Autorius: LaisvasLaikraštis Šaltinis: https://laisvaslaikrastis.lt/1... 2022-03-15 18:08:00, skaitė 718, komentavo 5
Nors pandemija pripratino pasaulį prie uždarymo, normalizavo eksperimentinių vaistų priėmimą, pagreitino didžiausią turto perdavimą korporacijoms, sunaikindama MVĮ, ir pakoregavo darbo jėgos operacijų raumenų atmintį, ruošiantis kibernetinei ateičiai, reikėjo papildomo vektoriaus, kuris pagreitintų ekonominį žlugimą, kol tautos galės „atsikurti geriau“.
Toliau pateikiu keletą būdų, kaip dabartinis Rusijos ir Ukrainos konfliktas yra kitas Pasaulio ekonomikos forumo Didžiojo perkrovimo darbotvarkės katalizatorius, kurį palengvina tarpusavyje susijęs pasaulinių suinteresuotųjų subjektų tinklas ir išsklaidytas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tinklas.
Geopolitinei įtampai virstant į užsitęsusį konfliktą tarp NATO ir Kinijos-Rusijos ašies, antrasis susitraukimas gali įstumti ekonomiką į stagfliaciją.
Ateinančiais metais dėl menko augimo ir bėgančios infliacijos pasaulinė ekonominė mažuma bus priversta sudaryti mikrodarbo sutartis ir dirbti mažai apmokamus darbus besiformuojančioje „gig“ ekonomikoje.
Dar vienas nuosmukis dar labiau padidins pasaulinį išteklių troškulį, susiaurins savarankiškumo galimybes ir gerokai padidins priklausomybę nuo vyriausybės subsidijų.
Artėjant nemažos dalies pasaulio darbo jėgos imiserijai, tai gali būti įžanga į visuotinių bazinių pajamų įvedimą, lemsiančią labai susisluoksniavusią neofeodalinę santvarką.
Todėl grėsminga Pasaulio ekonomikos forumo prognozė, kad iki 2030 m. „nieko neturėsime ir būsime laimingi“, atrodo, pildosi siaubingai greitai.
Didžiojo persitvarkymo architektai šią tendenciją numatė jau prieš kelerius metus ir pasinaudos šiuo ekonominiu sukrėtimu, skatindami griaunančiųjų technologijų vaidmenį, kad būtų sprendžiami pasauliniai iššūkiai ir iš esmės keičiami tradiciniai verslo modeliai, siekiant neatsilikti nuo sparčių technologijų pokyčių.
Kaip ir pandemija, pasirengimas nelaimėms konfliktų amžiuje labai priklausys nuo pasirengimo priimti konkrečias technologines naujoves viešojoje ir privačiojoje sferose, kad ateities kartos galėtų patenkinti Didžiojo persitvarkymo darbo jėgos poreikius.
Klauso Švabo knygoje „Ketvirtosios pramonės revoliucijos ateities formavimas“ (Shaping the Future of the Fourth Industrial Revolution) nuolat kartojama tema yra ta, kad revoliucinės technologinės ir mokslinės inovacijos nebebus priskiriamos mus supančiam fiziniam pasauliui, o taps mūsų pačių pratęsimu.
Jis pabrėžia naujų technologijų svarbą naujos kartos darbo jėgai ir pabrėžia, kad būtina skubiai įgyvendinti planus skaitmenizuoti keletą pasaulinės darbo jėgos aspektų pasitelkiant keičiamo dydžio technologijomis pagrįstus sprendimus.
Didžiojo persitvarkymo iniciatoriai siekia valdyti geopolitinę riziką kurdami naujas rinkas, kurios sukasi apie skaitmenines inovacijas, e. strategijas, teleprezencijos darbo jėgą, dirbtinį intelektą, robotiką, nanotechnologijas, daiktų internetą ir kūnų internetą.
Dirbtinio intelekto technologijų diegimo sparta leidžia manyti, kad tokių technologijų optimizavimas iš pradžių palies tradicines pramonės šakas ir profesijas, kurios užtikrina saugumą šimtams milijonų darbuotojų, pavyzdžiui, žemės ūkio, mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, gamybos ir kurjerių pramonės šakas.
Tačiau automatizavimas robotų, išmaniosios programinės įrangos ir mašininio mokymosi pavidalu neapsiribos vien tik rutininiais, pasikartojančiais ir nuspėjamais darbais.
