Naujienos iš „gyvybių gelbėjimo“ verslo: farmacijos vadų turtas auga šimtais milijonų kas savaitę

Autorius: Marius Jonaitis Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2021-12-30 00:11:00, skaitė 231, komentavo 0

Naujienos iš „gyvybių gelbėjimo“ verslo: farmacijos vadų turtas auga šimtais milijonų kas savaitę

Farmacijos pramonė, o ypač ta, kuri gamina vakcinas, kaip jau visi žinome, išgyvena auksinius laikus. Pelnai vis auga, akcininkai turtėja. Panagrinėkime atidžiau, kaip sekasi gyventi pelningam „gyvybių gelbėjimo" verslui.

Kai tik šių metų lapkričio 24 dieną vadinamoji „Omicron" atmaina buvo pradėta intensyviai reklamuoti viso pasaulio provaldiškose medijose, tai stipriai prisidėjo prie farmacijos įmonių akcijų brangimo. Vien per pirmą savaitę pagrindiniai „Pfizer" ir „Moderna" akcininkai uždirbo 10 milijardų dolerių.

Vien „Moderna" generalinio direktoriaus Stefano Bancelo asmeninis turtas, po intensyvios „naujos atmainos" reklamos, išaugo 824 milijonais.

Investicijų milžinė „Vanguard Group Inc." pastebėjo, kad po „Omicron" naujienų, jos „Pfizer" ir „Moderna" akcijų vertė pakilo daugiau nei 2,7 mlrd. USD, o „Blackrock Inc." akcijos pakilo daugiau nei 2,4 mlrd. USD, o „Baillie Gifford & Co" įvertino, kad jų turimos „Moderna" akcijos padidės daugiau nei 1,5 mlrd.

„State Street Corp." Pfizer akcijų vertė padidėjo daugiau nei 1 mlrd. USD, o „Capital World Investors" akcijos padidėjo daugiau nei 900 mln. USD. Na, o „Bancel" 824 mln. USD ir 652 mln. USD pelnas iš flagmano „Pioneering" turimų „Moderna" akcijų atsargos.

Bet čia tik paskutinės lapkričio savaitės naujienos.

„Oxfam" paskelbė įdomiąją statistiką, jog dviejų didžiausių kovidinių vakcinų gamintojų („Pfizer"/„BioNTech" ir „Moderna") bendras pelnas siekia 65 000 dolerių per minutę. Arba dar vaizdingiau - 1000 „žalio" per sekundę. Tik suklapsėkit akytėm ir galit įsivaizduoti tūkstantuką įkrentantį į šių firmų sąskaitas. Čia vien iš kovidinių vakcinų.

Pateikiame „Amnesty international" gruodžio 9 dieną paskelbtą informaciją apie vakcinų gamintojų kontraktus.

„Pfizer/BioNTech" - Turi sutartis 1,128 milijardams dozių. Turtingoms šalims - 1,082 mlrd. (96%), skurdžioms šalims - 54 milijonai (4%).

Apytikslė kaina: 19,50 JAV dolerių už dozę. Kadangi JAV yra „dviejų dozių" režimas, tai reiškia, jog yra 80% pelno marža.

Gauti valstybiniai pinigai: 546 mln. dolerių „BioNTech" iš ES ir Vokietijos vyriausybės bei 2 milijardai dolerių vertės sutartis su JAV vyriausybe.

„Moderna" - Turi sutartis 777 mln. dozėms. Turtingoms šalims tenka visi 100%.

Apytikslė kaina: nuo 12 iki 32 JAV dolerių už dozę. Dviejų dozių režimas. Beje, kaip teigia įmonė, čia tik „pandeminė kaina". Neva tai pigi.

Gauti valstybiniai pinigai: 2,48 milijardai iš JAV vyriausybės.

„AstraZeneca"/Oxford - Turi sutarčių 2,731 mlrd. dozių. Turtingoms šalims tenka 983 mln. (36%), skurdesnėms šalims - 1,747 mlrd. (64%).

Apytikslė kaina: 3-5 JAV doleriai už dozę. Dviejų dozių režimas. Kaip teigia įmonė, tai „pandemijos metu" nesieks jokio pelno, o mažų pajamų šalyse - visiems laikams nesieks pasipelnyti.

Gauti valstybiniai pinigai: daugiau nei 1,9 mlrd. JAV dolerių iš JAV ir D. Britanijos vyriausybių bei įvairių fondų.

„Novovax" - Turi sutarčių 1,376 mlrd. dozių. Turtingoms šalims tenka 376 mln. (27%), neturtingoms šalims - apie milijardą dozių (73%).

Apytikslė kaina: 16 JAV dolerių už dozę.

Gauti valstybiniai pinigai: apie 1,6 milijardo JAV dolerių iš JAV vyriausybės.

„Johnson and Johnson" - Turi sutarčių 1,286 mlrd. dozių. Turtingoms šalims tenka 768 mln. (61%), skurdesnėms šalims - 500 mln. (39%) dozių.

Apytikslė kaina: 10 JAV dolerių už dozę. Vienos dozės „ne pelno" režimas.

Gauti valstybiniai pinigai: 1,5 milijardo dolerių iš JAV vyriausybės.

