ir praveria kūdikio kaukolę, iš kurios tuomet išsiurbiamos smegenys. Štai ir nepažeista kaukolė mielajam užsakovui! Bet taip stengiamasi ne vien dėl to, kad būtų „išgauta“ nepažeista galva. Pavyzdžiui, siekiant išlaikyti širdį pakankamai „šviežią“, nuo mirties iki organo išėmimo turi praeiti ne daugiau nei 5 minutės, todėl kūdikiai dažnai yra pradedami „mėsinėti“ gyvi ir be nuskausminimo. Klientas visada teisus!
Visi rūpesčio moterimis ir panašūs lozungai abortų klinikose galiausiai susiveda į žvėriškus pinigus. Oficialiai Planuota tėvystė yra ne pelno siekianti (non-profit) organizacija, tačiau iš tikrųjų tai – didžiausia abortų verslu užsiimanti korporacija pasaulyje. Vien oficialiai praeitais metais ji uždirbo 305 milijonų dolerių, tačiau į šią sumą tikrai nepatenka mūsų jau aptarta prekyba kūdikių kūno dalimis, tikriausiai atnešanti dar ne vieną papildomą šimtą milijonų dolerių. Planuota tėvystė taip pat ir valstybės kasmet paremiama apie puse milijardo dolerių. Visa tai – JAV mokesčių mokėtojų pinigai, tad abortus yra priversti iš savo kišenės finansuoti net tie piliečiai, kurių moraliniai įsitikinimai verčia jiems prieštarauti.
Visą tai galima pavadinti velnišku pinigų ratu, kuris tačiau prasideda ne čia. Čia jis pasibaigia. Akivaizdu, kad jeigu užsiimi verslu ir nuo klientų skaičiaus priklauso tavo verslo sėkmė, tai tų klientų norėsi kuo daugiau. Koks verslininkas, galėdamas užsidirbti daugiau, to nenorės? Taigi, verta pažvelgti, kaip sukuriama ši abortų paklausa.
Tai mums pasufleruoja Carol Everret, 1977–1983 metais vadovavusi keturių abortų klinikų tinklui Teksase. Į klausimą „Kaip parduodamas abortas?“, ji atsako labai paprastai: „Per lytinį švietimą“. C. Everett atskleidžia, kad siekdama uždirbti milijonus ir abortų verslo, ji pirmiausia turėjo sukurti "abortų rinką".
Tai reiškia, nuo kiek galima ankstesnio amžiaus įtikinti jaunus žmones į seksualumą žvelgti kitaip nei buvusios kartos, t.y. sunaikinti jų turimą natūralų drovumo jausmą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad mokant vaikus naudotis kontracepcija, turėtų mažėti ir jų padaromų abortų skaičius. Juk "nėra nėštumo - nėra ir aborto".
Bent jau taip mums mėgsta aiškinti iš abortų besipelnančios korporacijos ir joms palankūs politikai. Tačiau realybė yra kitokia. Kodėl ji kitokia, paaiškina pati C. Everret. Kadangi kontracepciją naudojantys nepilnamečiai jaučiasi "saugūs" nuo "sekso šalutinio poveikio", jie ir ir lytinius santykius turi žymiai dažniau nei kontracepcijos nevartojantys jų bendraamžiai. Žinoma, galiausiai toks "laisvas" elgesys paveda, nes jokia kontracepcija neapsaugo šimtu procentų, ypač nuo neišvengiamo žmogiškojo faktoriaus ją naudojant. O jei lytinis švietimas įgyvendintas teisingai, tuomet mergaitė nėštumą laikys nepageidaujama problema ir matys vienintelį sprendimo būdą. "Ji paskambins mūsų klinikai, nes jai buvo pasakyta, kad esame už moters teisę pasirinkti", - reziumuoja C. Everret.
Štai čia ir išaiškėja velniškojo pinigų rato schema. Labai supaprastintai ji atrodo taip: lytinis švietimas – kontracepcija – abortas – papildomas pelnymasis net ir po aborto.
Kiekviena iš šių schemos atšakų aptarnauja viena kitą. Lytinis švietimas skatina masinį kontracepcijos naudojimą, bet ne tam, kad ji „suveiktų“ ir abortai taptų reti. Vis dar plačiai tikima, kad kontracepcijos platinimas gali apsaugoti nuo didelio abortų skaičiaus, tačiau verta užduoti vieną klausimą – jei pati Planuotos tėvystės organizacija, esanti privataus verslo korporacija ir turinti daugiau nei 700 abortų klinikų tinklą, masiškai finansuoja lytinio švietimo programas jaunimui ir skatina jį kuo anksčiau pradėti lytinį gyvenimą bei kuo plačiau naudoti kontracepciją, tai nejaugi ji veikia pati prieš savo interesus? Ar ji kirps ją maitinančią ranką? Ar ji stengsis, kad abortai būtų kuo retesni, kai abortai yra pagrindinis jos pajamų šaltinis? Nevaldomas jaunimo seksualinis gyvenimas ir naivus pasitikėjimas ne žmogaus valia ir atsakomybe, o kontracepcija, ir yra tai, kas maitina Planuotos tėvystės organizaciją ir visas kitas abortų klinikas.
