Arkivyskupas Viganò: Turime kasdien melstis rožinį, kad apgintume savo tikėjimą, kultūrą ir sustabdytume "psichopandemiją“

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-10-18 20:47:00, skaitė 346, komentavo 2

Arkivyskupas Viganò: Turime kasdien melstis rožinį, kad apgintume savo tikėjimą, kultūrą ir sustabdytume

Šiandien mūsų priešas subtilesnisir klastingesnis: tie, kurie turėtų būti mūsų sąjungininkai, tie, kurie turėtų mums padėti ir mus ginti akivaizdoje grėsmės, ne mažiau baisios nei tada, kariauja prieš mus negailestingą karą.

Sun Oct 17, 2021

Prieš keturis šimtus penkiasdešimt metų, 1571 m. spalio 7 d., vadovaujamas iš Austrijos kilusio Dono Chuano krikščionių laivynas laimėjo triuškinamą pergalę prieš turkus Lepanto mūšyje Patrų įlankoje. Ši pergalė, stebuklingai pasiekta Šventosios Lygos, nors ji skaičiumi ir karinėmis priemonėmis buvo akivaizdžiai menkesnė už Osmanų imperijos laivyną, buvo priskiriama Švenčiausiosios Motinos įsikišimui, kuri nuo tos dienos buvo garbinama Pergalių Karalienės ir Krikščionių Pagalbos titulu: invokacija Auxilium Christianorum, kurią skaitome Loreto litanijoje, buvo pridėta po šios stebuklingos pergalės. Nuo to laiko Švenčiausiąją Motiną taip pat švenčiame kaip Švenčiausiojo Rožinio Karalienę.

Šventosios lygos vėliavą su Nukryžiuotuoju, kurį supo šventieji apaštalai Petras ir Paulius, ir šūkiu In hoc signo vinces, kurią prieš metus Šventojo Petro bazilikoje palaimino šventasis Pijus V - Tridento Susirinkimo, tradicinių Mišių ir šventojo rožinio popiežius, - buvo patikėta popiežiaus laivyno admirolui Marcantonio Colonna. 1571 m. rugsėjo 16 d. Šventosios lygos laivynas išplaukė iš Mesinos, o spalio 4 d. susirinko Kefalonijos uoste, kad žygiuotų prieš turkus. Lygą sudarė Ispanijos karalius, Venecijos Respublika, Popiežiaus valstybės, Genujos ir Lukos respublikos, Maltos riteriai, Parmos Farnese šeima, Mantujos Gonzagų šeima, Feraros Estensų šeima, Urbino Della Rovere šeima, Savojos kunigaikštis ir Toskanos didysis kunigaikštis. Krikščioniškoji Europa susivienijo, kad galėtų susidoroti su bendru priešu, kuris vėl kėlė grėsmę po to, kai buvo atremtas ir nugalėtas prie Puatjė (732 m.) ir prie Vienos (1529 m.). 

Šiandien mūsų priešas subtilesnis ir klastingesnis: tie, kurie turėtų būti mūsų sąjungininkai, tie, kurie turėtų mums padėti ir mus ginti akivaizdoje grėsmės, ne mažiau baisios nei tada, kariauja prieš mus negailestingą karą.

Tie, kurie turėtų mus ginti, yra tie, kurie remia invaziją ir sistemingą mūsų tapatybės, mūsų tikėjimo, mūsų kultūros ir tradicijų naikinimą. "Cancel culture“ (panaikintos kultūros) vardu jie sugebėjo priversti mus gėdytis Lepanto pergalės, kuri keturis šimtmečius neleido islamui pajungti mūsų tautų Pusmėnuliui. https://en.wikipedia.org/wiki/Cancel_culture

Tačiau jei tai, ką matome šiandien, būtų įvykę 1570 m., tos pergalės stebuklas greičiausiai būtų buvęs neįmanomas. Jei šventasis Pijus V būtų skatinęs dialogą su islamu, užuot subūręs Šventąją lygą; jei Austrijos donas Chuanas dėl asmeninių interesų būtų sudaręs sąmokslą su sultonu, o Venecijos Respublika būtų tylėjusi apie tai, ką šiandien pavadintume "žmogaus teisių pažeidimais", kuriuos osmanai padarė Kipro venecijiečiams; jei Ispanijos karalius ar Italijos kunigaikščiai ir didieji kunigaikščiai būtų rėmęsi pasaulietine valstybės prigimtimi, katalikiškos Europos tautoms niekada nebūtų buvę įmanoma kovoti ir laimėti pergalės. Nes liaudies judėjimams - net ir skatinamiems geriausių ketinimų - reikalingi lyderiai, charizmatiški vadovai ir autoritetas, kuris jiems vadovautų ir koordinuotų jų veiksmus.

Štai kodėl mūsų išgyvenama krizė yra tokia rimta: ji kyla iš autoriteto krizės, iš moralinių principų ir vertybių, gaivinančių ir orientuojančių tuos, kurie vadovauja, dar prieš tuos, kurie paklūsta, trūkumo. Tie, kurie mums vadovauja, nevykdo savo vaidmens Italijos žmonių labui, o vykdo labai galingo finansinio elito nurodymus. Tie, kurie šiandien iš tikrųjų vadovauja, patys nėra institucijų dalis, bet jie jomis naudojasi, papirkinėdami pareigūnus, šantažuodami tuos, kuriuos ten pasodino, kad galėtų jais manipuliuoti pagal savo valią, išstumdami sąžininguosius ir kontroliuodami opoziciją.

