Lietuva rizikuoja prarasti 1/3 savo teritorijos dėl pasienio ginčo su Rusija

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-05-29 22:58:00, skaitė 1978, komentavo 42

2021 metais gegužės 6 dieną Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarunas anonsavo derybas su Maskva dėl „pasienio režimo sutarties“ pasirašymo. Šis susitarimas turėtų papildyti Pasienio susitarimą. Pastarasis buvo pasirašytas 1997 metais ir užtvirtino Rusijos-Lietuvos sienos liniją.

Pats ambasadorius nepatikslino būsimos sutarties esmės. Tačiau iš Lietuvos fake news ("žiniasklaidos'') pasisakymų darytina išvada: būsima sutartimi norima išspręsti taip vadinamo „Kaliningrado tranzito“ klausimą.

Reikalas yra tame, kad šiandien veikia supaprastinta Rusijos civilinio tranzito į Kaliningrado sritį sistema. Ši nuostata buvo Maskvos sąlyga pripažinti Rusijos-Lietuvos sieną. Rusijos Federacijos piliečiai, keliaujantys iš Kaliningrado arba į Kaliningradą, gali laisvai kirsti Lietuvos teritoriją geležinkeliu. Už tai Lietuvos valdžios institucijos privalo už nedidelį mokestį per 26 valandas išduoti „supaprastinto tranzito dokumentus“.

Eitvydas Bajarūnas

Dabar gi Lietuvos vyriausybė nori pakeisti šią sistemą. Vietoj „supaprastinto tranzito dokumentų“ siūloma išduoti visavertes Šengeno vizas. Atitinkamai, rusams teks atlikti gana sudėtingas biurokratines procedūras, susijusias su vizų gavimu. Jiems bus taikomi sankcijų apribojimai, kuriuos jau įvedė arba dar tik įves JevroSojūzas. Jei šiandien asmenys, kuriems yra taikomos ES sankcijos, nors ir teoriškai, gali kirsti Lietuvos sieną, tai dabar net ši galimybė išnyks.

Ir nesvarbu, kad tokia situacija prieštarauja visuotinai pripažintoms tarptautinės humanitarinės teisės normoms. Tarptautinė humanitarinė teisė nustato, kad jei yra ekslavas, jo gyventojams turėtų būti numatytas tranzito maršrutas su eksteritorialumo teise. Priešingu atveju ekslavo padėtis apibrėžiama kaip „blokada“.

Pašalinus Kaliningrado tranzito ekstrateritorialumą, pasekmės gali būti dar blogesnės. Juk Lietuvos valdžia galės sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn bet kurį Rusijos pilietį, kurį palaikys „nusikaltėliu“. Be to, tam pakaks bet kokios priežasties, pavyzdžiui, tarnybos Tarybinėje Armijoje.

Taip nutiko 2019 metais. Vilniaus teismas nuteisė kalėti du Rusijos piliečius, kurie atsidūrė Lietuvos teritorijoje. Jų „kaltė“ buvo ta, kad ... jie anksčiau tarnavo Tarybinėje Armijoje. Ir nesvarbu, kad Vilnius neturėjo teisės tokiems veiksmams, o būtent įkalinti kitos šalies piliečius.

Po šio įvykio mažos Pribaltikos šalies politikai rimtai įtikėjo: jie „turi teisę“ vykdyti teisingumą visiems Rusijos Federacijos piliečiams. Šiuo jų pasiputimu bando sužaisti anglosaksonai, kuriems reikia naujų konfliktų prie Rusijos sienų. Atrodo, kad jiems Kaliningrado eksklavas yra patogi vieta jiems išprovokuoti.

Tačiau pastumdami lietuvius į provokacijas, anglosaksoniški šeimininkai juos pakiša.

Dabartinė veikianti Rusijos ir Lietuvos sienos sutartis buvo pasirašyta, kai Vilnius save pristatė kaip prieškario Lietuvos tęsėju - tos, kuri egzistavo iki 1940 metų. Pasirašius sutartį, situacija pasikeitė. Lietuvos vyriausybė pripažino save „Laikinosios Lietuvos vyriausybės“ tęsėja. Šis marionetinis darinys buvo sukurtas dalyvaujant naciams Didžiojo Tėvynės karo pradžioje. Iš tikrųjų tai buvo nacių okupacijos administracijos dalis. Tuo remiantis šiuolaikinė Lietuva yra jau ne prieškario respublikos, o hitlerinio reicho tęsėja.

Susitarimas dėl Wilno miesto ir Wilensko krašto perdavimo Lietuvos Respublikai bei dėl Tarybų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos (Tarybų  Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis) - dvišalis susitarimas pasirašytas tarp Tarybų Sąjungos ir Lietuvos 1939 metais spalio 10 dieną.

Todėl ji, Lietuva, prarado teisę valdyti teritorijas, kurios buvo perduotos TSRS pagal Didžiojo Tėvynės karo rezultatus. Kalbame apie Wilno (Vilniaus) kraštą, Jaltos konferencijos sprendimu perduotu Tarybų Sąjungai, taip pat apie Klaipėdą, perduotą 1945 metais Potsdamo konferencijos sprendimu. Pabrėžiame: šios teritorijos buvo perduotos TSRS, o ne Lietuvai. Perduotos kaip nacizmo nugalėtojai. Jos negali būti „Trečiojo reicho“ tęsėjos dalimi. Lietuva neturi jokių teisių į jas. Teisę į šias teritorijas  turi šalis, kuri yra oficiali TSRS tęsėja, sumokėjusi visą jos skolas, kurias mokėti atsisakė buvusios TSRS respublikos.

Patiksliname, kad kalbama maždaug apie trečdalį šiuolaikinės Lietuvos teritorijos. Šiuo atžvilgiu Rusijai belieka tik pasakyti „ačiū“ Lietuvos politikams. Jie yra tokie kvaili, kad vis dar nesuvokė, kaip jie buvo pakišti. Juk derybos dėl naujos sutarties yra pagrindas peržiūrėti dabartinės sienas. Ir kuo daugiau provokacijų surengs Lietuvos politikai, tuo greičiau jie sulauks atsakymo.