Septynios dienos, kurios gali supurtyti pasaulinę naftos rinką

Autorius: minfo.lt Šaltinis: https://minfo.lt/pasaulis/stra... 2022-12-01 19:17:00, skaitė 505, komentavo 6

Septynios dienos, kurios gali supurtyti pasaulinę naftos rinką

Vakarų šalys ruošiasi Rusijos naftai įvesti kainų lubas, todėl daugelis pramonės normų tampa niekais, rašo „Financial Times“. Senosios tvarkos mirtis paspartės, kai Europa blokuos Rusijos naftos gabenimą jūroje. Artėja rinkos žlugimas, rašoma straipsnyje.

Kai 2020 m. balandžio mėn. „pandeminė“ naftos katastrofa kėlė grėsmę pasaulio ekonomikai didesniu chaosu, JAV, Saudo Arabija, Rusija ir kitos G20 šalys susitiko ir rado sprendimą. Šis bendradarbiavimas užbaigė OPEC+ kainų karą ir sugrąžino rinkose stabilumą. Kainos atsigavo.

Praėjo tik dveji metai, o po devynių Ukrainos karo mėnesių toks pasaulio galių bendradarbiavimas energetikos srityje – tik prisiminimas.

Maskva kelis mėnesius šantažavo Europą tiekdama gamtines dujas, o dabar aktyviai bando išjungti Ukrainos elektros tinklą. Konkurencija tarp šalių vartotojų įsiplieskė: jos bando pasidalyti negausias energijos atsargas. Ilgamečiuose Saudo Arabijos ir JAV santykiuose naftos sektoriuje atsirado įtrūkimų. Net švarios energijos srityje lyderiai, tokie kaip Joe Bidenas, kalba apie naują kovą dėl dominavimo tiekimo grandinėje.

Senosios tvarkos žūtis pasaulinėje naftos rinkoje gali paspartėti kitą savaitę, kai Europa blokuos Rusijos naftos gabenimą į jūrą – tai vienas ryžtingiausių atsakymų į žiaurius Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje.

Naujos sankcijos uždraus Europos bendrovėms drausti laivus rusiška nafta trečiosioms šalims didesne nei sutarta kaina. Kitaip tariant, Vakarų šalys bandys riboti Rusijos naftos kainą.

Niekas nesiima spręsti, kiek destruktyvios bus šios priemonės. Antirusiškos sankcijos, įvestos po to, kai V. Putino kariai vasario 24 d. kirto Ukrainos sieną, neturėjo jokios įtakos nei Maskvos naftos eksportui, nei Kremliaus pajamoms.

Tačiau pats principas, kad Rusijos naftos kainą nustatys Maskvos geopolitiniai oponentai, yra didžiulis pažeminimas valstybei, kuriai kartu su Saudo Arabija tenka daugiau nei 10% pasaulio naftos. Lyderis rizikuoja tapti pasekėju.

Energetikos pramonės veteranų teigimu, artimiausios dienos yra pavojingas momentas naftos rinkai ir pasaulio ekonomikai, kuri vis dar labai priklausoma nuo žaliavų. Pastaraisiais metais, anot jų, buvo pakirstos geopolitinės normos, o dešimtmečius gerai veikusios tiekimo grandinės keičiasi.

Užtenka pagalvoti apie Rusijos norą nutraukti ryšius su savo klientų baze Europoje arba Saudo Arabijos sprendimą praėjusį mėnesį sumažinti naftos tiekimą, nepaisant įnirtingo Baltųjų rūmų pasipriešinimo, kurie net apkaltino savo sąjungininką Vidurio Rytuose susitarus su Maskva

„Tai tektoninių plokščių poslinkis. Pasaulinės rinkos buvo sukurtos ant magistralinių linijų, gamtinės dujos tekėjo iš Rusijos į Europą, o nafta ir dujos - iš Artimųjų Rytų į Aziją. Mūsų laukia konfrontacija ir nestabilumas“, – sako Vašingtone įsikūręs S&P naftos analitikas Rogeris Divanas.

Jeigu istorinis pasaulinės energetinės tvarkos žlugimas iš tiesų yra neišvengiamas, tai žalios naftos rinka to pasakyti negali. Tarptautinis etalonas „Brent“ nukrito nuo 120 USD už barelį birželį iki 85 USD šiandien.

Kinijos pasiryžimas tęsti COVID nulinę politiką taip pat apribojo paklausą.

Tačiau akivaizdi įtampa energijos rinkose išlieka. Žalios naftos kainos yra didesnės nei 2015–2021 m., o dyzelinas, kurį Rusija eksportuoja dideliais kiekiais, taip pat brangesnis.

