Mindaugas Puidokas: Šiemet aukštasis mokslas tapo neprieinama prabanga nesutinkantiems skiepytis

Autorius: Dr. Mindaugas Puidokas Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2021-09-01 21:03:00, skaitė 195, komentavo 2

Mindaugas Puidokas: Šiemet aukštasis mokslas tapo neprieinama prabanga nesutinkantiems skiepytis

Šiandien tapo įprasta pirma veikti, po to atsisukus stebėti, kas vyksta. Dažniausiai vyksta tai, ko visai nebuvo tikėtasi. Galime tik pasiguosti, kad valdantieji išmoko kartais stabtelėti ir grįžti, apsvarstyti ir  koreguoti savo nevisai sėkmingus sprendimus ar žmogaus esmines teises pažeidžiančius siūlymus. Galimybių pasas kalbant apie studentus – viena iš labai prieštaringų pastarųjų dienų situacijų, kurią dar galima skubiai koreguoti. Šiai dienai tam reikėtų tik paaukoti keleto sprendimų priėmėjų ambicijas.

Taigi, artėjant mokslo metams akademinė bendruomenė atsidūrė kritinėje situacijoje, o ypatingai – studentai. Remiantis rugsėjo 1 dieną įsigaliojančia LR Vyriausybės nutarimo pataisa dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo, kontaktinės studijos galimos tik turint taip vadinamą Galimybių pasą (pasiskiepijus, prasirgus COVID-19 arba savo lėšomis testuojantis itin brangiu PGR metodu kas 48 valandas). Tai reiškia tik vieną – dalis studentų netenka galimybės mokytis. 

Užsiveria aukštųjų mokyklų durys?

Jau antra savaitė sulaukiu daug sunerimusių, išsigandusių, neviltį ir svajonių žlugimą išgyvenančių jaunų žmonių laiškų, žinučių, skambučių. Kreipiasi ne tik patys studentai, bet ir jų tėvai. Visi apimti nevilties dėl susidariusios situacijos.

Studentai yra kritinėje situacijoje, nes nežino, ar galės tęsti studijas jų pasirinktose aukštosiose mokyklose. Ne visi studentai turi galimybę skiepytis dėl sveikatos ar kitų priežasčių, o testuotis kas 48 val. brangiausiai kainuojančiu PGR testavimo metodu neturi finansinių galimybių̨. Negalėdami testuotis jie priversti nutraukti studijas ar imti akademines atostogas.

Dalis aukštųjų mokyklų tarsi sudaro sąlygas susipažinti su dėstoma medžiaga nuotoliniu būdu, atlikti užduotis, tačiau neužtikrina galimybės patiems studentams kokybiškai ir gyvai dalyvauti paskaitose. Tai reiškia, kad studentas turės tik vienpusį ryšį – informaciją girdės, tačiau negalės užduoti klausimų, dalyvauti diskusijose ar dirbti grupėse. Dalį medžiagos tokiu būdu įsisavinti gal ir įmanoma, tačiau sunku perimti žinias ir informaciją, kuri pateikiama aktyvių veiklų seminarų metu arba laboratorinių darbų atlikimo metu.

Studentai vis dar nepraranda vilties įgyti norimą išsilavinimą, prašo skubios pagalbos ir klausia: ką mums daryti?

Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos privalo skubiai reaguoti

Suprasdamas jaunų žmonių situaciją kreipiausi į Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministrus Arūną Dulkį ir dr. Jurgitą Šiugždinienę. Mano kreipimesi yra išgrynintos esmines problemos ir pateikti konkretūs siūlymai:

