Vytautas Sinica. Naujoji Vokietijos valdžia

Autorius: propatria.lt Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2021-12-11 20:29:00, skaitė 563, komentavo 1

Autorius yra politologas, Vilniaus universiteto doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Rinkimai Vokietijoje įvyko rugsėjo pabaigoje, bet tik gruodžio pradžioje pasiektas koalicijos susitarimas ir formuojama nauja Vyriausybė. Ją sudaro rinkimus laimėję socialdemokratai ir 3-4 vietas užėmę žalieji bei liberalai. Visų trijų partijų palaikymas augo – socdemų ir žaliųjų po 5, liberalų – 1 procentą. Tai bus pirmoji nuo 1957 metų trijų partijų koalicija. Ką žada jos susitarimas?

Naujosios koalicijos šūkis – dare more progress („drįskime [imtis] didesnio progreso“). Progresas čia suvokiamas pirmiausiai kaip perėjimas prie žaliosios darbotvarkės. Vokietija turi būti žalia, kova su klimato kaita – pirmas jos prioritetas, nes svarbus ir žaliesiems, ir socialdemokratams. Iki 2030 metų Vokietija turi pereiti prie „angliai neutralios energetikos“. Tai dukart greičiau nei žadėjo ankstesnė valdžia. Būtent anglimi grįsta energija sudaro daugumą Vokietijos pramonės sąnaudų ir 27 procentus visos sugeneruojamos elektros. Ją turi pakeisti atsinaujinančios energijos šaltiniai. 

Koalicijos sutartis itin ambicingai kalba apie Europos Sąjungą, kuriai esą reikalinga Konstitucija ir judėjimas „federalinės Europos valstybės“ link. Naujoji Vokietijos valdžia yra už Jungtines Europos Valstijas. Tam būtinas sutarčių keitimas, transnacionaliniai rinkimų kandidatų sąrašai ir daug kitų naujovių. Viena svarbiausių – vienbalsiškumo reikalavimo priimant sprendimus dėl užsienio ir saugumo politikos klausimų panaikinimas. Europos Sąjunga turi būti „strategiškai suvereni“. Daugumai šių reformų tikrai nepritars įvairių šalių atstovai, tačiau atsiras ir pritariančių. Tarp pritariančių tikėtinai gali būti ir Lietuvos valdžia, federacijos idėjas širdingai palaikant A. Kubiliui ir komandai. Višegrado šalys garantuotai blokuos tokias iniciatyvas, tačiau neformali Vokietijos įtaka ES yra milžiniška ir dabar ji taps federalizmo „stūmėja“. Tuo jau viešai džiaugiasi Europos Parlamento narys, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas [Gy Vrhovštatas], paskelbęs, kad Europa pagaliau nusimetė „Merkel progreso stabdžius“. Pastebėtina susišaukianti retorika.

Koalicijos sutartyje nėra nė žodžio tiesiogiai apie Nord Stream 2 projektą. Tačiau sutartyje numatyta pusantro karto didinti elektros generavimą dujomis. Tai reiškia, kad nors dauguma ES šalių ir pati žalioji energetika yra prieš Nord Stream 2, naujoji Vokietijos valdžia neabejotinai patvirtins šį projektą. Šiandieniniai Vokietijos energetiniai pajėgumai patenkina jos vartojimo poreikius, tačiau dėl galimybės užsitikrinti energiją pigiau, aukojamas tiek ideologinis nuoseklumas, tiek geopolitinės pasekmės. Apskritai sutartyje žadami „turiningi ir stabilūs“ santykiai su Rusija, „konstruktyvus dialogas“ su Maskva. Pastaroji raginama nutraukti pastangas destabilizuoti Baltarusiją ir Ukrainą. 

Naujoji koalicija žada kovoti už teisės viršenybę ir demokratiją Europoje. Kur Europoje reikia už jas kovoti? Teisingai, Vengrijoje ir Lenkijoje. Pagrįsta tikėtis, kad Vokietija taps dar aktyvesnė spaudžiant šias šalis atšaukti savo vykdomas reformas, pritarti gilesnei integracijai, įsileisti daugiau ir įvairesnių „mažumų teisių“. Nors Vokietija visada spaudė Višegrado šalis, ypač Lenkiją, valdant Merkel šis spaudimas buvo daugiau paremtas pragmatiniais Realpolitik principais ir nuosaikesnis. Lietuvai naujoji valdžia reikš dažnesnes situacijas, kai reikės rinktis eiti su Lenkija arba prieš ją. Lietuvos interesas buvo ir išlieka tokių situacijų išvengti. Sprendžiant iš ligšiolinių veiksmų, vyriausybė ir prezidentūra šioje dilemoje linkusios eiti į skirtingas puses.

