Kaip iššifruoti Putino perspėjimus apie branduolinį ginklą?
Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2022-09-26 04:45:00, skaitė 440, komentavo 4
Savo kalboje rugsėjo 21 d. Vladimiras Putinas ypač dar kartą perspėjo NATO apie kišimosi į Ukrainos konfliktą pasekmes. Straipsnio dienraštyje „Washington Post“ autorius bandė „iššifruoti“ Rusijos lyderio perspėjimus ir įvertinti tikimybę, ar Rusija panaudos branduolinį ginklą.
Taigi, kokia yra rizika, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą Ukrainoje? Štai ką apie tai reikia žinoti.
Rugsėjo 21 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje dėl dalinės mobilizacijos Rusijoje perspėjo dėl branduolinių ginklų ir pritarė nelegaliems „referendumams“ Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose.
1. Ką Putinas pasakė apie branduolinius ginklus?
Putinas savo kalboje išsakė du aiškius įspėjimus. Pirmasis skirtas NATO. Putinas be įrodymų pareiškė, kad NATO vadovybė diskutuoja apie „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimą prieš Rusiją. Jis priminė, kad Rusija turi „modernesnių ginklų nei NATO šalys“. Užuomina aiški. Maskva gali atsakyti į Šiaurės Atlanto Aljanso branduolinį smūgį, kuriuo NATO jai negrasina, surengdama savo branduolinį smūgį.
Antrasis įspėjimas yra bendresnis. Putinas pažadėjo, kad Rusija naudos „visas mūsų turimas priemones“, kad apsaugotų savo teritorinį vientisumą, Rusijos žmones ir šalies „nepriklausomybę ir laisvę“. Kam skirtas antrasis įspėjimas, mažiau aišku. Publika turbūt neapsiriboja NATO narėmis.
2. Ar šiuo atveju yra kažkas naujo Rusijos branduolinėje politikoje?
Pirmame įspėjime nėra nieko naujo. 2014 m. Rusijos karinėje doktrinoje ir Rusijos Federacijos valstybės politikos branduolinio atgrasymo srityje 2020 m. pagrinduose teigiama, kad Maskva „pasilieka teisę panaudoti branduolinį ginklą reaguodama į branduolinio ginklo panaudojimą prieš ją ir (ar) jos sąjungininkus“. Putino kreipimasis neprieštarauja jo ankstesniems pareiškimams, skirtiems neleisti NATO įsikišti karo atveju.
Dabar kai kurie analitikai teigia, kad antrasis Putino įspėjimas išplėtė Rusijos galimybes pirmiausia panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau „Valstybės politikos pagrinduose“ jau yra nuostata, kad šalies branduolinės pajėgos egzistuoja tam, jog apsaugotų „valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“. Taigi neaišku, ką čia keičia Putino žodžiai.
Tačiau svarbu yra kontekstas, kuriame buvo pateikti Putino įspėjimai. Toje pačioje kalboje Putinas pritarė „referendumams“, surengtiems Rusijos okupuotose Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižės srityse. Vakarų atstovai pažymi, kad šis balsavimas yra neteisėtas pagal Ukrainos ir tarptautinę teisę, ir prognozuoja, kad suklastoto balsavimo metu didžioji dauguma jo dalyvių balsuos už prisijungimą prie Rusijos, atveriant kelią šių teritorijų aneksijai Maskvai. Maskva aneksavo Krymą 2014 metais po neteisėto referendumo, sakydama, kad 97% jo dalyvių balsavo už prisijungimą.
Ar Putino įspėjimai dėl Rusijos teritorinio vientisumo apsaugos apims ir aneksuotas teritorijas? Tai svarbus klausimas. Kai kurie Vakarų analitikai anksčiau teigė, kad Ukrainos bandymai atkovoti Rusijos okupuotą Krymą padidintų Rusijos branduolinės grėsmės ir net branduolinio ginklo panaudojimo riziką.
3. Kokias praktines galimybes Putinas turi su branduoliniais ginklais?
Labai mažai tikėtina, kad Putinas naudojasi didžiuliu Rusijos strateginių branduolinių ginklų arsenalu, galinčiu smogti JAV. Be jokios abejonės, jis bijo išprovokuoti apokaliptinį branduolinį karą. Tačiau Putinas gali lažintis dėl grasinimų, kartu su trumpo nuotolio ir mažiau našių operatyvinių-taktinių branduolinių ginklų panaudojimu, kad priblokštų Ukrainą ir jos Vakarų rėmėjus. Jo tikslas šiuo atveju būtų priversti juos baigti konfliktą Rusijos sąlygomis, baiminantis tolesnio eskalavimo.
