Autorius: Jurga Lago Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2021-11-08 15:04:00, skaitė 470, komentavo 4
Tai va šiandien, ištikus tikrai humaniškumo krizei Lietuvoje, išvestinis-vidutinis-statistinio lietuvio komentaras būtų va toks:
“Jėzusmarija, viena išeitis: pirkti namelį kur nors miškuose. Ir gyvent avis auginant. Tik įsiknisti į samanas, žiūrėti savęs. Nes jėzusmarija. Sakysit, reikia kovot? Kasryt atsibudus viena mintis - jėzusmarija, kaip gaila vaikų, kad jiems tenka išgyventi šitą mėšlą. Aš stengiuosi, kad jų gyvenimas būtų kaip įmanoma įprastas, kad kaip iki tol. Juk išgyvena tik prisitaikę, o ne kovojantys. Jėzusmarija. (Ne, į bažnyčią neinu ir vaikų nevedu).”
Dzin iš kur tas susifantazavimas, kad už trobelę miškuose negausi šimonyčių su švabais (ir visų kitų iš “š” raidės klubo) pakeltų NT mokesčių. Norima kontroliuoti net smulkią gyvulininkystę ir savo reikmėms sodinamus augalus. Jau girdėjom apie covid skiepus augintiniams? Ir dar visokių nesąmonių prisuks, prisidengę ekologijomis. Bet ne, statistinis lietuvis galvoja, kad išeitis yra tik namelis miške. Ir slėptis, bėgti ir susikurti “nepasikeitusios kasdienybės įvaizdį”. O kovoti ir jungtis, neiti į vienatvę - suprask, nėra prisitaikyti. Iš kur mes susikūrėm supratimą, kad prisitaikyti yra būti bailiu ir mulkiu? Nei gamtoje, nei gyvenime bailiai, žiopliai ir mulkiai neišlieka. Prisitaiko visi tapdami greičiausiais, gudriausiais, atspariausiais. Išdavikų nemėgsta net priešai, o rezultatas visada pasiekia net kelias kartas ir išimtys tik patvirtina taisyklę. Lietuviui itin sunku suprasti, kad pabėgimas į save ir naudos sau ieškojimas - trumpas koridorius kartais. Taip po vieną visus “š” klubo nariai ir ištraiškys, nors jų pačių yra tik saujelė.
Išvada: prisitaikymas prie išnaikinimo nėra teisingas prisitaikymas. Ir niekada nebuvo. Ir dar - jėzusmarija, nors į bažnyčią nueik, nes Lietuvoje ji - viena atspariausių raudonai spalvai vienijančių institucijų. Išsirinkti ją, tiesa, irgi reikia mokėti.
Dabar yra metas jungtis. Pasirinkti tinkančias grupes, organizacijas, lyderius. Juos palaikyti, skirti laiko, jėgų, pinigų ir dėmesio. Saugoti sveikatą, išlikti savimi, bet burtis draugėn. Aktyvumas ir vienybė šiandien yra gyvybiškai svarbi investicija. Ir toks kartais būna prisitaikymas! Visa bėda, kad lietuvis pajuda ne tada, kai reikalas paliečia sąžinę, o tik tada, kai paliečia kišenę. Ir tokie visada mokės itin brangiai. Visomis prasmėmis. Aš palaikau net kelias organizacijas. Darau, ką galiu. Susitinkam, veikiam ir augam. Todėl prašau - sunkiais laikais neikim į save. Nes ten lengviausia mus surasti.
Nuotraukoje - spalvotos šiknaskylės klubo ženklas. Lietuvoje jį mačiau pas kelis politikus. Bet pavojingesni tie, kurie jį turi kišenėje. Agenda 2030.