Profesinė sąjunga „Solidarumas“ kviečia į mitingą „Neleisk savęs skurdinti“

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/10/06/pr... 2022-10-07 14:25:00, skaitė 322, komentavo 3

Spalio 7, Tarptautinę oraus darbo dieną, 12 val. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,  norėdama atkreipti vyriausybės, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į aplinkybes, kurios neleidžia darbuotojams turėti orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas, surengs mitingą „Neleisk savęs skurdinti“ Vilniaus  V. Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų.

13.15 val. po mitingo, jo dalyviai surengs piketą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 13.30 val. –  piketą prie Energetikos ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Bus įteikti profsajungiečių reikalavimai ministrams. 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime spaudai rašoma: „Orus darbas yra toks, kai darbuotojas dirba darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, išsilavinimą, leidžiantį atskleisti jo asmeninius sugebėjimus, kai darbuotojas gerai ir saugiai jaučiasi darbovietėje, noriai eina į darbą ir uždirba atlyginimą, kuris leidžia jam oriai gyventi ir nepažeidžia šeimyninių ir darbo įsipareigojimų pusiausvyros.

Ar taip yra Lietuvoje? Deja,daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė.

Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje. 

Nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga, Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis nei visose pokomunistinėse valstybėse, išskyrus Slovėniją ir Čekiją, Ispanijoje,Graikijoje ir Portugalijoje, Lietuvos darbuotojų vidutinis atlyginimas „į rankas“ dabar tėra 1116 eurų ir yra beveik dvigubai mažesnis nei Ispanijoje,kurioje jis siekia 1868 eurų „į rankas“. O skaičiuojant valandinį atlyginimą atotrūkis nuo ES šalių yra dar didesnis, nes statistika rodo visas darbuotojų pajamas gautas per mėnesį, neišskiriant viršvalandinio darbo.

Statistika rodo, kad mūsų šalies darbuotojai lyginant su 35 išsivysčiusių pasaulio valstybių vidurkiu dirba 100 val. daugiau, o tai per metus sudaro papildomas dvi su puse darbo savaitės. 

Tačiau realybė dar skaudesnė – Lietuvos darbuotojai dirba ilgiau, nes dažnai viršvalandžiai nėra fiksuojami. Lietuvoje socialinė nelygybė skaičiuojant pagal GINI indeksą yra viena didžiausių Europos Sąjungoje,mažesnė – tik Bulgarijoje“.

Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Ričardo Garuolio, šiuo metu rekordiškai kylančios elektros energijos, dujų, kuro, maisto, paslaugų kainos „suryja“ didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina darbuotojų padėtį.

„Lietuvoje infliacija per metus išaugo 22,4 proc., tačiau darbuotojų atlyginimų augimas Lietuvos mastu nuo infliacijos atsilieka apie du kartus, o kai kur dar daugiau arba išvis neauga“, – teigia R. Garuolis.

LPS „Solidarumas“ mitingo reikalavimai

Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmylytei – Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei

2022 M. SPALIO 7 d. MITINGO TARPTAUTINIAI ORAUS DARBO DIENAI PAMINĖTI REIKALAVIMAI

Spalio 7 -ąją visos pasaulio profesinės sąjungos mini tarptautinę Oraus darbo dieną, kurią 2007 m. paskelbė Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC).
Tarptautinę Oraus darbo dieną profesinės sąjungos viešomis akcijomis atkreipia vyriausybių, žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į problemas, kurios neleidžia darbuotojams turėti orų darbą ir orias gyvenimo sąlygas.

Orus darbas yra toks, kai darbuotojas dirba darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, išsilavinimą, leidžiantį atskleisti jo asmeninius sugebėjimus, kai darbuotojas gerai ir saugiai jaučiasi darbo vietoje, noriai eina į darbą ir uždirba atlyginimą, kuris leidžia jam oriai gyventi ir nepažeidžia šeimyninių ir darbo įsipareigojimų pusiausvyros.

Ar taip yra Lietuvoje? Deja, daugeliui darbuotojų orus darbas Lietuvoje vis dar yra nepasiekiama svajonė. Persidirbimas, viršvalandinis darbas, psichologinis smurtas darbo vietose, per maži atlyginimai yra daugelio Lietuvos darbuotojų kasdienybė. Todėl vykstama ieškoti oraus darbo užsienyje ir daugiau nei 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne savo šalyje.