Europos gamtinių dujų kainos nukrito iki beveik 500 JAV dolerių už barelį Rusijai beveik nutraukus tiekimą, o tai kenkia ekonomikai ir skatina pasaulinę infliaciją.

Jei Kinija kitais metais sušvelnins koronaviruso apribojimus, jos naftos ir importuojamų suskystintų gamtinių dujų, nuo kurių dabar labai priklauso Europa, paklausa gali smarkiai išaugti.

„Akivaizdu, kad rinka vis dar labai nepastovi, – sakė Dougas Kingas, „RCMA Capital“ generalinis direktorius. „Didžiosios galios santykiai su naftos pramone tapo labai susiskaldę. Visa pramonė yra šiek tiek neformali, nes nafta nukentėjo visose srityse“

Baltieji rūmai kelis mėnesius išleidžia precedento neturinčius naftos kiekius iš rezervo, kad kainos neaugtų, ir išlaikytų nuolatinį spaudimą Saudo Arabijai ir kitiems gamintojams didinti tiekimą (iki šiol nesėkmingai).

Kainų lubos, JAV iždo iniciatyva, yra būdas suvaldyti Kremliaus pajamas, tuo pačiu išlaikant Rusijos naftos tekėjimą į rinką ir neleidžiant naftos kainoms toliau kilti.

Tačiau tuo pačiu planu bent iš dalies siekiama kompensuoti gerokai griežtesnes ES sankcijas Rusijai.

ES ir JK dominuojant naftos tanklaivių draudimo rinkoje, JAV baiminasi, kad Europos sankcijos nutrauks siuntas iš Rusijos, vežėjams vengiant jos krovinių. G7 patvirtino Finansų ministerijos planą, o ES įtraukė jį į naują spalio mėnesio sankcijų paketą, paskelbtą reaguojant į neteisėtą naujų Ukrainos teritorijų aneksiją.

Tačiau tai apima dar vieną nemalonų momentą – pažeidę nuostatą laivai amžiams praranda draudimą. Gerai informuoti šaltiniai teigia, kad JAV bandė sušvelninti sąlygas. „Perspektyva uždrausti draudimą ir paslaugas visiems tanklaiviams, nesvarbu, ar jie priklauso ES jurisdikcijai, ar ne, sukėlė nerimą JAV pareigūnams, nes tai gali sukelti dar rimtesnius tiekimo sutrikimus“, – sako buvęs prezidento George‘o W. Busho patarėjas ir „Rapidan“ vadovas Bobas McNally‘is. Gerai informuoti šaltiniai tikisi, kad draudimas bus laikinas.

„Prireikė daug laiko perkalbėti europiečius dėl neterminuoto draudimo, bet, Vašingtono požiūriu, tai buvo verta, nes priešingu atveju problema būtų dar opesnė“, – sako McNally‘is.

Tikrosios lubos iki šiol tebėra ginčų objektas. Kai kurios Europos šalys nori 20 USD už barelį, o kitos – nuo 60 USD iki 65 USD, sako su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Pastaroji kaina iš tikrųjų yra panaši į tą, už kurią Rusija dabar parduoda savo naftą.

„Atsižvelgiant į dabartinę kainodarą, atrodo, kad taip siekiama sumažinti infliaciją, o ne Rusijos pajamas“, – sakė Helima Croft, „RBC Capital Markets“ vadovė.

Kaip rinka reaguos į politikų bandymus „koreguoti“ pasiūlą ir kainą?

Nors kainų kilimo ženklų nematyti, kai kurie analitikai mano, kad rinka pernelyg lengvabūdiškai vertina galimą tiekimo riziką, atsižvelgiant į naujas ES sankcijas ir kainų viršutinę ribą.

„Sumišimas dėl kainų viršutinės ribos privertė daugelį manyti, kad pati ES galės nusipirkti rusišką naftą“, – sako Amrita Sen, konsultacinės įmonės „Energy Aspects“ tyrimų vadovė. Ji sakė, kad naftos rinkos pavasarį gali „dramatiškai“ susitraukti.

Kai kurie prekybininkai pažymi, kad ankstesni įspėjimai apie gresiantį trūkumą nepasitvirtino – kaip ir 2019 metų nuogąstavimai, kad naujos degalų gabenimo taisyklės sutrikdys dyzelino tiekimą.

Tačiau net ir suabejodami dėl naujausių prognozių, prekybininkai gali atsidurti nuostolingoje padėtyje, sakė Martinas Ratzas, vyriausiasis „Morgan Stanley“ žaliavų strategas.