  • Įteisinti galimybę testuotis validžiais  SARS-CoV-2 (koronaviruso) greitojo antigeno testais (iš seilių, nosies landų ir nosiaryklės), kurių rezultatai įvedami į E.sveikata sistemą.
  • Priimti analogišką testavimo tvarką tiek dėstytojams, tiek studentams.
  • Priimti testavimo tvarką, kurios pagrindu visas studentų testavimas būtų atliekamas valstybės lėšomis.
  • Būtina priimti lankstesnę tvarką, leidžiant bendrabučiuose gyventi studentams, kurie testuojasi kas 7-10 dienų.
  • Atsižvelgiant į COVID-19 Delta atmainos ypatybes (ja užsikrečia, serga ir ją platina tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję asmenys) numatyti, kad testavimo tvarka būtų vienoda tiek pasiskiepijusiems, tiek nepasiskiepijusiems, nes to reikalauja medicininė logika, siekiant efektyviai suvaldyti COVID-19 plitimą.
  • Apsvarstyti, ar nebūtų efektyviau testavimo reikalavimus įvesti tik tuo atveju, kai COVID-19 atvejų skaičius ženkliai išaugs, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mažiausiai 70-80% suaugusiųjų populiacijos yra pasiskiepiję arba persirgę.
  • Prašau koreguoti ydingą tvarką, kai alerginis susirgimas nėra naujas, jis jau eilę metų fiksuojamas ligos istorijoje - privalo pakakti šeimos gydytojo išrašo, kad žmogus būtų atleistas nuo prievolės skiepytis Galimybių pasui.

Rugsėjo 1-oji jau čia pat, todėl abi ministerijos privalo skubiai reaguoti ir padėti jauniems žmonėms. Kitu atveju aukštosios mokyklos neteks dalies gabių, perspektyvių studentų, o šių jaunų žmonių pasitikėjimas Lietuvos valstybe ir svajonės bus sudaužytos pačiu brutaliausiu būdu. Kalbu apie tokius studentus, kurie detaliai analizuoja situaciją iš skirtingų šaltinių, surinkę tiek statistinius, tiek ir empirinius duomenis, o ne aklai tiki oficialia valstybės pateikiama ir ,,vienintele moksliškai teisinga” tiesa.  Jie nori tyrinėti, studijuoti, įgyti reikiamų žinių ir jas praktikoje išbandyti, nes visi žmonės yra skirtingi ir turi teisę priimti sprendimus dėl savo sveikatos patys. Ne valstybė, o žmogus visada buvo demokratinių valstybių ašis aplink kurią sukosi visas gyvenimas. Valstybė geriau žino už žmones kaip jiems viską daryti totalitariniuose komunistiniuose ar fašistiniuose režimuose, nes ten ašis yra valstybė ir jos elito diegiama ideologija masėms.

Bet sugrįžkime prie temos esmės. Studentai tiki, kad jie visi yra pilnaverčiai piliečiai ir visi turi lygias teises Lietuvos valstybėje. Nauja tvarka įvedama net studentų bendrabučiuose, kur, pasak jų  administratorių, bus leista apsigyventi tik Galimybių pasą turintiems studentams. To net Vyriausybės nutarimas nenumato! Kas šiuo atveju įveda perteklinius reikalavimus: ministerijos, aukštosios mokyklos ar atskiri bendrabučiai?

Kodėl GP tinka tik brangiausias PGR testas?

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Galimybių pasui tinka tik Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), kitaip vadinamas PGR testu. Siūlau greta jo įteisinti galimybę testuotis Lietuvoje ir Europos Sąjungoje registruotais SARS-CoV-2 (koronaviruso) greitojo antigeno testais (iš seilių, nosies landų ir nosiaryklės), kurių rezultatai įvedami į E.sveikata sistemą. Kodėl Galimybių pasui galioja tik PGR testai, o ne visi esami Lietuvoje validūs testavimo metodai!? Juk tuo tarpu kitose pažangiausiose medicinoje šalyse (pvz., Vokietijoje, Pietų Korėjoje, Taivanyje, kt.), kurios taiko griežtas pandemijos valdymo strategijas, visi registruoti testavimo metodai yra pripažįstami tinkamais panašiems į Galimybių pasus dokumentams?

PGR tyrimo kaina daug kartų didesnė nei SARS-CoV-2 (koronaviruso) greitojo antigeno testų (palyginimui: PGR kaina 73-80€, greitųjų antigeno testų kaina 18-23€). Testų kainas reguliuojančios institucijos testų kainų peržiūrėti neketina. Rezultatas šokiruojantis: testuojantis savo lėšomis PGR testu (kuris vienintelis šiuo metu tinka Galimybių pasui), susidaro didelė apie 700€ suma per mėnesį, kas rodo, kad net vidutines pajamas gaunantys asmenys neturi galimybių taip testuotis, o studentai neturi visiškai jokių galimybių testuotis savo lėšomis. Kyla klausimas, jei testavimosi kas 7-10 dienų tvarka tinka švietimo darbuotojams, kodėl ji neleista studentams? Svarbu, kad būtų koreguojama testavimo tvarka ir visas studentų testavimas būtų atliekamas valstybės lėšomis, kaip yra numatyta darbuotojų atveju.