Nepaisant to, kad Lietuvos ūkis auga, Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis nei visose pokomunistinėse valstybėse, išskyrus Slovėniją ir Čekiją, Ispanijoje, Graikijoje ir Portugalijoje, Lietuvos darbuotojų vidutinis atlyginimas „į rankas“ dabar tėra 1116 eurų ir yra beveik dvigubai mažesnis nei Ispanijoje, kurioje jis siekia 1868 eurų „į rankas“. O skaičiuojant valandinį atlyginimą atotrūkis nuo ES šalių yra dar didesnis, nes statistika rodo visas darbuotojų pajamas gautas per mėnesį, neišskiriant viršvalandinio darbo.

Statistika rodo, kad mūsų šalies darbuotojai lyginant su 35 išsivysčiusių pasaulio valstybių vidurkiu dirba 100 val. daugiau, o tai per metus sudaro papildomas dvi su puse darbo savaitės. Tačiau realybė dar skaudesnė – Lietuvos darbuotojai dirba ilgiau, nes dažnai viršvalandžiai nėra fiksuojami.

Lietuvoje socialinė nelygybė skaičiuojant pagal GINI indeksą yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, mažesnė – tik Bulgarijoje.

Šiuo metu rekordiškai kylančios elektros energijos, dujų, kuro, maisto, paslaugų kainos „suryja“ didelę dalį darbuotojų atlyginimų ir dar labiau blogina darbuotojų padėtį.

Lietuvoje infliacija per metus išaugo 22,4 proc., tačiau darbuotojų atlyginimų augimas Lietuvos mastu nuo infliacijos atsilieka apie du kartus, o kai kur dar daugiau arba išvis neauga.

2022 M. SPALIO 7 D. MITINGO, SKIRTO TARPTAUTINEI ORAUS DARBO DIENAI PAMINĖTI, REIKALAVIMAI

1. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ reikalauja stabdyti energijos kainų augimą, kuris skatina visų kitų prekių ir paslaugų kainų augimą ir darbuotojų atlyginimų mažėjimą.

Per paskutinius dvejus metus elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 10 kartų ir turi tendenciją dar didėti. Kitose ES valstybėse elektros kainos yra mažesnės, todėl Lietuvos įmonės praranda konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Dėl šių priežasčių dalis Lietuvos įmonių nebegauna naujų užsakymų, dirba nuostolingai, mažina gamybos apimtis, atleidžia arba planuoja atleisti darbuotojus, ketina gamybą perkelti į kaimynines valstybes, kuriose energijos kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.

Vienos didžiausių Europoje elektros energijos kainos pakerta Lietuvos ūkio ateitį ir didina Lietuvos gyventojų energetinį skurdą, kuris ir iki šio kainų šuolio buvo vienas didžiausių Europoje.

Laiku nesiėmus veiksmų pažaboti elektros energijos kainų augimą, Lietuvoje ims augti nedarbas, skurdas, emigracija, o valstybės biudžetas ne tik neteks pajamų, bet turės skirti daugiau lėšų socialinėms išmokoms.

Energijos kainų augimui stabdyti ir oraus gyvenimo sąlygoms pasiekti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ reikalauja imtis šių veiksmų:

Kuo skubiau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio paskelbti Lietuvoje Ekstremalią energetikos padėtį ir pranešus Europos komisijai įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos „liberalizavimui“, kuris verčia pirkti didžiausiomis, o ne vidutinėmis gamybos kainomis, neleidžia Lietuvos elektrinei Elektrėnuose dirbti visu pajėgumu, ir pertvarkyti Elektros biržos kainų skaičiavimo metodiką.

Per tą laiką sutvarkyti teisinius ir techninius trukdžius, kurie neleidžia prie bendrų elektros tinklų prisijungti visiems elektros gamintojams, bei parengti saugiklius, kurie užkirstų kelią nežabotai didinti energijos kainas ateityje.

Skirti įmonėms dalines kompensacijas už rekordiškai išaugusias elektros kainas pagal tai, kokią dalį jų produkcijos savikainoje sudaro energijos kainos, o gyventojams – pagal jų gaunamas pajamas, kad Lietuvoje neaugtų socialinė nelygybė, kuri jau dabar yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Daug energijos sunaudojančios įmonės turi būti pirmoje eilėje gaunant europinių fondų lėšas, skirtas pertvarkyti energetines sistemas.