Dirbtinio intelekto sistemos artėja prie masinio įvairių „baltųjų apykaklių“ darbo vietų automatizavimo, ypač tose srityse, kurios susijusios su informacijos apdorojimu ir modelių atpažinimu, pavyzdžiui, apskaitos, žmogiškųjų išteklių ir viduriniosios grandies vadovų pareigose.
Nors numatyti ateities užimtumo tendencijas nėra lengva užduotis, galima drąsiai teigti, kad kartu su pandemijų ir karų grėsme darbo jėga atsidūrė ant precedento neturinčio persitvarkymo slenksčio, nes technologijos pertvarko logistiką, galimai keldamos grėsmę šimtams milijonų „mėlynųjų“ ir „baltųjų apykaklių“ darbo vietų, o tai lemia didžiausią ir sparčiausią darbo vietų perkėlimą istorijoje ir pranašauja anksčiau neįsivaizduojamus darbo rinkos pokyčius.
Nors jau seniai tikėtasi, kad dėl didesnio technologijų naudojimo privačiajame sektoriuje bus masiškai naikinamos darbo vietos, pandeminiai lokautai ir artėjantis karo sukeltas sutrikimas šį procesą paspartins, ir daugeliui įmonių neliks kitos išeities, kaip tik atleisti darbuotojus ir pakeisti juos kūrybiškais technologiniais sprendimais vien tam, kad išgyventų jų verslas.
Kitaip tariant, daugelis darbo vietų, kurios bus prarastos ateinančiais metais, jau buvo atleidžiamos ir vargu ar bus atkurtos, kai dulkės nusės.
Politikos formuotojai, žygiuojantys koja kojon su Didžiuoju persitvarkymu, pasinaudojo griežtomis sankcijomis Rusijai ir paspartino perėjimą prie „žaliosios“ energetikos bei pakartojo dekarbonizacijos svarbą kaip „kovos su klimato kaita“ dalį.
Tačiau būtų labai trumparegiška manyti, kad Didysis persitvarkymas galiausiai yra nukreiptas į teisingą „žaliojo“ vandenilio ir anglies dioksido neišskiriančių sintetinių degalų, pakeičiančių benziną ir dyzeliną, paskirstymą.
Nors JT DVT yra labai svarbūs atsigavimui po pandemijos, dar svarbiau yra tai, kad jie yra esminis akcininkų kapitalizmo, kurį Davoso elitas dabar vadina „suinteresuotųjų šalių kapitalizmu“, pakeitimas.
Ekonomine prasme tai reiškia sistemą, kurioje vyriausybės nebėra galutiniai valstybės politikos arbitrai, nes nerinktos privačios korporacijos tampa faktinėmis visuomenės patikėtinėmis, prisiimančiomis tiesioginę atsakomybę spręsti pasaulio socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas pasitelkiant makroekonominį bendradarbiavimą ir daugiašalį pasaulinio valdymo modelį.
Pagal tokią ekonominę konstrukciją turtą valdantys konglomeratai gali nukreipti pasaulinio kapitalo srautus, suderindami investicijas su JT darnaus vystymosi tikslais ir konfigūruodami jas kaip atitinkančias aplinkosaugos, socialinius ir įmonių valdymo (ESG) reikalavimus, kad būtų galima kurti naujas tarptautines rinkas, pasinaudojant galimai šimtų milijonų žmonių, kenčiančių nuo karo sukelto ekonominio žlugimo, nelaimėmis ir kančiomis.
Todėl karas yra didžiulis postūmis vyriausybėms, skatinančioms „perkrovimą“, aktyviai siekti energetinės nepriklausomybės, formuoti rinkas „žaliojo ir integracinio augimo“ kryptimi ir galiausiai perkelti gyventojus į „ribojimo ir prekybos“ sistemą, kitaip vadinamą anglies dioksido kreditų ekonomika.
Taip valdžia bus sutelkta suinteresuotų kapitalistų rankose, geranoriškai prisidengiant kapitalizmo pertvarkymu sąžiningesnėmis ir ekologiškesnėmis priemonėmis, naudojant apgaulingus šūkius, pavyzdžiui, „Kurkime geriau“, neatsisakant nuolatinio kapitalizmo augimo imperatyvo.
Rusija ir Ukraina yra pasaulio duonos kąsniai, o kritinis grūdų, trąšų, augalinių aliejų ir pagrindinių maisto produktų trūkumas padidins biotechnologijų svarbą apsirūpinimo maistu saugumui ir tvarumui bei paskatins kelių mėsos imitacijos įmonių, panašių į Bilo Geitso (Bill Gates) bendrai finansuotą „Impossible Foods“, atsiradimą.
