Istorijos mislė: ar Afganistano puštūnai yra žydų palikuonys?
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-10-09 14:33:00, skaitė 677, komentavo 9
Šis straipsnis pasirodė dar 2011 metais žurnale "Эхо планеты" (Planetos aidas), kai JAV diegė „demokratiją“ Afganistane, o interneto platybes pasiekė per Azerbaidžano portalą Day.az. Siūlau šio labai įdomaus straipsnio vertimą.
Ar afganų puštūnai gali būti laikomi viena iš prarastųjų Izraelio genčių? Indijos istorikas Navrazas Jaatas Afridi, pagal kilmę puštūnas ir musulmonas, apsigynęs daktaro laipsnį Laknau universitete Šiaurės Indijoje, į šį klausimą atsako teigiamai. Be to, jis save laiko vienos iš šių genčių palikuonimi.
Be istorinio ekskurso neišsiversime. Biblijos istorijoje rašoma, kad žydų tautą iš pradžių sudarė 12 Jokūbo, tautos protėvio, sūnų palikuonys. Pagal šių sūnų vardus buvo pavadintos gentys. Po išėjimo iš Egipto 12 genčių įsikūrė Izraelio žemėje. Tačiau 928 m. pr. m. e. mirus legendiniam karaliui Saliamonui, stipri žydų valstybė dėl nesibaigiančių genčių, t. y. genčių konfliktų, suskilo ir suformavo dvi karalystes: Šiaurės Izraelį, kuriame gyveno dešimt genčių, ir Pietų Judėją, kurioje buvo susivienijusios tik dvi gentys.
722 m. pr. m. e. Asirijos karalius Salmanasaras V, užėmęs ir nusiaubęs šiaurinę karalystę, išvežė Reuveno, Šimono, Isacharo, Zubulono, Dano, Naftalio, Gado, Ašero, Efraimo ir Menašės gentis į užmarštį. Šiuo metu senovės Izraelio istorija laikoma tragiškai pasibaigusia. Pietų Judėja išvengė šiauriečių likimo, tačiau po pusantro šimto metų ją jau ištiko babiloniečių invazija. Babiloniečiai taip pat persekiojo žydus, kuriems tuo metu priklausė tik Judo ir Benjamino giminės. Tačiau žinoma, kad Judo gyventojai nelaisvėje buvo ne kažkokioje nežinomoje šalyje, bet "Babilono upėse". Po kurio laiko dauguma jų grįžo į tėvynę. Nuo to laiko žydų tautos istorija suprantama tik kaip iš Judėjos kilusių žmonių likimas, o dingę senovės Izraelio gyventojai tapo viena didžiausių pasaulio istorijos paslapčių.
Navrazo Jaato Afridi tyrimo objektas - Indijos ir Afganistano žydai, taip pat išnykusių Izraelio genčių paieškų istorija. Dr. Afridi, remdamasis savo ir kitų tyrinėtojų duomenimis, atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai puštūnų genčių laikosi senų papročių, labai panašių į žydų papročius. Įdomu tai, kad halal, t. y. musulmonų, maisto įstatymai dažnai sutampa su kašruto, t. y. žydų, įstatymais dėl draudžiamo maisto.
Izraelis Afganistane
Dauguma puštūnų, kurių šiandien pasaulyje yra daugiau kaip 20 milijonų, gyvena Afganistano teritorijoje. Žmones sudaro dešimtys genčių ir šimtai klanų. Kai kurie iš jų retkarčiais migruoja į pasienio rajonus. Na, o Afridi klanas, vienas didžiausių ir neabejotinai kovingiausių bei maištingiausių iš visų, labiausiai laikosi žydų papročių. Čia berniukai apipjaustomi aštuntą dieną po gimimo, penktadienio vakarą, naktį prieš šabą, moterys uždega žvakes ir patiekia vynuogių sultis, panašias į vyną. Tai daroma nepaisant to, kad islamo teisė draudžia tikintiesiems gerti alkoholinius gėrimus.
Šios genties moterys laikosi Toroje aprašytų tyrumo įstatymų. Daugelis jų nešioja apyrankes, ant kurių užrašyta hebrajiška frazė "Shma Israel" - "Klausyk, Izraeli".
Dr. Afridi, tęsiantis mokslus Tel Avivo universitete, interviu Izraelio laikraščiui "News of the week" taip paaiškino savo susidomėjimą dingusių Izraelio genčių paieškomis: "Kartą mano dėdė man, tuomet dvylikamečiui berniukui, pasakė, kad mūsų gentis yra žydų, nes senovėje buvome priversti palikti Izraelio karalystę. Pasak Navrazo Jaato, būtent po šio pokalbio su dėde jis nusprendė atsidėti savo žydų protėvių paieškoms tarp afganų.
