Europos žlugimas: migrantų invazija ir gimstamumo mažėjimas Europoje
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-01-08 20:57:00, skaitė 495, komentavo 11
Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasigirdo Seimo narių kalbos, kad reikia skatinti imigraciją iš trečiųjų šalių, neva šie nekvalifikuoti ir beraščiai nelegalūs migrantai ateityje maitins ir prižiūrės Lietuvos senelius, mokės jiems pensijas. Žemiau pateikiamas straipsnis mums akivaizdžiai parodo, kokius siaurapročius politikus mes išrinkome į Seimą ir kokias nesąmonės jie paisto.
Autorius: Tadej Ian, politologas, sociologas ir publicistas
Paskutinis Europos žlugimo aspektas, apie kurį kalbėsime, yra Europos Sąjungos migracijos politika. ES priima milijonus ekonominių migrantų iš Afrikos ir Azijos, kurių dauguma yra islamo tikėjimo. Ilgainiui Europos visuomenėms kils pavojus, nes ši migracija jas destabilizuos.
Briuselio technokratų pateikiamas ir daugelio Europos politikų palaikomas argumentas, kodėl į ES priimami didžiuliai skaičiai migrantų iš Azijos ir Afrikos, yra demografinis. Dėl mažėjančio gimstančių vietinių europiečių skaičiaus (natūralumo) ateityje turėtų kilti problema, nes Europoje bus per daug senų gyventojų, kurių jaunesni europiečiai negalės aprūpinti ir prižiūrėti. Kadangi Azijoje ir Afrikoje gimstamumas yra labai didelis, Europos sprendimų priėmėjai iškėlė hipotezę, kad sprendimas Europai šia prasme - importuoti migrantus iš kitų žemynų. Mainais už geresnį gyvenimą šie migrantai turėtų pasirūpinti senaisiais europiečiais, t. y. mokėti įmokas, iš kurių bus mokamos senųjų europiečių pensijos, ir teikti paslaugas, kurių prireiks seniesiems europiečiams. Tai skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Taip ir yra, nes hipotezė visiškai klaidinga.
Migracija iš ne Europos šalių nėra demografinis sprendimas
Aprašyta hipotezė nepasiteisina, nes joje yra daug prielaidų, kurios visiškai neatitinka tikrovės.
Pirmoji problema yra ta, kad potenciali darbo jėga, atvykstanti į Europą, dažniausiai yra nekvalifikuota. Į Europą atvykstantys migrantai atvyksta iš kai kurių pasaulio dalių, kurios, palyginti su Europa, yra taip menkai išsivysčiusios, kad net nesuteikia atvykėliams galimybės dirbti Europoje, nes gyvenimas Europoje yra daug sudėtingesnis ar sunkesnis nei minėtose pasaulio dalyse, daugelis migrantų Europoje niekada negaus darbo, net jei ir norėtų, nes paprasčiausiai neturi pakankamai išvystytų įgūdžių. Čia, žinoma, priežastis yra ne rasė, o aplinka, nes tas pats nutiktų ir europiečiui, kuris dar kūdikis būtų išvežtas į tą atsilikusią pasaulio dalį ir vėliau, jau suaugęs, atvyktų į Europą.
Antra problema ta, kad daugelis atvykėlių iš kitų žemynų net nenori dirbti Europoje. Socialinė parama, kurią jie gauna Europoje, kai kuriose pasaulio dalyse reiškia net turtą. Jei migrantas dalį jos siunčia namo, šis - Europos sąlygomis - pokytis gali labai gerai išlaikyti ištisas ten gyvenančias šeimas. Net ir blogas gyvenimas Europoje yra geresnis nei viduriniosios klasės gyvenimas trečiojo pasaulio šalyse, todėl darbo Europoje neieškantys migrantai visiškai nejaučia pragyvenimo lygio trūkumo ir net neturi motyvacijos ieškoti darbo.
Trečioji problema yra ta, kad ankstesniame skyriuje aprašyta hipotezė grindžiama aukštu europietiško humaniškumo lygiu. Reikėtų pabrėžti, kad Europos žmogiškumas išsivystė per pastarąjį šimtmetį. Tai tapo įmanoma dėl Europos gerovės. Natūralu, kad žmogiškumas egzistuoja ir neišsivysčiusiose pasaulio dalyse, nes žmonės yra socialinės būtybės, tačiau jokiu būdu šis žmogiškumo ir abipusiškumo lygis nėra toks aukštas kaip Europoje. Todėl mintis, kad atvykėliai iš Azijos ir Afrikos rūpinsis pagyvenusiais europiečiais, yra visiškai iliuzinė.
