Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/05/13/pi... 2022-05-13 15:24:00, skaitė 77, komentavo 2

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Nacionalinė šeimos taryba apie Lietuvos šeimų būklę pirmą kartą pristatė metinį pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį į daugybę šeimai – visuomenės ir valstybės pagrindui – kylančių iššūkių.

Nacionalinės šeimos tarybos pranešime, kuris pristatytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, pateikiamas šeimos sąveikų su ja besirūpinančiomis sistemomis spektras, analizuota šeima visuomenės problemų akivaizdoje, atkreiptas dėmesys į demografinės situacijos raišką, ypač regionuose, bei šeimos politikos stebėsenos indekso sukūrimo svarbą.

Nagrinėjant švietimo situaciją šeimų akimis, aptarta švietimo sistemoje vykdoma tinklo pertvarka, pabrėžiant, kad šeimoms mokykla yra svarbi ne tik vaikų ugdymo, bet ir tėvų sutelktumo prasme, nes joje susitinka įvairių socialinių sluoksnių žmonės, galintys kartu veikti, kurti bendruomeninius ryšius toje teritorijoje. Mažose gyvenvietėse mokyklos – vienintelis traukos centras, svarbus visiems ten gyvenantiems žmonėms.

Pranešime apžvelgiant užimtumą regionuose, išskiriamas žemas kaime gyvenančių šeimų užimtumas ir pajamos. Nedarbas – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbingo amžiaus žmonės išvyksta į didmiestį arba emigruoja iš šalies. Skurdas yra didžiausias tarp bedarbių.  2022 m. balandžio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruoti 82 304 bedarbiai vyrai ir 85 964 bedarbės moterys, tačiau neaišku, kiek iš jų turi šeimas; kiek yra šeimų, kuriose ir tėvas, ir motina yra bedarbiai, kaip bedarbystė siejasi su mažamečių vaikų priežiūra ar negalią turinčių asmenų šeimoje slauga. Neužtikrinant paslaugų infrastruktūros plėtros, artimieji – dažniausiai moterys – neretai iškrenta iš darbo rinkos, nutrūksta socialiniai ryšiai.


Šeima | seimostaryba nuotr.

Daug metų mokslininkai teigia, kad nepakankamas dėmesys būsto problemos jaunoms šeimoms sprendimui siejasi su demografinę situaciją įtakojančiais veiksniais: santuokų mažėjimu, jų atidėjimu vėlesniam laikui, gimimų mažėjimu. Lietuvoje būsto klausimas yra vienas iš svarbiausių šeimoms, kurios augina vaikus. Jaunos šeimos būsto problemą sprendžia, imdamos paskolas, nuomodamos butus. Socialinis būstas skiriamas, kai ypač bloga šeimos situacija. Svarbu, kad valstybinė būsto politika realiai  švelnintų negailestingą laisvos  rinkos poveikį šeimoms.

Sprendžiant šeimų ekonominės gerovės užtikrinimo problemas labai svarbu, kad numatomos priemonės turėtų prevencinį, įgalinantį pobūdį, susijusį su sąlygų bei galimybių šeimoms pačioms spręsti iškilusias problemas sudarymu. Prevencinės paslaugos šeimoms buvo pradėtos kurti, vadinant jas kompleksinėmis paslaugomis šeimai. Pastaruoju metu, priėmus naują socialinių paslaugų įstatymą, prevencinės paslaugos turėtų atsirasti socialinių paslaugų kataloge. Taip būtų sudaryta galimybė padėti šeimoms, kol jos nepatyrė didelės socialinės rizikos, tuo pačiu  mažinant skaičių šeimų, kurios nebepajėgios atlikti šeimos funkcijų.

Ypač sudėtinga situacija Lietuvoje šeimų, kenčiančių dėl priklausomybės ligų: vienas didžiausių Europos šalyse skaičius vaikų, gyvenančių su problemiškai alkoholį vartojančiais asmenimis, mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo Lietuvoje yra du kartus didesnis už ES vidurkį, daugiau nei pusė smurtinių nusikaltimų  atlikti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

Nacionalinės šeimos tarybos narių atlikti tyrimai parodė, kad  COVID-19 pandemijos metu net apie 80 proc. ugdymo naštos teko tėvams ar pačiam vaikui ir apie 20 proc. – mokytojui. Pandemijos, karo ir kitų krizių laikotarpiu šeimoms, auginančioms vaikus, reikalinga nuolatinė emocinė ir socialinė parama ar galimybė tokią paramą gauti. Šiuo metu nėra pakankamai užtikrinamas profesionalios psichologinės pagalbos prieinamumas šeimai ir vaikams.

Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš sėkmingo šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo rezultatų yra šalies demografinė situacija. Pastebėta, kad siekiant pateikti informaciją, paremtą statistiniais duomenimis susiduriama su sunkumais, nes šiuo metu duomenų apie šeimų skaičių Lietuvoje nėra, – galima pasinaudoti tik visuotinio surašymo, vykusio 2011 m., duomenimis. Vykdoma namų ūkių apskaita negali atspindėti šeimų situacijos, nes jie nėra tapatūs šeimoms:  namų ūkiai, kuriuose gyvena vienas žmogus Lietuvoje apima net 38 proc.

Pranešime pastebima, kad dėl demografinės situacijos vykstantis visuomenės senėjimas lemia socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikio didėjimą. Tai susiję ir su emigracija, kai vaikai išvykdami dirbti į užsienį be globos palieka senyvo amžiaus tėvus, todėl itin paklausios socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų prieinamumo užtikrinimas ir socialinė integracija, socialinės atskirties mažinimas savivaldybėse reikalauja nuolatinio, socialinei sričiai skirtos biudžeto dalies, didinimo.

Susipažinti su visu Nacionalinės šeimos tarybos metiniu pranešimu apie šeimų būklę Lietuvoje galima čia arba Nacionalinės šeimos tarybos puslapyje seimostaryba.lt.

Primintina, kad Nacionalinės šeimos taryba įsteigta įsigaliojus Šeimos stiprinimo įstatymui.  Nacionalinė šeimos taryba patvirtinta 2020 m. birželio 4 d. Seimo nutarimu, 4 metų kadencijai. Ją sudaro  15 visuomeniniais pagrindais dirbančių narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, septyni šeimas atstovaujančių bei su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai.

Nacionalinės šeimos tarybos misija – teikti Seimui ir Vyriausybei patariamąją ekspertinę nuomonę formuojant nuoseklią šeimos politiką, aiškiai apibrėžiant šeimos politikos kryptis ir tikslus, nustatant prioritetus, kuriant bendradarbiavimo mechanizmus tarp šeimų (jas atstovaujančių ir su jomis dirbančių organizacijų) ir atsakingų už šeimos politiką institucijų (ministerijų bei savivaldybių), kartu atliekant šeimos politikos įgyvendinimo stebėseną.