Pirmasis Rusijos pasiuntinys Kabule Ivanas Vitkevič (1808-1839), grįžęs į Sankt Peterburgą, nustebęs pasakė, kad daugelis puštūnų savo protėvius sieja su senovės Izraelio gyventojais. Britų keliautojas Aleksandras Bornsas 1843 m. anglų kalba išleistuose "Kelionių užrašuose", o po ketverių metų - rusiškame vertime, rašė, kad daugelis Kabulo gyventojų save vadina "Bani Israel" (hebrajiškai - "Izraelio sūnūs").
Bornsas tuomet turėjo omenyje ne Afganistano žydus, kurie pagal religiją yra žydai, kalbantys žydų dari dialektu, o apie puštūnų musulmonus, kurių gimtoji kalba yra puštūnų.
Įrodymų į valias
Judaizmą išpažįstantys afganai priklauso tai pačiai etnolingvistinei grupei kaip ir Buharos bei Persijos žydai.
Dar prieš šešis dešimtmečius Afganistane gyveno mažiausiai 50 000 vietinių žydų. Tačiau nesibaigiantys perversmai ir vėlesni karai padarė savo - šiandien Afganistano žydams atstovauja vienas žmogus: 91 metų Zvulonas Sementovas, gyvenantis Kabulo sinagogoje.
1858 m. Londone išleistoje knygoje "Kelionės karavanu ir pėsčiomis po Persiją, Afganistaną, Turkmėnistaną ir Beludžistaną bei istorinės pastabos apie šalis, esančias tarp Rusijos ir Indijos" britų tyrinėtojas J.-P. Ferrier teigia, kad puštūnai yra kilę iš dingusių Izraelio genčių. Tuo pat metu jis cituoja informaciją, kad kai Nadiršahas Afšaras (1688-1747 m.), kovojęs prieš afganus, įžengė į Pešavarą, jam buvo parodyti senoviniai hebrajų tekstai, pagrobti iš puštūnų.
Antrasis Izraelio prezidentas Itzhakas Ben-Zvi, Izraelio Rytų bendruomenių tyrimo instituto įkūrėjas ir pirmasis pirmininkas, 1957 m. išleistoje knygoje "Išvarytieji ir sugrįžusieji" pateikia nemažai liudijimų, patvirtinančių puštūnų kilmę iš senovės izraelitų. Jis cituoja Gabrieliaus Baruchovo, kirpėjo iš Bucharos, laišką, kuriame jis rašo, kad Kabule ant puštūnų namų durų staktos matė pritvirtintas lenteles, labai panašias į žydų mezuzas, t. y. dėžutes, kuriose laikomos kelios pergamente užrašytos hebrajiškos maldos eilutės.
Jeruzalės hebrajų universiteto antropologė profesorė Shalva Weil apie metus laiko praleido Afganistane ir Indijoje gyvenančiose puštūnų gentyse. Įdomu tai, kad Kašmyre ji susipažino su puštūnais iš klano, vadinamo Yuzuf-Zai, kurio pavadinimą galima išversti kaip "Juozapo vaikai".
Himalajų papėdėje gyvenantis vienas iš klano vyresniųjų, Mohammedas Wali, pasakojo Weilui, kad jie kilę iš "Ibn Yakub", "Jokūbo sūnaus". Kai Izraelio antropologė paklausė Valio, kas yra Jakubas, ji sulaukė tokio atsakymo: "Jakubas yra Izraelis, o mes esame jo sūnūs.
Australijoje, Azijos studijų institute, dirbantis profesorius Sarva Daman Sing atkreipia dėmesį į tai, kad puštūnai ne tik iš Afridi ir Jusufo Zai klanų, bet ir iš Rabani, Levani, Shivari, Daftani, Jaji, Ashiri ir Unim taip pat laiko save "izraelitų palikuonimis".
Paskutinis Afganistano monarchas Zahiras Šachas (1914-2007), paklaustas apie savo kilmę, tiesiai atsakė, kad visa karališkoji šeima kilusi iš vienos iš Izraelio genčių. Garsus afganų poetas, politikas ir karvedys Gulyamas Muhammadas Tarzi (1830-1900) ir jo sūnus Mahmudas Tarzi (1865-1933), laikomas "afganų žurnalistikos tėvu", taip pat kalbėjo apie savo žydiškas šaknis.
Negalima atmesti galimybės, kad kai kurių puštūnų genčių pavadinimai yra kilę iš dingusių Izraelio genčių pavadinimų. Rabani kilęs iš Reuveno, Aširi - iš Ašero, Daftani - iš Naftalio, Afridi - iš Efraimo, o Šivari - iš Šimono.
Paštuno žydų šaknų klausimas taip pat yra moksliškai svarbus. Izraelio tarpžinybinė komisija, sudaryta iš Mokslo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų, skyrė stipendiją Indijos mokslininkei Shanez Ali, Nacionalinio hematologijos instituto Mumbajuje vyresniajai mokslo darbuotojai, kuri atvyko į Haifos technologijos institutą ištirti kraujo mėginių, paimtų iš Afridi klano Malihabado miestelio Laknau rajone Indijoje.