Neaišku, kaip Rusija tokiu atveju panaudotų branduolinį ginklą. Oficialūs Rusijos šaltiniai apsiriboja bendrais politiniais pareiškimais. O Rusijos ekspertai savo medžiagose dažniausiai remiasi tuo, kad Rusijos kariai sugeba laimėti tokiame „vietiniame“ konflikte kaip Ukrainos, todėl branduolinio eskalavimo nereikia.
Tačiau, remiantis jų vertinimais, galima daryti skirtingas prielaidas apie tokių branduolinių ginklų panaudojimo būdus. Rusija gali įvykdyti požeminį ar oro branduolinį sprogimą, pavyzdžiui, savo Arkties poligone Naujojoje Žemėje. Jis gali surengti demonstracinį smūgį negyvenamai teritorijai netoli Ukrainos, pavyzdžiui, Juodojoje jūroje. Taip pat Rusija gali tiesiogiai pulti Ukrainą, smogdama kariniam objektui ar net kuriam nors Ukrainos miestui. Putinas galėtų imtis šių variantų po vieną, suteikdamas Ukrainai laiko pripažinti pralaimėjimą, o Vakarams – spausti Kijevą kapituliuoti prieš tolesnį eskalavimą.
4. Kaip pasaulis reaguos?
Net jei tokios galimybės yra įtrauktos į Rusijos planą, branduolinio ginklo panaudojimas yra kupinas milžiniškos rizikos Putinui ir jo režimui. Tikėtina, kad tokiu atveju Rusija atsidurs dar sunkesnėje karinėje, politinėje ir ekonominėje situacijoje.
Putinas negali būti tikras, kad Ukraina pasiduos, ar kad Vakarai atšauks savo paramą Kijevui. Tada jis turės dvi galimybes: tolesnį eskalavimą arba savo beviltiškos nesėkmės pripažinimą. Ukraina, JAV ir NATO neduoda pagrindo manyti, kad yra pasiruošusios nusileisti.
Putinas taip pat sulaužys 77 metus galiojusį tabu prieš branduolinio ginklo naudojimą. Tai sukels siaubą visam pasauliui ir sukels pasmerkimo ir ekonominės izoliacijos bangą, kuri bus daug rimtesnė už viską, su kuo Rusija šiandien susiduria.
Taip pat yra atsakomojo karinio smūgio Rusijai variantas. Prieš Putino kalbą JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad jei Maskva panaudotų branduolinius ginklus, „tai pakeistų karo pobūdį kaip niekada nuo Antrojo pasaulinio karo“. Jis taip pat perspėjo Putiną dėl JAV atsako, pažymėdamas: „Reakcijos pobūdį lems tai, ką darys rusai.“
Nelabai aišku, koks bus karinio atsako pobūdis. Nepriklausomi analitikai siūlo daugybę įtikinamų nebranduolinių atsakymų – nuo kibernetinių atakų iki įprastinių smūgių prieš Rusijos pajėgas, siekiant nubausti ataką įvykdžiusius dalinius, iki pagalbos Ukrainos pajėgoms išvyti Rusiją iš Ukrainos.
5. Kas Rusijoje sprendžia dėl branduolinio ginklo panaudojimo?
Žinoma, Putinas vargu ar turės neribotas galias panaudoti branduolinį ginklą. Rusijos valstybė turi tris branduolinius portfelius, kuriuos laiko Putinas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas. Analitikai teigia, kad, norint įsakyti dislokuoti Rusijos strategines branduolines pajėgas, reikalingas dviejų branduolinių portfelių savininkų leidimas.
Tačiau neaišku, ar ši ribojanti taisyklė taikoma operatyviniams-taktiniams branduoliniams ginklams, kurie šiandien kelia didžiausią susirūpinimą. Analitikai tvirtina, kad nors Rusijos kariuomenė formaliai neturi veto teisės, ji turi tam tikrą tokių ginklų naudojimo kontrolę, dalyvaudama planuojant ir vykdant antskrydžius. Tačiau manyti, kad rusų karininkai atsisakys paklusti įsakymui, yra labai rizikinga.