Todėl galima tikėtis, kad daugiau vyriausybinio reguliavimo paskatins esminę pramoninės maisto gamybos ir auginimo pertvarką, kuri galiausiai bus naudinga žemės ūkio verslui ir biotechnologijų investuotojams, nes maisto sistemos bus pertvarkytos naudojant naujas technologijas, skirtas „tvariems“ baltymams auginti ir CRISPR genų redaguotiems patentuotiems augalams auginti.
Keli ekonomistai yra pareiškę nuomonę, kad SWIFT, CHIPS (The Clearing House Interbank Payments System) ir JAV dolerio panaudojimas prieš Rusiją tik paskatins geopolitinius varžovus, tokius kaip Kinija, paspartinti dolerizacijos procesą.
Panašu, kad iš ekonominių sankcijų Rusijai daugiausia naudos gaus Kinija, kuri gali pertvarkyti Eurazijos rinką skatindama Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) ir BRICS valstybes nares apeiti SWIFT ekosistemą ir tarptautinius tarptautinius mokėjimus vykdyti skaitmeniniais juaniais.
Nors kriptovaliutų paklausa smarkiai išaugs, tai greičiausiai paskatins daugelio šalių vyriausybes vis labiau reguliuoti šį sektorių pasitelkiant viešąsias blokų grandines ir įtvirtinti daugiašalį decentralizuotų kriptovaliutų draudimą.
Perėjimas prie kriptovaliutų gali būti generalinė repeticija, galiausiai paspartinsianti planus sukurti programuojamus pinigus, kuriuos prižiūrės federalinis reguliatorius, o tai lems dar didesnį galios kaupimą galingos pasaulinės technokratijos rankose ir taip užantspauduos mūsų pavergimą finansų institucijoms.
Manau, kad šis karas prives valiutas prie pariteto, todėl paskelbs naują Bretton Woods momentą, kuris žada pakeisti tarptautinės bankininkystės veiklą ir makroekonominį bendradarbiavimą, ateityje įvedant centrinių bankų skaitmenines valiutas.
Kaip daugiau nei prieš šimtmetį teigė „geopolitikos tėvas“ Halfordas Mackinderis, kiekvieno pasaulinio hegemono iškilimas per pastaruosius 500 metų buvo įmanomas dėl dominavimo Eurazijoje. Panašiai ir jų nuosmukis buvo susijęs su šios pagrindinės sausumos teritorijos kontrolės praradimu.
Šis priežastinis geografijos ir galios ryšys neliko nepastebėtas pasaulinio suinteresuotųjų subjektų tinklo, atstovaujančio WEF, kurių daugelis numatė perėjimą į daugiapolę erą ir didžiųjų galių konkurencijos sugrįžimą mažėjant Amerikos politinei ir ekonominei įtakai bei neatidėliotiną poreikį įgyvendinti tai, ką technokratai vadina išmaniąja globalizacija.
Kol Amerika desperatiškai bando išlaikyti savo supervalstybės statusą, Kinijos ekonominis kilimas ir Rusijos regioninės ambicijos grasina pakeisti Eurazijos (Vakarų Europos ir Azijos Ramiojo vandenyno regiono) strategines ašis.
Regionas, kuriame Amerika anksčiau turėjo neginčijamą hegemoniją, nebėra atsparus įtrūkimams, ir mes galime būti sargybos pasikeitimo liudininkais, kuris smarkiai pakeis pasaulinės jėgos projekcijos skaičiavimus.
Nors ambicinga Kinijos diržo ir kelio iniciatyva (BRI) gali suvienyti pasaulio salyną (Aziją, Afriką ir Europą) ir sukelti tektoninį pasaulinės galios vietos pasikeitimą, neseniai įvykusi invazija į Ukrainą turės toli siekiančių pasekmių Kinijos ir Europos geležinkelių transportui.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad Ukraina galėtų būti BRI vartai į Europą. Todėl negalime nekreipti dėmesio į didžiulį Kinijos suinteresuotumą neseniai kilusia įtampa dėl Ukrainos, taip pat negalime ignoruoti esminio NATO siekio sustabdyti Kinijos iškilimą regione ribojant Ukrainos turto pardavimą Kinijai ir darant viską, kas įmanoma, kad būtų sutrukdyta įgyvendinti „Šiuolaikinį šilko kelią“.