Dr. Ali, daug metų dirbęs Centrinėje teismo ekspertizės laboratorijoje Kalkutoje, specializuojasi populiacijų genetikos ir vadinamojo DNR profiliavimo srityje, t. y. analizės, kuri laikoma savotišku šios rūšies nukleino rūgšties pirštų atspaudų nustatymu. Taigi, remiantis Indijos tyrėjo darbo hipoteze, Afridi klanas priklauso dingusiai Izraelio Efraimo genčiai. Tačiau ji neatmeta galimybės, kad kitos puštūnų gentys ir klanai gali priklausyti kitoms Izraelio gentims.
Londono universiteto profesorius Teodoras Parfittas praėjusiais metais pradėjo dirbti Indijoje tarp Afridi klano atstovų. Dabar jis įsitikinęs, kad puštūnų kilmė iš Izraelio genčių bus įrodyta biocheminiu ir genetiniu lygmeniu.
2001 m. gruodžio mėn. rusų kalba leidžiamas žurnalas "Vestnik" išspausdino garsaus lietuvių kilmės amerikiečių publicisto Sai Frumkino (1930-2010 m.) straipsnį, pavadintą gana įspūdingu pavadinimu "Mūsų broliai talibai". Kartą J. Frumkinas nufotografavo demonstraciją prie Baltųjų rūmų, kurioje dalyvavo šimtai afganistaniečių, protestuojančių prieš sovietų buvimą jų šalyje.
"Pastebėjau, kad vienas iš afganų, - prisiminė amerikiečių publicistas, - ėmė atidžiai tyrinėti mano ženklelį, prisegtą prie striukės atlapo, patvirtinantį dalyvavimą kovoje už sovietinių žydų laisvę. Frumkino dėmesį atkreipė vienas afganistanietis, kuris staiga jam tarė: "Eik, broli, eik su mumis, mes esame puštūnai, o tai reiškia, kad visi čia esame žydai.
Naujasis pažįstamas papasakojo Frumkinui versiją, pagal kurią puštūnai kilę iš Izraelio karaliaus Šaulio, kurio sūnus Jemirijahu turėjo sūnų Afganą, kurio palikuonys po kelių šimtmečių ne savo noru atsidūrė Džato mieste dabartinio Afganistano teritorijoje.
Kai šiose vietose pasirodė arabai, jų vadas, garsusis vadas Chalidas Ibn-Validas, pramintas Seyfullah ("Dievo kalavijas"), susitiko su žydų genčių vadais, kuriems vadovavo Kišas, tiesioginis Afganistano palikuonis.
Pasak afganistaniečio, su kuriuo Frumkinas susitiko Baltuosiuose rūmuose, Ibn-Validas įtikino Kišą atsiversti į islamą ir priimti islamišką Abdul Ibn-Rašido vardą, kuriuo atsivertęs musulmonas išgarsėjo kaip karo vadas ir pranašo Mahometo favoritas. Istoriniu požiūriu įdomu, kad "Dievo kalavijas" ne iš karto tapo musulmonu.
Vaikščiodami netoli Baltųjų rūmų afganų puštūnas ir Frumkinas kalbėjosi kelias valandas. Afganistanietis papasakojo išeiviui iš Lietuvos, kad XIX a. Afganistaną bandę užkariauti britai "vadino savo žmones žydais dėl jų kovingumo, nepaklusnumo ir laisvės troškimo". Jis taip pat papasakojo Frumkinui apie tris puštūnų kodekso "puštunwali" dalis: svetingumą, ištikimybę duotam žodžiui ir principą "akis už akį", kuris Biblijoje apibrėžiamas kaip teisingumo formulė.
Faraonai ir Mozė
Ir, ko gero, labiausiai neįprastas iš visų. Pasirodo, jei tikėti sutiktu amerikiečių publicistu, puštūnai turi daug Biblijos citatų. Pavyzdžiui, standartinis gentainio atsakymas kiekvienam, kuris kalba apie savo bėdas, yra toks: "Har Pharaoni - ra Musa", kas puštūnų kalba reiškia: "Kiekvienam faraonui yra Mozė".
Profesorė Shalva Veil savo samprotavimuose žengia daug toliau nei Afridi. Ji mano, kad tik dalis, maždaug trečdalis, asirų išvarytų Izraelio genčių apsigyveno Afganistane ir Indijos bei Pakistano pasienyje. Dauguma izraelitų, senovėje išvytų iš savo tėvynės, turėjo kovoti toliau į rytus. Weilas neatmeta galimybės, kad Caifos (Kinijos) žydų bendruomenė, Bnei Menashe ("Menašės sūnūs") Mianmare, taip pat japonai atstovauja dešimčiai Izraelio genčių, išsibarsčiusių, iš dalies išsaugojusių istorinę atmintį apie savo kilmę ir todėl neišnykusių nuo planetos paviršiaus.
Šaltinis: https://news.day.az/unusual/285618.html
Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786