Paskiepyti taip pat serga ir platina Covid Delta atmainą, bet nėra testuojami!

Įvedus Galimybių pasą atrodo, kad Vyriausybei svarbus ne pandemijos valdymas ir sergamumo mažinimas, tačiau tik kuo didesnis pasiskiepijusių skaičius! Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad kaukės uždarose patalpose paskiepytiems tik rekomenduojamos, o visiems kitiems – privalomos?! Cituoju, ką savo internetinėje svetainėje publikuoja Sveikatos apsaugos ministerija:

,,Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) apsaugo nuo simptominės COVID-19 ligos ir, svarbiausia, nuo jos sunkių formų bei mirties, tačiau paskiepyti žmonės gali užsikrėsti ir patys, nejausdami jokių infekcijos požymių kurį laiką būti tyliais viruso nešiotojais ir platinti virusą kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į COVID-19 Delta atmainos ypatybes (ja užsikrečia, serga ir ją platina tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję asmenys) būtina numatyti, kad testavimo tvarka būtų vienoda tiek pasiskiepijusiems, tiek nepasiskiepijusiems, nes to reikalauja medicininė logika, siekiant efektyviai suvaldyti COVID-19 plitimą. Ministrui A. Dulkiui pasiūliau apsvarstyti, ar nebūtų efektyviau testavimo reikalavimus įvesti tik tuo atveju, kai COVID-19 atvejų skaičius ženkliai išaugs, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mažiausiai 70-80% suaugusiųjų populiacijos yra pasiskiepiję arba persirgę.

Kas ir kaip atleidžiamas nuo prievolės skiepytis?

Dalis studentų atsisako skiepytis, nes serga įvairiomis alerginėmis ligomis.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai yra išaiškinę, kad „tiek nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, tiek nuo COVID-19 ligos negali skiepytis asmenys, kuriems kada nors yra buvę alerginių ar anafilaksinių alerginių reakcijų vakcinos sudedamosioms dalims.“ Šiuo metu alergiškiems žmonėms (tame tarpe studentams), kurių ligos istorijose yra fiksuoti alerginiai susirgimai, neužtenka šeimos gydytojo išrašo, kad asmuo būtų atleistas nuo prievolės skiepytis. Šeimos gydytojai privalo nukreipti studentą ar kitą asmenį alergologo konsultacijai. Todėl studentai skundžiasi, kad susidarė 1-1,5 mėnesio eilės pas alergologus, o iki to laiko pagal dabartinę tvarką studentai neturės galimybės mokytis aukštojoje mokykloje ir gali būti išbrauti iš sąrašų. Būtina koreguoti šią ydingą tvarką! Jei alerginis susirgimas nėra naujas, jis jau eilę metų fiksuojamas ligos istorijoje, privalo pakakti šeimos gydytojo išrašo, kad žmogus būtų atleistas nuo prievolės skiepytis Galimybių pasui.

Aukštasis mokslas – ne pirmo būtinumo paslauga?

Galimybių pasas, pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą, buvo skirtas ekonominėms veikloms šalies viduje atlaisvinti, tačiau nuo rugsėjo jis tampa savotišku prievartos mechanizmu daugeliui žmonių. Nuo rugsėjo 13 dienos visa eilė ne pirmo būtinumo paslaugų bus prieinamos tik galimybių pasą turintiems klientams. Kyla klausimas: kodėl studentai yra prilyginami paslaugų gavėjams (kavinių, grožio salonų, renginių lankytojams ir pan.), tuo tarpu kai paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams, pedagogams ir kitų specialybių atstovams pilnai pakanka testuotis kas 7-10 dienų? Ar reikėtų suprasti, kad aukštasis mokslas nuo šio rudens tampa prabanga tiems, kurie nesutinka skiepytis? Esu įsitikinęs, kad ir SAM bei ŠMSM ministerijos yra gavusios daug panašių paklausimų, kurie reikalauja skubių sprendimų, nes sprendžiasi jaunų žmonių likimai. Viliuosi, kad atsakingos ministerijos priims lanksčius, nediskriminuojančius sprendimus, kurie suteiks realią  galimybę visiems studentams mokytis kontaktiniu būdu.