Kadangi sankcijos verčia Rusiją stiprinti dvišalius ryšius su Kinija ir visapusiškai integruotis į BRI, Pan-Eurazijos prekybos blokas gali būti tas persitvarkymas, kuris privers bendrai valdyti pasaulio bendrus turtus ir iš naujo įveikti JAV išskirtinumo amžių.
Izraelis Kinijai yra labai patraukli BRI rinka, o KKP puikiai supranta Izraelio, kaip strateginio forposto, jungiančio Indijos vandenyną ir Viduržemio jūrą per Sueco įlanką, svarbą.
Be to, Kinijos vyriausybė jau daugelį metų pripažįsta Izraelio, kaip pasaulinio technologijų centro, svarbą ir naudojasi Izraelio inovaciniais pajėgumais, kad padėtų spręsti savo strateginius uždavinius.
Todėl Naftali Bennet tarpininkavimas tarp Maskvos ir Kijevo, tikėtina, bus veiksnys, lemiantis esminį Diržo ir kelio iniciatyvos (BRI) vaidmenį plečiant tiek Kinijos, tiek Izraelio regioninį ir pasaulinį strateginį pėdsaką.
Izraelio, kaip vieno iš pirmaujančių ateities technologijų centrų ir vartų, jungiančių Europą ir Artimuosius Rytus, statusas yra neatsiejamas nuo fizinės infrastruktūros, tokios kaip keliai, geležinkeliai, uostai ir energijos vamzdynai, kurią Kinija kūrė pastarąjį dešimtmetį, tinklo.
Izraelis, kuris jau yra automobilių technologijų, robotikos ir kibernetinio saugumo galinga šalis, siekia tapti centrine tūkstantmečio karalystės valstybe, o šalies technologijų startuoliams prognozuojamas pagrindinis vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje.
Stiprėjantys santykiai su Kinija Rusijos ir Ukrainos krizės sąlygomis gali padėti Izraeliui tapti regioniniu hegemonu par excellence, kurio didelė dalis centralizuotos ekonominės ir technologinės galios susitelks Jeruzalėje.
Izraeliui stengiantis diversifikuoti savo eksporto rinkas ir investicijas ne tik į Jungtines Valstijas, kyla svarbus klausimas.
Ar Izraelis yra pradiniame etape, kai savo saugumo interesus perkelia iš JAV ir apsidraudžia nuo Kinijos ir Rusijos ašies?
Daugelis suprato, kad tokia platforma gali būti naudojama visuotinei technokratinei gyventojų kontrolės ir atitikties sistemai, įtraukiant žmones į naują įmonių vertės grandinę, kurioje piliečiai bus išgaunami kaip ESG investuotojams ir žmogiškojo kapitalo obligacijų rinkoms skirti duomenys ir jiems bus priskiriami socialiniai ir klimato balai, atsižvelgiant į tai, kaip jie atitinka JT DVT.
Šis sklandus žmonių ir prijungtų prietaisų patikrinimas išmaniojoje aplinkoje gali būti atliktas tik tada, kai mūsų biometriniai duomenys, sveikatos įrašai, finansai, išsilavinimo dokumentai, vartojimo įpročiai, anglies dioksido pėdsakas ir visa žmogaus patirtis bus saugomi sąveikioje duomenų bazėje, kad būtų galima nustatyti mūsų atitiktį JT DVT, taip priverčiant iš esmės pakeisti mūsų socialinę sutartį.
Iš pradžių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė skelbė, kad skiepų pasai yra skaitmeninės tapatybės pradžia. Dabar, kai tokia logika išsisėmė, kaip dabartinė geopolitinė įtampa gali prisidėti prie to, kas yra pagrindinis naujos skaitmeninės ekosistemos mazgas, masto didinimo?
Ukraina tradiciškai vadinama Europos duonos keptuve, o abi šalys kartu su Rusija yra pagrindinės pasaulinės pagrindinių grūdų tiekėjos. Todėl šis karas turi visus juodosios gulbės požymius žaliavoms ir infliacijai.
Manau, kad dėl pasaulinės tiekimo krizės ant žlugimo ribos balansuojanti ekonomika dėl to patirs ekonominių sukrėtimų, todėl visame pasaulyje kils karo padėtis, o visuomenei bus liepta pasiruošti racionui.