Galima neabejoti, kad Vokietijoje bus stiprinama atvirų durų politika, priimama daugiau migrantų. Koalicijos susitarime pasižadėta lengvinti migrantų šeimos susijungimo procedūras, leisti pabėgėliams dirbti, gauti pilietybę neatsisakant gimtosios šalies pilietybės, palengvintas LGBT save priskiriančių imigrantų priėmimas ir daug kitų atvykėliams palankių sprendimų. Tai atsispindi retorikoje. Ligšiolinis Vokietijos vidaus reikalų ministras (jie atsako už sienų apsaugą) į Vokietiją plūstančius nelegalus vadino grėsme ir ragino ES padėti Lenkijai ginti ES rytinę sieną. Naujoji Vidaus reikalų ministrė susirūpinusi tik prie Lenkijos sienos esančių nelegalų saugumu ir gyvenimo sąlygomis, pasiruošusi priimti kiek reikės, o pagrindine grėsme, su kuria kovos Vidaus reikalų ministerija, įvardija dešinįjį ekstremizmą. Sunku būtų rasti įtakingo dešiniojo ekstremizmo Vokietijoje, tačiau būtent tokie yra prioritetai.

Suprantama, kairioji koalicija įsipareigoja plėsti seksualinių mažumų darbotvarkės įgyvendinimą. Lyties keitimas Vokietijoje vyks be teismo sprendimo, be sutuoktinio teisės vetuoti tokį sprendimą, be medikų vertinimo, žodžiu, tiesiog laisvu piliečio pasirinkimu. Medicininį lyties keitimą žadama finansuoti iš privalomojo sveikatos draudimo, dėl lyties keitimo apribojimų ar kitos politikos praeityje nukentėjusiems transseksualams žadamos kompensacijos (Švedijos 2018 m. pavyzdžiu). Homoseksualai galės būti kraujo donorais, bus kuriamas nacionalinis neapykantos nusikaltimų registras. Siūloma nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos įtraukti į Vokietijos konstituciją. LGBT organizacijos vadina tai ambicingiausia jiems skirta programa.

Pačioje Vokietijoje programa kritikuojama dėl savo finansinio nepagrįstumo ir neapibrėžtumo. Programa nekalba apie tai, iš kur paims lėšas numatytiems pokyčiams. Ypač žalioji programos dalis bus brangi net Vokietijai, atskirais vertinimais, jai reikės papildomų 500 milijardų eurų (daugiau nei metinis Vokietijos biudžetas). Bendrai koalicija aiškiai krypsta į kairę, tačiau finansų ministro pareigas eis liberalų atstovas, griežtai pasisakantis už didesnius mokesčius. Tai lemia, jog būtent ekonominio nuoseklumo programoje nėra. Žadamas minimalios algos didinimas, aprūpinimo būstu iniciatyvos, tačiau mokestinė politika nėra aiški. Greičiausiai lengvai praeis tik vadinamieji taršos mokesčiai.

Vokietijos naujoji valdžia kreipia šalį į kairę. Dabartiniame pasaulyje tai reiškia daugiau kosmopolitizmo, atviras sienas, kovą su tradicinėmis normomis, multikultūrinę visuomenę ir – svarbiausia – kovą su klimato kaita. Valdantieji nemėgina pasakyti, kaip apmokės šią kovą, tačiau kelia jai didelius įsipareigojimus. Tuo pačiu metu nauji valdantieji nežada atsisakyti Nord Stream projekto, priešingai, beveik neišvengiamai juo remsis savo kelyje nuo anglių prie atsinaujinančios energetikos. Ne atsitiktinumas, kad socialdemokratų vadovaujama valdžia į Vokietiją grąžina stipresnę šrioderizaciją ir dar labiau pragmatinį Rusijos matymą.