Riboti elektros energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, kurie atsirado dėl ydingo elektros energijos rinkos reguliavimo, o ne juos užtikrinti, kai iš valstybės biudžeto mokamos kompensacijos vartotojams iš jų pačių sumokėtų mokesčių, skirtų socialiniams klausimams spręsti, švietimui, sveikatos apsaugai, keliams, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Išpirkti neatsakingai S. Skverelio Vyriausybės parduotas valstybinės įmonės AB „Ignitis grupė“ akcijas privačiam investuotojui. Privataus kapitalo siekis gauti kuo didesnį pelną prieštarauja valstybinių įmonių siekiui teikti vartotojams paslaugas ir gaminius mažiausiomis kainomis, tenkinantis minimaliu pelnu. Tokių įmonių, kaip AB „Ignitis grupė“, tikslas yra teikti vartotojams elektros energiją kuo mažesnėmis kainomis, gaunant tik tokį pelną, kuris yra būtinas investicijoms, užtikrinančioms kainų mažinimą.

Pareikalauti atsakomybės iš vadovų, kurie nepaisant Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prieštaravimų per dešimtmetį „demontavo“, o tiksliau sakant, sunaikino elektros gamybos pajėgumus Lietuvoje, nesustojant net tuomet, kai jau buvo matomas spartus elektros kainų augimas. Dar prieš dešimtmetį Lietuva galėjo pagaminti beveik dvigubai daugiau elektros energijos nei Lietuvai reikėjo. Dabar, kai yra pagaminama tik apie 30 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Lietuva yra priversta importuoti elektros energiją daug brangesnėmis kainomis nei būtų pasigaminusi pati ir yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri elektros pasigamina mažiau nei importuoja! Šie vadovai, kurie naikino Lietuvos energijos gamybos pajėgumus ir pusvelčiui į metalo laužą pardavinėjo milijonus kainuojančią elektros gamybos įrangą, tebedirba vadovaujantį darbą energetikos sistemoje, gauna atlyginimus, kurie prilygsta aukščiausių Lietuvos valstybės pareigūnų algoms, ir toliau savo veikla kelia pavojų Lietuvos energetiniam saugumui, viso Lietuvos ūkio ateičiai ir jos gyventojų gerovei.

2. Didinti darbuotojų atlyginimus sparčiau nei auga infliacija.

3. Atsižvelgiant į infliaciją ir veiklai svarbių kainų augimą didinti finansavimą viešojo sektoriaus darbinei veiklai. Ligonių kasos turi didinti įkainius už gydymo įstaigų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Stabdyti darbuotojams ir visai valstybės tarnybos veiklai kenksmingus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie „įšaldys“ darbuotojų atlyginimus trejiems metams, panaikins priedus už darbo stažą, sutrumpins atostogas, vadovams leis sau nusistatyti neriboto dydžio atlyginimus, pavaldžių darbuotojų algų sąskaita ir labiau savivaliauti nustatant darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvius, sumažins profesinių sąjungų įtaką, ginant darbuotojų teises. Valstybės tarnybos ir kitų panašių įstatymų pakeitimai gali būti priimti tik gavus profesinių sąjungų sutikimą.

5. Visada mokėti darbuotojams už viršvalandinį darbą dvigubai, o ne pusantro karto. Būtina stabdyti neprotingą darbdavių norą mokėti mažus atlyginimus, versti darbuotojus dirbti viršvalandžius, taip pažeidžiant darbo ir šeimyninių įsipareigojimų pusiausvyrą. Nuolatinis viršvalandinis darbas kenkia ir darbuotojų sveikatai, ir darbo kokybei bei negali būti laikomas oriu darbu. Kartu su profesinėmis sąjungomis nustatyti darbo krūvių reglamentavimą, kuris viešajame sektoriuje beveik neegzistuoja.

6. Valstybiniu mastu remti socialinį dialogą:

Užtikrinant profesinių sąjungų vadovų apsaugą, kad jų nebūtų galima atleisti iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo ar pakeičiant jų darbo sąlygas, taip, kad jie patys išeitų iš darbo;

Suteikiant pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis, kad valstybė neremtų įmonių, kurios neskirdamos lėšų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygoms, gali pasiūlyti mažesnę kainą ir laimėti konkursus;

Liberalizuojant streikų organizavimą. Dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei ir ES narei, nes beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje.

Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vardu Kristina Krupavičienė