„Rusijos eksportas yra daugmaž pastovus, – sako Ratzas. – Jeigu embargas pasirodys „dantytas“ ir Maskvai teks nukreipti daug naftos į kitas šalis, tai turės teigiamą poveikį dėl naftos kainų.“

Kiti teigia, kad pačios kainų lubos gali pakelti kainas. „Bernstein“ analitikai teigė, kad trintis dėl Rusijos naftos prekybos bus didžiulė ir kitais metais turės „didelę įtaką“ rinkoms.

Rusija turės nukreipti apie 2,4 mln. barelių per dieną už ES ir G7 ribų. Tikimasi, kad šį perteklių iš dalies pasisavins Indija, Kinija ir kiti pirkėjai. Tačiau jie aiškiai pasakė, kad neketina laikytis lubų, kad nesugadintų santykių su Maskva ir nebūtų nuteisti už kivirčą prieš Vakarus.

Rusijai prireiks iki šimto laivų, paruoštų veikti be Vakarų draudimo, kad būtų užtikrintas pastovus naftos tiekimas. Tai nebus lengva pasiekti, net jei Rusija dislokuos vadinamąjį „tamsųjį tanklaivių laivyną“, kaip ir kitos sankcionuotos šalys, pavyzdžiui, Iranas. Jie prognozuoja, kad dėl to pasiūla sumažės, o kainos kitais metais pakils iki 120 USD už barelį net ir recesijos fone.

Didžiausias pasaulyje nepriklausomas naftos prekybininkas „Vitol“ mano, kad Rusijos eksportas gali sumažėti iki 1 mln. barelių per dieną – arba 20% visų siuntų į jūrą.

Kremlius taip pat pažadėjo nustoti pardavinėti lubas palaikančioms šalims. Tačiau JAV iždo departamentas teigia, kad Maskva nežengs toliau ir bandys parduoti savo žaliavas kitoms šalims, nes gavybos sumažėjimas yra kupinas ilgalaikės žalos jos naftos telkiniams.

Pastarieji įvykiai analitikams pridėjo pesimizmo. Jie mano, kad Maskva vargu ar vadovaujasi ilgalaikiais ekonominiais interesais, nes jau sumenkino savo, kaip patikimo dujų tiekėjo Europai, reputaciją.

„Jie grasino nutraukti dujų tiekimą visiems, kurie nemoka rubliais, – ir taip atsitiko, – pažymėjo Ratzas. – Taigi turime ruoštis ir galimam naftos eksporto mažinimui.“

Iki sekmadienį Vienoje vyksiančio OPEC+ viršūnių susitikimo lieka daug klausimų. Vos prieš du mėnesius tiekimo mažinimas sukėlė amerikiečių pykčio bangą, o praėjus vos kelioms valandoms Vakarų šalys drąsiai bandys vėl sustiprinti kainų kontrolę.

Persijos įlankos OPEC šalys, tokios kaip Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, teigia neremiančios Rusijos, o tiesiog bandančios išvalyti neramią rinką, kuri ir toliau kursto pasaulio ekonomiką. Tačiau privačiai jie piktinasi kainų viršutine riba, bijodami, kad vieną dieną tai jiems nepasieks.

Jie kaltina Vakarus veidmainiškumu: reikalaudami didinti gamybą ir tuo pačiu mažinti kainas, Vakarai vilkina investicijas, todėl rinka lieka nepasirengusi šiai ir ateinančiai krizei, perspėja jie.

Vakarų pastangos atsisakyti naftos ir dujų yra dar viena uždelsto veikimo bomba santykiuose su OPEC, nors šių šalių piliečiai labiausiai nukentės nuo klimato kaitos.

JAE energetikos ministras Suhailas al-Mazrui atkreipė dėmesį į akivaizdžius Vakarų energetikos politikos prieštaravimus nuo paskutinio OPEC+ susitikimo, teigdamas, kad Vakarų sostinės turėtų džiaugtis augančiomis kainomis.

Sekmadienį vyksiantis OPEC+ susitikimas taip pat gali tapti svarbius įvykiu todėl, kad pasaulinė energetikos tvarka, pagrįsta ilgus metus trukusiais gamintojų ir vartotojų ryšiais, žlugo prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje.

Jie atvirai pavertė energiją ir dujas ginklu. Tai yra signalas ES, kad ji gali laisvai daryti tą pat. Artėja rinkos žlugimas, ir mes negalėsime jo paveikti.

Šaltinis