Ketvirtoji ir kartu didžiausia problema yra ta, kad hipotezė grindžiama daugiakultūriškumo teorija, pagal kurią daroma prielaida, kad Azijos ir Afrikos atvykėlių į Europą kultūrinė tolerancija yra panaši arba tokia pati kaip europiečių kultūrinė tolerancija. Europiečiai išsiugdė didelę toleranciją ne tik dėl Europos klestėjimo, bet ir dėl to, kad Europoje patyrė dviejų pasaulinių karų, visiškai nuniokojusių Europą ir nusinešusių dešimtis milijonų europiečių gyvybių, destrukciją. Azijiečiai ir afrikiečiai tokios patirties neturi. Priešingai. Jie visiškai nesupranta tokios Europos migracijos politikos priežasčių. Europos "dosnumas" daugeliui asocijuojasi su europiečių kvailumu ir silpnumu, o tai reiškia, kad jie negerbia europiečių, nes laiko juos silpnapročiais. Kadangi jie yra kilę iš aplinkos, kurioje sistema sukurta taip (kaip kadaise Europoje), kad išgyvena tik stipriausieji, jų motyvas visų pirma yra pasipelnyti europiečių sąskaita. Be to, Europoje jie išlaiko savo vertybes ir gyvenimo būdą, prie kurio buvo įpratę namuose, todėl Europoje didžiuosiuose miestuose atsiranda vis daugiau islamiškų getų.
Europos klaidingas islamo supratimas
Didžioji dauguma į Europą atvykstančių migrantų iš Azijos ir Afrikos yra islamo tikėjimo. Europos sprendimų priėmėjai, įsileidžiantys į Europą milijonus šių migrantų, nesupranta islamo. Jei jie iš tiesų suprastų islamą, jie nebūtų įsileidę į Europą tokio skaičiaus migrantų. Istorija mus moko, kad islamo imigrantai iš pradžių būna palyginti taikūs ir greitai integruojasi į aplinką, į kurią atvyksta. Jie taip pat yra pasirengę dalinei asimiliacijai. Visa tai pasikeičia, kai jų skaičius arba dalis, palyginti su visais gyventojais, padidėja. Tokiu atveju jie masiškai radikalizuojasi ir reikalauja įvesti islamo įstatymus, t. y. šariato teisę.
Mes išradome nacionalizmą Europoje. Tačiau islamo pasaulyje jo nėra. Žinoma, musulmonai taip pat turi vidinių konfliktų. Tačiau islamas veikia taip, kad ten, kur jie sudaro mažumą, musulmonai visada palaiko ryšius su kitais islamo religijos išpažinėjais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie kilę. Tarp musulmonų tarpusavio ginčai ir konfliktai visada gali laukti tų laikų, kai islamas perims kontrolę arba įtvirtins politinę valdžią ir šariato teisę regione.
Islamo revoliucija Europoje?
Nerimą kelia tai, kad dalis Europos musulmonų jau dabar radikalizuojasi. Ateityje gali būti tik blogiau. Mažas vietinių europiečių gimstamumas, dėl kurio ES pirmiausia remia imigraciją iš kitų žemynų, ilgainiui yra Europos Achilo kulnas. Į Europą imigruojantys musulmonai yra kilę iš tradicinių šeimų, kuriose viena pora susilaukia daug vaikų. Islamistų lyderiai Europoje ir kitur ragina musulmonus Europoje turėti kuo daugiau vaikų. Net jei ES rytoj sustabdytų migraciją į Europą, po 50 metų dėl aprašytų tendencijų demografinis vaizdas Europoje bus visiškai kitoks nei dabar. Musulmonų procentas Europoje bus didelis. Jei migracija ir toliau bus politiškai toleruojama, tik laiko klausimas, kada bent jau kai kuriose Europos dalyse (tikriausiai pirmiausia Prancūzijoje ir Italijoje) musulmonai sudarys daugumą. Esant tokioms imigracijos tendencijoms, kokias stebime, tai gali įvykti per kelis dešimtmečius, bet tikrai ne per šimtmetį. Priešingu atveju niekas negali užtikrintai prognozuoti, kas nutiks tada. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp vietinių gyventojų ir migrantų neabejotinai kils vis didesnė įtampa, ir į tai, kad niekada netrūksta radikalių islamistų, kurstančių paprastai nuosaikesnę islamo daugumą, galime tikėtis, kad kai kuriose Europos vietose galiausiai kils pilietiniai karai ir bent jau bandymai sukelti islamo revoliucijas.
Protingas demografinės problemos sprendimas
Jei visus pinigus, kurie švaistomi dėl Afrikos ir Azijos migracijos į Europą, ES valstybės narės panaudotų jaunoms europiečių šeimoms ir poroms skatinti ir padėti, gimstamumas Europoje tikrai padidėtų. Migracija iš Azijos ir Afrikos taip pat nebūtų nieko blogo, jei jos būtų nedaug ir jei Europos valdžios institucijos rinktųsi, ką kviesti į Europą. Jei į Europą imigruotų tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių gydytojų, inžinierių, mokslininkų ir t. t., o ne milijonai nekvalifikuotų žmonių iš islamo ir kitų trečiojo pasaulio šalių, tai tikrai būtų geriau ir tvariau. Aukšto išsilavinimo ar aukštos kvalifikacijos žmonės lengviau prisitaiko prie naujų kultūrinių modelių ir mažesniu skaičiumi nekeltų grėsmės gyventojų daugumai nei trumpuoju, nei ilguoju laikotarpiu.