Jei mūsų vadovams iš tiesų rūpėtų bonum commune ir jie nepaklustų tiems, kurie jiems įsakinėja, jie būtų išgydę virusą, nevykdydami, viena vertus, farmacijos pramonės ir, kita vertus, globalistinio elito nurodymų. Tas pats vyksta ir Bažnyčioje: užtenka tik pagalvoti, kaip vyskupai puolė paklusti COVID naratyvui, kaip jie greitai uždarė bažnyčias ir kaip rekomendavo tikintiesiems skiepytis, naudodamiesi popiežiaus autoritetu ir prestižu, kad remtų iš pradžių genų serumą, o dabar - ekologinį perėjimą, dar vieną Klauso Švabo ir Rotšildo Didžiojo persitvarkymo maniją.

Politikai, parlamentarai, teisėjai, gydytojai, žurnalistai ir dvasininkai - visi jie paklūsta psichopandeminiam naratyvui ir vienodai pasirengę nekritiškai priimti absurdiškas ir moksliškai supainiotas visuotinio atšilimo teorijas tik todėl, kad jų šeimininkai nusprendė iš pradžių spekuliuoti nepaprastąja pandemija, o dabar - vadinamąja "žaliąja nepaprastąja padėtimi", pasinaudodami dar viena nepaprastąja padėtimi kaip pretekstu įvesti "žaliąjį pasą" - kuris neatsitiktinai vadinamas "žaliuoju" - ir kartu kitus piliečių prigimtinių laisvių atėmimus.

Dabar jau supratote, kad viskas, kas mums pateikiama kaip jų veiksmų pateisinimas, visada ir yra tik pretekstas, neturintis nieko bendra su jų nusikalstamais ketinimais. Kita vertus, jei jie mums aiškiai pasakytų - o ne tik numanytų tai savo konferencijų, skirtų informuotiesiems, publikacijose - kad jie nori paversti gyventojus vergais, jiems nepavyktų nieko apgauti.

Visuose pasaulio kraštuose, kur siaučia psichopandemija, žmonės išeina į gatves išreikšti savo nesutikimo. Režimo žiniasklaida - praktiškai visa žiniasklaida - sistemingai tyli apie tai, ką mes visi galime matyti internete, nepaisant socialinės žiniasklaidos cenzūros: dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Graikijoje, buvusiose Jugoslavijos šalyse, Amerikoje, Australijoje, Kanadoje... ir Italijoje. Tiesa, pabudome šiek tiek pavėluotai, bet pradedame suprasti, kad beveik dvejus metus jie mus apgaudinėjo, sakydami tikrovės neatitinkančius dalykus, kad nėra gydymo, kad žmonės miršta nuo COVID, nors iš tikrųjų jie sąmoningai žudė užsikrėtusiuosius, kad priverstų mus sutikti su kaukėmis, lokautais ir komendanto valandomis. Šiandien jie mums sako, kad gydymo priemonių nėra tik todėl, kad farmacijos namai užpatentavo vaistus, kurių kainos yra pernelyg didelės (su dar nežinomais šalutiniais poveikiais) ir kuriuos daugelį metų buvo galima įsigyti labai mažomis kainomis (be nepageidaujamų reakcijų). Ir joks teisėjas neturi ką pasakyti.

Gerai suprantate, brangūs broliai ir seserys, kad kai valdžia, kurios tikslas - piliečių gerovė, iš tikrųjų naudojama jiems sugadinti, nuskurdinti, pavergti ar net nusilpninti ar fiziškai sunaikinti, ji tai daro uzurpuodama valdžią. Paklusnumas tironiškiems įstatymams, kurio iš mūsų prašoma, tampa bendrininkavimu, nes šantažu mums primetami neracionalūs ir potencialiai žalingi veiksmai, kuriuos normaliomis sąlygomis atsisakytume atlikti. Bet kaip galime laikyti normaliu dalyku tai, kad gydytojai negydo ligonių, o parduoda save farmacijos kompanijoms? Kaip galime tylėti, matydami CTS, AIFA, EMA ir PSO narių interesų konfliktus? Kaip galime tyliai pritarti prisipažinimams apie protokolus, apie pandemijos planą, apie gydymo uždraudimą? Kaip galime ir toliau teikti kreditą valdžiai, kuri iki šiol mums tik primetė suvaržymus, kančias, vargą, atleidimus iš darbo, bankrotus, nepriteklių, kančias ir mirtį? Ar tikrai manote, kad sakydami, jog tai daro jūsų labui, jie iš tikrųjų tuo tiki?

https://www.lifesitenews.com/opinion/abp-vigano-we-must-pray-the-rosary-daily-to-defend-our-faith-culture-and-end-the-psycho-pandemic/?utm_source=featured&utm_campaign=usa

Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786