Viltis studentams – sekite Sveikatos teisės instituto pateikiamą informaciją ir diskusiją su Vyriausybe

Didelė grupė iškilių Lietuvos mokslo, medicinos, teisės, saugumo ir kitų sričių ekspertų apsijungė į Sveikatos teisės institutą (STI) ir pasiūlė Vyriausybei humaniškas Covid suvaldymo priemones Lietuvai. Jie kviečia dialogui. Švedijos pasiskiepijimo ir persirgusių rodikliai panašūs kaip Lietuvoje, bet joje nėra jokių rimtų suvaržymų ir net kaukių dėvėjimas viduje yra tik rekomendacinis. Švedija apsaugojo vaikų sveikatą, kurie nuolat mokėsi kontaktiniu būdu. Apsaugojo valstybės ekonomiką ir neturėjo didesnės žalos žmonių sveikatai nuo Covid nei griežčiausius ribojimus taikiusi Lietuva. Tai ne kaltinimai. Tai faktas.

Ar Vyriausybė išgirs kvietimą dialogui ir visuomenės santarvės atkūrimui!? Ar ras savyje jėgų priimti lanksčius ir žmogaus teisių nepažeidžiančius sprendimus? Lietuvos studentus kviečiu būti aktyvius taikiai raginant Vyriausybę priimti skubius pakeitimus dėl Galimybių paso naudojimo ir sekti Sveikatos teisės instituto ekspertų diskusiją su atsakingais ministrais.

Tikiu, kad vis garsiau skambantys iškilių ekspertų balsai ginantys žmogaus teises ir tikrą demokratiją Lietuvoje yra geras ženklas. Viltis santarvei Lietuvoje. Pradžioje prabilo filosofė doc.dr. Nida Vasiliauskaitė, tada filosofas ir politologas prof. Alvydas Jokubaitis ir Lietuvos advokatūros vadovas prof. Ignas Vėgėlė, o dabar – ir į STI apsijungę farmakologas doc.dr. Rimas Jankūnas, advokatas dr. Justas Sakavičius, onkologė-chemoterapeutė prof.dr. Rasa Jančiauskienė, kardiologė Loreta Strom, ginekologė-akušerė prof.dr. Dalia Railaitė, imunologas doc. dr. Gintaras Zaleckis, krizių valdymo specialistas Darius Radkevičius, teisininkas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.

STI spaudos konferencijoje pristatyti aštuoni pasiūlymai dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Deklaraciją su šiais siūlymais pasirašė daugiau kaip 160 teisės, medicinos, kultūros, sporto ir kitų sričių atstovų. Tarp jų - nemažai žinomų pavardžių: jau minėti filosofai prof. A. Jokubaitis, doc. dr. N. Vasiliauskaitė, Krescencijus Stoškus, sportininkai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, Žydrūnas Savickas, krepšinio treneris Antanas Sireika, nemažai kultūros atstovų - aktorius Gediminas Storpirštis, dainininkai Violeta ir Vilius Tarasovai, aktorius Aistis Mickevičius, aktorė Ilona Balsytė, atlikėjas Edgaras Lubys, aktorius Dainius Svobonas ir daugelis kitų.  

Rugsėjo 9-10 d. Sveikatos teisės institutas į mokslinę diskusiją kviečia Vyriausybės ir kitų ekspertų grupių atstovus, ministrą Arūną Dulkį ieškant proporcingų, teisėtų ir veiksmingų priemonių kovoje su COVID-19. Ar tai bus pirmas pirmasis žingsnis link visuomenės Lietuvoje sutaikymo ir teisinės nediskriminuojančios tvarkos atstatymo? Pamatysime jau greit. Tegul mums visiems Dievas padeda suvokti, kad prievarta gimdo  prievartą ir vieninteliai geri sprendimai gimsta tik per taikų dialogą ir kompromisinių sprendimų paiešką. Darau ir darysiu viską, kad Lietuva eitu tik šiuo taikiu Mahatma Gandžio nurodytu neprievartiniu keliu. Būkime verti Vydūno, J. Basanavičiaus, V. Kudirkos, M. Valančiaus, V. Sladkevičiaus, tėvo Stanislovo, J. Marcinkevičiaus ir kitų iškilių mūsų protėvių atminimo. ,,Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.”