Politiniai sodomitų žaidimai
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/politiniai-... 2015-10-28 15:28:23, skaitė 2848, komentavo 1
Amerikoje kilo didelis pedofilijos skandalas. Ne, šį kartą jame figūravo ne eilinis katalikų (ar net protestantų) vyskupas ar kunigas. Tokie įvykiai, reguliariai išpučiami žiniasklaidos, iš esmės yra ne kas kito, kaip savotiški žaibolaidžiai, nukreipiantys kol kas dar adekvačių visuomenės narių dėmesį nuo išties įtakingų iškrypėlių darbų.
Juk, kaip ten bebūtų, principinis skirtumas tarp „bažnytinio“ ir „pasaulietinio“ iškrypimo slypi tame, kad pirmuoju atveju šie iškrypimai bent jau pripažįstami nuodėme. O antruoju – vos ne leistina norma.
Tačiau aprašomu atveju šis „žaibolaidis“ nesuveikė. Ir kaltinimai buvo pateikti Torensui Binui – žinomam amerikiečių „žydram“ aktyvistui. Žinomam, suprantama, ne tik savo netradicine orientacija, bet dar ir tuo, kad jis asmeniškai pažįstamas su prezidentu Obama – po to, kai 2012 metais surinko jo priešrinkiminiam fondui pusę milijono dolerių.
Matyt, pažintys amerikiečių valdančiame elite pastūmėjo poną Biną ir dar labiau grandioziniams sumanymams. Tokiems kaip raginimai visiškai legalizuoti abortus ir siekti visiškos „žydrosios idėjos“ pergalės. Kaip ten bebūtų, jo įkurtos organizacijos pavadinimas – „Gėjų ir lesbiečių pergalės fondas“. Nei daugiau, nei mažiau.
Be to, iš visko sprendžiant, toks pavadinimas – tai visiškai racionalus nuosavo reikšmingumo ir esamos paramos suvokimas. Ne veltui Obama neseniai pareiškė ketinantis siekti per Konstitucinį teismą vienalyčių santuokų pripažinimo (jau pripažino – Versijos).
Nes tai yra žmogaus teisės ir, kaip teigė „Amerikos demokratijos tėvas“, jos negali būti ribojamos atskirų valstijų įstatymais.
Tačiau ir „nugalėtojams“ kartais nutinka apmaudžių nesusipratimų. Juk, kaip praneša žiniasklaida, Torensą Biną drauge su „partneriu“ areštavo Oregono valstijoje, ir areštavo be viso kito dar ir už homoseksualizmą. O tai pilnu tempu link pergalės žygiuojančios tolerastijos fone apskritai atrodo kaip stebuklas.
Ir visgi pagrindinis kaltinimas aktyvistui buvo pateiktas už jo santykius su 15 metų paaugliu. Kaip sakoma, meilei visi amžiai paklusnūs ir daugiau kaip 50 metų skirtumas (Binui dabar – 66) nesutrukdė meilės ištroškusiam homopolitikui. Nieko nepadarysi, kilo noras paragauti šviežienos. Dar šviežesnės už Obamos draugo dabartinį meilužį, kuriam 26-eri. Akivaizdu, kad penkiolikmetis jaunuolis senstančiam sodomitui pasirodė patrauklesnis.
Juo labiau, kad tas pats 26-metis meilužis, berods, pradėjo šantažuoti savo „tėtuką“ nušvilptomis iš jo intymaus pobūdžio nuotraukomis. Už grotų, tiesa, sėsti teko abiems, tačiau Bino advokatai kupini optimizmo ir ruošiasi ištraukti savo ginamąjį į laisvę.
Ir teisingai – jie juk ne šiaip kokį paprastą normalios orientacijos amerikietį gina. Pabandytų teisėjas jų nepaklausyti – toks skandalas kils, neduok Dieve: „Mažumas persekioja! Žmogaus teises pažeidinėja! Tolerancijos nesilaiko!“ O tokioje situacijai Temidei paprasčiau paleisti į laisvę netgi pedofilą.
Visgi nereikia manyti, kad tokie atvejai yra eksliuzyvinis Amerikos ypatumas. Juo labiau, kad tolerastijos priepuoliai ten kyla, kaip taisyklė, valdant prezidentams demokratams. Respublikonai šiek tiek konservatyvesni.
Senasis Pasaulis šiuo atžvilgiu ne ką mažiau ydingas. Štai neseniai britų visuomenę šokiravo žmogaus teisių gynėjų informacija apie tai, kad Roterheme, turinčiame 117 000 gyventojų, per 16 metų buvo išprievartauta 1400 abiejų lyčių vaikų. Kitaip sakant, vidutiniškai po vieną kas keturias dienas.
Tačiau vietinė policija to „nematė“. Juk aukos buvo iš azijiečių imigrantų šeimų, daugiausiai pakistaniečių. O prievartavo vietiniai žemiečiai. Taip kad vardan tolerancijos triumfo serijinė pedofilija buvo sėkmingai užmiršta.
Nors tikriausiai kalta buvo ne vien šiuolaikinio Vakarų pasaulio tikroji religija – Jos Didenybė Tolerastija. Tiksliau pati šita tolerastija išplito ne vien tik dėl pasigėrėjimą keliančio Vakarų politinio elito susirūpinimo „mažaisiais broliais“ iš buvusių kolonijų.
Jie buvo patys suinteresuoti nuslėpti savo pačių negražius darbelius. Štai jau keli metai, kaip viešinamos vis naujos ir naujos detalės skandalo, į kurį įsipainiojo 2011 metais miręs britų šoumenas, BBC laidų vedėjas Džimis Sevila.