Kai tai įvyks, daugiašalis skaitmeninių tapatybės kortelių, turinčių sąsają su centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis, priėmimas gali būti įvardijamas kaip sprendimas, padėsiantis veiksmingai valdyti ir paskirstyti namų ūkių maisto davinius esant precedento neturinčiai nepaprastosios padėties ir išimties situacijai.
Anglijos bankas jau pasiūlė programuojamų grynųjų pinigų, kuriuos būtų galima išleisti tik būtiniausioms reikmėms arba prekėms, kurias darbdavys ar vyriausybė laiko prasmingomis, perspektyvą.
Kai emitentui bus suteikta galimybė kontroliuoti, kaip juos išleidžia gavėjas, taps beveik neįmanoma tinkamai funkcionuoti be skaitmeninio asmens tapatybės dokumento, kuris bus reikalingas norint gauti maisto paketus ir gauti pagrindines pragyvenimo priemones. Pagalvokite apie visuotines bazines pajamas (angl. Universal Basic Income).
Jei maisto produktų infliacija ir toliau didės be jokių mažėjimo ženklų, vyriausybės gali įvesti kainų kontrolę, t. y. nustatyti maisto produktų normavimą, o maisto produktų normų įrašai galėtų būti registruojami Skaitmeniniame ID esančiose blokų grandinės knygose, kad būtų galima stebėti mūsų anglies dioksido pėdsaką ir vartojimo įpročius nepaprastosios padėties šalyje metu.
Būtų nedovanotina ignoruoti aiškų ir esamą pavojų, kurį kelia kibernetinė ataka prieš bankus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą ar net nedrąsus ir taktinis apsikeitimas branduolinėmis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis (ICBM).
Neįsivaizduoju, kaip kuri nors kariaujanti pusė nebūtų apribota abipusio garantuoto sunaikinimo doktrinos, todėl termobranduolinis kritimas mažai tikėtinas.
Tačiau nuotolinės prieigos technologijų panaudojimas SWIFT bankų aparato arba tarpvalstybinių tarpbankinių mokėjimų sistemos (Cross-Border Interbank Payment System) sisteminei atminčiai ištrinti potencialiai gali padaryti neveikiančią didžiąją dalį tarptautinės ekonomikos ir sukelti dolerio smukimą.
Jei įvyktų tokio kataklizmo masto įvykis, neabejotinai padidėtų poreikis iš esmės peržiūrėti kibernetinį saugumą.
Tokio įvykio padariniai gali lemti, kad bus sukurtas naujas pasaulinis saugumo protokolas, pagal kurį piliečiai privalės turėti skaitmeninį asmens tapatybės dokumentą kaip būtiną nacionalinio saugumo priemonę.
Galima įsivaizduoti, kaip po nacionalinio masto kibernetinės atakos norint naudotis internetu ar viešosiomis paslaugomis gali prireikti, kad piliečiai naudotųsi skaitmeniniu asmens tapatybės dokumentu, patvirtinančiu, kad jų veikla ir sandoriai internete yra iš teisėto ir nepiktavališko šaltinio.
Politikoje būna nedaug atsitiktinumų.
Dėl to tradicinis centrinių bankų institucijų ir vyriausybių galių atskyrimas faktiškai taps nebeaktualus, nes pirmosios galės daryti neproporcingą įtaką nacionalinių valstybių fiskalinei trajektorijai, o jų suverenitetas išnyks dėl to, kad centriniai bankai ir rizikos draudimo fondai masiškai užvaldys vyriausybes.
Todėl nacionalinės valstybės modelį pamažu keičia pasaulinė technokratija, kurią sudaro nerinktas pramonės lyderių, centrinių bankų oligarchų ir privačių finansų institucijų konsorciumas, kurio dauguma yra daugiausia nevalstybinės korporacijos, bandančios pertvarkyti pasaulio valdymą ir įtraukti save į pasaulinį sprendimų priėmimo procesą.
Todėl tarptautinių santykių ateitis ir socialinė, ekonominė bei politinė transformacija, kurią pasaulis šiuo metu išgyvena dėl pandemijos ir Rusijos ir Ukrainos konflikto, nebus sprendžiama daugiašališkumo ir suverenių valstybių išrinktų atstovų dėka.
Greičiau tai bus sprendžiama pasitelkiant daugiašalės partnerystės tinklą, kuris yra motyvuotas tikslingumo politika ir nėra atskaitingas jokiems rinkėjams ar pavaldus jokiai valstybei ir kuriam tokios sąvokos kaip suverenitetas ir tarptautinė teisė yra beprasmės.
Iš pradžių paskelbė Winter Oak