„Sanofi/GSK (GlaxoSmithKline)" - Turi sutarčių 1,232 mlrd. dozių. Turtingoms šalims tenka 1,032 mlrd. dozių (84%), neturtingoms - 200 mln. (16%).

Apytikslė kaina: 10,50 JAV dolerių už dozę „nesiekiant pelno pandemijos metu".

Gauti valstybiniai pinigai: 2,1 milijardo dolerių iš JAV vyriausybės.

„Sinovac" - Turi sutarčių 229 mln. dozių ir jos visos 100% tenka neturtingoms šalims.

Apytikslė kaina: 13,50-30 JAV dolerių už dozę.

Gauti valstybiniai pinigai: Sinovac 40% akcijų priklauso Kinijos valstybei, o taip pat gavo papildomų paskolų iš šios šalies vyriausybės.

„Gamaleya/Sputnik" - Turi sutarčių 587 mln. dozių. Turtingoms šalims tenka 2 mln. (0,3%), neturtingoms - 585 mln. (99,7%) visų dozių.

Apytikslė kaina: 10 JAV dolerių už dozę.

Gauti valstybiniai pinigai: Gamaleya institutas yra valstybinis ir pavaldus Rusijos sveikatos apsaugos ministerijai.

Apibendrinant pagal aukščiau pateiktą informaciją sužinome, jog šios įmonės turi sutarčių 9,346 milijardams dozių. Iš jų 5.020 mlrd. tenka turtingoms, o 4,326 neturtingoms šalims. Vidutinės pardavimų (ne pelno) sumos svyruoja nuo 110,37 iki 155,42 milijardų JAV dolerių. Čia labai apytiksliai (deklaruoti) skaičiai, realiai gali būti daug didesni, nes valstybių sutartys su vakcinų tiekėjais dažniausiai nėra viešinamos. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas į dar lapkričio 5 dieną mūsų siųstą užklausą dėl vakcinų įsigijimo kainos atsakė taip: „Sutarčių vertės nėra skelbiamos - taip yra sutarta su gamintojais".

Matome ir dideles dotacijas privatiems vakcinų gamintojams. Ypač čia lyderiauja JAV, kuri skyrė net 11,58 milijardo dolerių. ES ir Vokietija, kiek randame informacijos, skyrė kiek daugiau nei pusę milijardo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog Vakarų pasaulio kuriamos vakcinos orientuotos į turtingesnes vakarietiškas rinkas, kur gali pasidaryti didesnį pelną. O tuo pačiu neįsileidžia kinų ar rusų vakcinų. Įdomus „vakseriškas" nacionalizmas, tačiau jis nedera kovos su „mirtinu" virusu fonu.

Įdomus ir „AstraZeneca" atvejis ir jos išstūmimas iš vakarietiškų rinkų. Tai britų kurta vakcina, kurios gamintojai deklaruoja, jog nesiekia pelno bei kad tai yra PIGIAUSIAS kovidinis skiepas. Tačiau daugelis linkta prie brangiausių (Moderna ir Pfizer). Net ir Lietuva teikia pirmenybę daug brangesnei „Pfizer" vakcinai - 9,296 mln. dozių prieš „AstraZeneca" 1,86 mln. dozių. Kodėl? Nes todėl.

Beje, visai neseniai buvo išsakytas įdomus „AstraZeneca" generalinio direktoriaus Paskalio Sorioto pasisakymas, kad liga (COVID-19) tampa endemine (nebe globalia, o lokalia liga). Ką tai reikštų? Tai, jog „AstraZeneca" galėtų atsisakyti savo anksčiau deklaruoto principo, jog „pandeminiu" metu ir išsivysčiusioms šalims vakciną teiks už savikainą. Akivaizdu, kad matydami augančius „Moderna" ir „Pfizer" pelnus, jie pasijuto kvailių vietoje.

Na, o „Pfizer" vadovybė prieš kelias dienas apreiškė, jog COVID-19 endemine taps tik nuo 2024 metų. Panašu, jog kovidinę situaciją kiekviena pusė vertina iš joms finansiškai palankesnės pusės.

Kokios dar naujienos iš pelningo „gyvybių gelbėjimo" fronto? Akivaizdžiai matome naujų rinkų atsidarymą, nes didėja spaudimas vakcinuoti skurdžias Afrikos šalis. Kadangi jų perkamoji galia yra maža ir „gyvybes gelbstinti" farmacija neskubėjo mažinti savo pelnų toms šalims parduodant vakcinas už savikainą, tai matysime tokį įdomų modelį. Didelės arba kitaip tariant „išsivysčiusios" šalys (tarp jų ir mūsų galingoji Lietuva) pirks daugiau vakcinų iš privačių gamintojų ir jas dovanos skurdesnėms šalims.

Lietuva jau tą daro, apie milijoną vakcinų „donavo" (atidavė) Taivanui, Vietnamui, Ukrainai, Moldavai, Latvijai (kažkodėl) ir t. t.

Tai va, nutaisę orius, gal kiek susirūpinusius veidus mes (ir kitos šalys) pirksime vis naujas vakcinas (už neskelbiamą kainą) ne tik savo šalies gyventojų subadymui, bet ir likusio pasaulio bėdžių „čiepinimui". Savo varguolių pinigais paremsime skurstančią vaistų pramonę.

Negi gaila?