Kad lengvinant jaunimui prieigą prie kontracepcijos abortų skaičius tik didėja, parodo ir statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau 12 metų amžiaus berniukams dalinamos „prezervatyvų kreditinės kortelės“, leidžiančios jiems gauti nemokamų prezervatyvų klubuose, sporto arenose, kirpyklose ar net mokyklose bei bibliotekose. Tačiau nepaisant šios ir įvairių kitų masinių kontracepcijos programų, Jungtinė Karalystė vis dar turi didžiausią paauglių nėštumų skaičių visoje Vakarų Europoje. Prof. Davido Patono iš Notingamo universiteto atlikti tyrimai parodė, kad lytinis švietimas Jungtinės Karalystės mokyklose per paskutinius 40 metų neatnešė jokių statistinių pasikeitimų paauglių nėštumo rodikliuose. Kadangi lengva paauglių prieiga prie kontracepcijos tariamai sumažina galimą „riziką“ pastoti nuo ankstyvų lytinių santykių, tai paskatina paauglius laisvai ir per daug negalvojant užsiiminėti tokia veikla, kuri galiausiai vis tiek priveda prie nelauktų pasekmių ir nėštumų skaičius tarp paauglių nemažėja.
Tai patvirtina ir neseniai pasirodžiusi Prancūzijos sveikatos ministerijos statistika, parodanti, kad abortų skaičius šalyje nesustoja augęs nuo 1994 metų ir kad šis augimas nėra susijęs su kontracepcijos priemonių trūkumu, atvirkščiai - prancūzės turi bene geriausią prieigą prie kontracepcijos priemonių visame pasaulyje ir tuo naudojasi. Kontracepcijos naudojimas Prancūzijoje auga nuo pat 1975 m., kai buvo legalizuoti abortai. Tačiau abortų skaičius nuo to laiko taip pat auga. Tai parodo, kokie absurdiški yra tvirtinimai, jog didesnis prieinamumas prie kontracepcijos priemonių yra susijęs su mažesniu abortų skaičiumi.
Nors lytinis švietimas pats tiesiogiai pelno neneša, tačiau netiesiogiai jis pilnas kišenes sukrauna net jei ir nepasibaigia abortu. Masiškai paplitusi kontracepcija – taip pat didžiulio pelno šaltinis visame pasaulyje. Bet Planuota tėvystė, kaip ir kiekviena kita korporacija, iš rinkų, į kurias įeina, siekia išspausti viską, kas tik įmanoma. Joms neužtenka net ir jau aptarto pelnymosi iš masinės prekybos kontracepcija, vėliau laiduojančios ir šimtus milijonų dolerių, gaunamų už abortus, o dar vėliau – ir už prekybą nužudytų kūdikių kūnų dalimis (ir visai šiai veiklai dar gaunant milžinišką valstybės paramą). Praėjusiais metais Jungtinės Karalystės spauda atskleidė, kad tūkstančiai aborto metu nužudytų kūdikių kūnų, kartu su kitomis „medicininėmis atliekomis”, yra deginami, o išgaunama energija panaudojama tokiu būdu apšildant britų ligonines. Kanados spaudoje taip pat buvo iškeltas klausimas apie abortuotų kūdikių palaikų deginimą energijos gamybos tikslais. Šalies Vakaruose esančios Britų Kolumbijos provincijos Sveikatos ministerija pripažino, kad abortuotų kūdikių palaikai Britų Kolumbijos įstaigose perduodami Jungtinių Valstijų įstaigoms, kurios atliekas paverčia energija, ir tiekia elektrą Oregono gyventojams. Taigi, iš dalių, kurios buvo per stipriai pažeistos aborto procedūros metu ir todėl nebegali būti parduotos, pasipelnoma kitu būdu. Jomis paprasčiausiai kompensuojama ligoninių šildymo sąskaita.
Tačiau visas šis masinis verslas JAV nebūtų toks sėkmingas be jį palaikančių įtakingų rėmėjų. Jų nestinga kitų didžiųjų JAV korporacijų tarpe. Tarp Planuotą tėvystę remiančių korporacijų yra American Express, Avon, Citibank, Coca-Cola, Ford, Microsoft, Motorola, Phillip Morris, Amazon ir daugelis kitų. Su Planuotos tėvystės organizacija vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusi ir didelė dalis populiariosios JAV žiniasklaidos: nuo USA Today, Washington Post, Yahoo ir Bloomberg iki NBC, ABC ir CNN.
Dalis kompanijų viešai ir slapta remiančių vaikžudžių "verslą" JAV:
AT&T, Alcoa, American Express, Avon Products, Black & Decker, Circuit City, Citibank, Clorox, Coca-Cola, Fannie Mae, Freddie Mac, Fidelity Investments, Ford Motor Company, Gannett, James River Corporation, Merck & Company, Microsoft Corporation, Motorola, Phillip Morris, T. Rowe Price, Prudential Insurance, Safeco Corporation, Sun Microsystems, Sunoco, Vanguard Group, Verizon, Washington Post Company, White & Case.
Žinant schemą, pagal kurią mūsų dienomis pelnomasi net ir nesibodint „mėsinėti“ mirusių kūdikių kūnų, lytiniu švietimu luošinti dar mažų vaikų psichikos bei skatinti jaunas merginas elgtis kaip prostitutėms, po to „šalutines pasekmes“ pašalinant abortais, tenka konstatuoti, kad visi liberalūs gerų intencijų lozungai turi čia tiek reikšmės, kiek jos sovietmečiu turėjo socialistiniai lozungai. Kaip „šviesaus komunistinio rytojaus“ pažadas dangstė veidmainišką sovietinės nomenklatūros gyvenimą, taip dabar kraupią stambių korporacijų pelnymosi iš žmonių naivumo nūdieną bandoma pridengti „moterų teisės pasirinkti“ retorika. Saldūs laisvės ir pasirinkimo lozungai slepia gudresniųjų pelną, moterų netektis ir tūkstančius negimusių vaikų lavonų. Kaip ne viskas auksas, kas auksu žiba, taip ne visur laisvė, kur prisidengiama jos retorika.
Šiuo atveju tai - tik velniškai dideli pinigai.