Griežtai kalbant, laikyti jį grynu pedofilu būtų neteisinga. Jo iškrypę interesai aprėpė praktiškai viską. Nebuvo pranešta nebent tiktai apie zoofiliją. O šiaip tarp jo aukų per 50 metų veiklos laikotarpį priskaičiuota daugiau kaip 500 abiejų lyčių 5-75 metų amžiaus žmonių. „Universalus“ pedo- ir gerontofilas nepasibodėjo ir lavonais, tokiu būdu tapdamas dar ir nekrofilu.
Tačiau Sevilo byla bent jau iškilo į viešumą, tegu ir po personažo mirties. Kaip ir kol kas vis dar gyvuojančio kolegos – buvusio sporto komentatoriaus Stiuarto Holo. Kuris, beje, atsipirko juokinga 15 mėnesių kalėjimo bausme humaniškame britų kalėjime, labiau panašiame į sanatoriją – ir visa tai po 15 įrodytų pedofilijos epizodų.
O štai visai eilei aukšto rango valdininkų – britų ministrų, parlamento narių, užsiimančių pedofilija jau 40 metų, baudžiamųjų bylų niekas nekelia. Ir jų vardų neviešina, atseit, „nekaltumo prezumpcija“. O pati „Dikenso dosjė“ apie aukšto rango sodomitus ir vaikų tvirkintojus, laikui bėgant vis labiau plonėja – jau ne vienas jos tomas dingo nežinoma kryptimi.
Ne ką mažesniais sekso skandalais garsėja ir vokiečių politinis elitas. Oficialiai „žydras“ buvęs užsienio reikalų ministras Gido Vestervelė iš Laisvųjų demokratų partijos, keliavęs į oficialius vizitus į kaimynines šalis su savo „sutuoktiniu“, privalomu pagal diplomatinį protokolą – tai dar žiedeliai. Nes pagal vokiečių įstatymus tokia sodomiška santuoka – visai ne nusikaltimas, o labai netgi norma.
Bet štai kada jaunas ir perspektyvus deputatas nuo socialdemokratų Sebastianas Edatis pasirodė esantis ne tik nuogų berniukų nuotraukų kolekcijos savininkas, bet ir aktyvus tarptautinio pedofilų tinklo dalyvis – skandalas gavosi nevaikiškas. Ir netgi iškilo į tarptautinį lygmenį, kai operacijos, vykdomos bendrai su Kanados policija, metu buvo išgelbėti nuo liūdno likimo tapti prievartos aukomis keli šimtai berniukų.
„Žalieji“, beje, irgi labai tolerantiškai žvelgia į pedofiliją.
Bet kuriuo atveju, minėtas veikėjas, prisipažinęs dėl savo pasibjaurėtinų aistrų, iki šiol tebėra politikas.
Jei apibendrinsime viską, kas čia buvo pasakyta, matyt niekam nebekils abejonių, kas būtent stovi už vis didesnę galią įgaunančios agresyviosios tolerastijos ir kovos „už žydrosios žmonijos teises“. Vakarų elitas visu tuo kovoja už savo nuosavas teises – už galimybę užsiimti sodomija maksimaliai atvirai ir komfortiškai.
Ir nereikia leistis suklaidinamu, kad tie patys politikai formaliai pasisako griežtai smerkdami pedofiliją. Realybėje jau ruošiama dirva jos legalizavimui – pagal tas pačias schemas kaip tai buvo padaryta su suaugusių homoseksualizmu.
Pavyzdžiui, JAV egzistuoja organizacija B4U-ACT, kuri ragina pripažinti pedofiliją elgesio norma. Neseniai jos bendraminčiai Kanadoje per parlamento posėdį, skirtą atitinkamiems klausimams, pamėgino tai padaryti. Parlamente pasisakęs psichologas iš Monrealio universiteto Vernonas Kvinsis mėgino įtikinti valdžią, kad pedofilija – tai ne psichinis sutrikimas, o ypatinga seksualinė orientacija, panašiai kaip homoseksualizmas ir heteroseksualizmas.
„Dar neseniai homoseksualizmas buvo laikomas susirgimu, šiandien gi bet kurį, kas pasakys, kad homoseksualizmas yra liga, patį galima laikyti psichu. Su pedofilija – ta pati istorija. „Gydyti“ pedofilus – tai tas pats, kas gydyti homoseksualistą nuo homoseksualizmo. Jums paprasčiausiai nieko iš to neišeis. Mes turime suprasti pedofilus ir išmokyti juos slopinti savo seksualinius troškimus. Nereikia laikyti jų nusikaltėliais. Tai žmonės, kuriems reikalinga pagalba“. – pareiškė profesorius Van Gidžseghemas.
Nepaisant tokio išsireiškimo kaip „slopinti savo seksualinius troškimus“, visi mes suprantame, kad paskelbus jų elgesį norma kaip ir įprastą homoseksualizmą, tai kam tas susilaikymas?
Grįžtant prie straipsnio pradžios – panašu, jei netgi Obamos draugą ir sponsorių Torensą Biną per kažkokį stebuklą ir nuteis už pedofiliją – sėdės jis neilgai. Lygiai iki to momento, kai puikiai painstruktuoti psichiatrai motyvuos ir paskatins Vakarų parlamentarus paversti lytinius santykius su nepilnamečiais lygiai tokia pat „norma“ kaip homoseksualizmas. Sodomitai savų neišduoda.
Koks rezultatas? Europa ir Amerika mažų mažiausiai pavirs pilnu istorinės Sodomos analogu. Tačiau Vakaruose tai nieko nejaudina. Tolerastija… Ir viskas tuo pasakyta.