Ar Vakarų vienybė patiria krachą?
Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2022-02-05 01:22:00, skaitė 339, komentavo 1
Pasak Stambulo Kočio universiteto istoriko Tariko Cyrilo Amaro, Rusija peržiūri savo santykius su Vakarais, JAV ir jų sąjungininkėmis. Belaukiant, koks bus kitas Maskvos žingsnis, galima pastebėti pokyčius Vakarų visuomenėje.
Vakarai siunčia vis daugiau karinių pajėgų į Rytų Europą, Kijevą užvertė ginklais ir „patarėjais“, vis garsiau šaukia apie Rusijos atgrasymą ir galimą būsimą karą ir skleidžia dezinformaciją apie Rusijos planuojamą perversmą Kijeve. Ar kas nors į tai žvelgia rimtai?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad atėjo laikas pereiti prie „agresyvių veiksmų“, kurių jis greičiausiai imsis remdamasis 2008 metų Sakartvelo prezidento Michailo Saakašvilio patirtimi. Skirtumas tas, kad Vakarai gerokai labiau įsitraukė į santykius su Kijevu nei anuomet su Tbilisiu. Šiame rizikingame žaidime, primenančiame Šaltąjį karą savo retorika, pilna mobilizuota NATO turės daugiau galios nei Rusija, tačiau Maskva turi tris pranašumus. Pirma, ji – lygiavertis oponentas ginklų srityje, ypač branduolinėje ginkluotėje, tiesa, ją panaudojus, neišliks niekas. Antra, Rusijos konvencinės karinės pajėgos gali nesunkiai laimėti vietinius mūšius. Trečia, Maskva gali pradėti karą, nepaisydama jo kainos visomis to žodžio prasmėmis. Kovoti su Rusija – tai ne vienpusės žudynės Irake ar Libijoje, o rimtas išbandymas. Tie, kas neįvertino rusų karių, patyrė pralaimėjimus.
Joe Bidenas gali didinti Rusijai sankcijas, o Vladimiras Putinas gali pažadėti, kad vyks toks karas, kokio niekad nebuvo. Tačiau Vakarai kol kas išmintingai tenori išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos Ukrainoje. Maskvai Ukraina arčiau, Vakarams atgabenti savo resursus į ją gerokai toliau ir sudėtingiau. Rusija turi ir politinį bei psichologinį pranašumus: sąjungininkes Baltarusiją ir Kiniją. Tai – Vakarų Achilo kulnas.
Bent trys Vakarų šalių vadovai neseniai pasisakė skirtingai nei buvo įprasta Vakaruose Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir J. Bidenas. Dėl savo pozicijos posto neteko Vokietijos admirolas. Berlynas buvo pavadintas nepatikimu partneriu. Prancūzija taip pat suabejojo „šventąja sąjunga“ su NATO. Be to, Prancūzijoje artėja prezidento rinkimai. Tuo tarpu Vakarų lyderės JAV taip pat nėra vieningos.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau, tačiau jau ir taip akivaizdu, kad Vakarų vienybė patiria krachą ar bent prie jo artėja. Todėl nebūtų protinga pradėti karą prieš Rusiją: nei karine prasme, nei ekonomine. Rimtas konfliktas su Rusija Vakarams gali labai daug kainuoti.