Antarktidos miestai
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/antarktidos... 2016-02-10 20:31:44, skaitė 3421, komentavo 1
Neištirtos planetos vietos visada traukia savo mistišku paslaptingumu įvairių laikmečių ir tautų tyrinėtojus bei mokslininkus. Vienas mažiausiai ištirtų regionų yra Antarktida. Tyrimai ir atradimai, atlikti šiame kontinente, palieka po savęs tik dar daugiau klausimų. Kokios gi paslaptys gali slypėti teritorijoje, kurią beveik visą padengė amžinas ledas?
Bendri duomenys apie žemyną yra tokie. Beveik 99% šeštojo kontinento paviršiaus dengia ledas. Mokslininkų tyrimai rodo, kad didžiausias ledo storis siekia apie 4,5 kilometro. Vidutinis – apie 1,7 kilometro. Žinoma, kad bendras viso ledo tūris siekia 23-25 milijonus kubinių kilometrų.
Regioną visiškai teisėtai galima laikyti planetos šalčio poliumi. Amžino įšalo paviršiuje fiksuojami žemiausi oro temperatūros rodikliai. Žiemos laikotarpiu (birželis-rugpjūtis) vidutinė temperatūra siekia minus 70 laipsnių, o vasarą (gruodis-vasaris) pakyla vidutiniškai iki minus 40 laipsnių.
Sausumos žinduolių Antarktidoje nėra. Nuolatiniai jos gyventojai – tai jūros drambliai, pingvinai ir kai kurios paukščių rūšys.
Įdomu, kad šiame žemyne slypi daugiau mįslių negu Marse. O ir skiriasi nuo jo ne per daugiausiai, nebent tiktai tuo, kad čia daugiau deguonies. O temperatūra paviršiuje praktiškai vienoda. Kaip žinia, 1983 metų liepos 21 „Vostoko“ stotis užfiksavo žemiausią temperatūrą per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, ji siekė beveik 90 laipsnių žemiau nulio. Netgi amžinų ledynų paviršiaus nuotraukų yra gerokai mažiau nei Marso nuotraukų.
Nuo to laiko, kai 1820 sausio 27 Antarktidą atrado rusų keliautojai Lazarevas ir Belinzhauzenas, apie žemyną surinkta itin mažai informacijos. Mokslininkai bei tyrinėtojai taip ir nežino, kas slypi po storu ledo šarvu. Netgi pats kontinento paviršius tebelieka menkai ištirtas.
Reikia pažymėti, kad pastaraisiais dešimtmečiais po ledu buvo aptikti ežerai su šiltomis srovėmis, kuriuos tarpusavyje jungia šimtai tunelių. Remiantis informacija iš įvairių šaltinių, šie tuneliai pakankamai plačiai išsišakoję ir slypi kone 4 kilometrų gylyje.
Beieškant tokių tunelių, 1938 birželio 16 į Antarktidą buvo išsiųsta tyrinėtojų komanda, vadovaujama Alfredo Ritšerio, kurioje dalyvavo trys laivai ir lėktuvnešis „Manfredas fon Richthofenas“. O spalio 14 jie aptiko „apleistą miestą kalnų slėnyje su piramide“. Šioje vietovėje mokslininkai atrado keistus monumentus su senoviniais užrašais, neįprastus povandeninius koridorius ir tunelius, ornamentais išpuoštomis sienomis, o taip pat skulptūras, kurios labai priminė žymiuosius Velykų salos stabus. Ekspedicijos nariai kruopščiai užfiksavo viską, ką pamatė, fotokameromis.
Kad pratęstų šiuos tyrimus, 1938 spalio 11 Hitlerio pavedimu į Antarktidą buvo išsiųsti 5 povandeniniai laivai. Vienas iš jų, UA-4, lapkričio pradžioje sugebėjo praplaukti tuneliu, kur tekėjo šilta srovė, 800 metrų. Paskui submarina išplaukė į ertmę kalno viduje ir išplaukė į paviršių šilto vandens ežere. Tai buvo gigantiška ola su tais pačiais keistais monumentais ir užrašais. Ertmė buvo susieta tuneliais su kitomis panašiomis ertmėmis. P gruodžio 20 tyrinėtojų grupės nariai aptiko negamtinės kilmės šachtas. Jų sienos turėjo stebėtinai lygų paviršių. Buvo aptikta akmeninių skulptūrų, kurios vaizdavo sparnuotus gyvūnus su aštriomis iltimis. Šiek tiek vėliau, per sekančius tris metus buvo surasti dar du negyvi miestai su eigomis, vedančiomis į olas.
Po karo mokslininkai nesiliovė ieškoti atsakymų į klausimus, susijusius su aptiktais apleistais miestais. 1973 gruodį grupė akvalangistų, kuriems vadovavo žymusis Žakas Ivas Kusto, irgi aptiko povandeninį urvą. Prasiskverbę į jį, jie pamatė tas pačias skulptūras ir nesuprantamus užrašus. Tačiau namo Kusto komanda grįžo ne visa. Neaiškiomis aplinkybėmis pakeliui žuvo penki žmonės.
Eilinę ekspediciją 1979-1983 metais surengė rusų tyrinėtojai. Trijų povandeninių ir dviejų antvandeninių laivų pagalba jiems pasisekė aptikti povandeninį tunelį, vedantį į apleistą Okamarono miestą, egzistavusį prieš 6000 metų. Ir vėl buvo aptikti užrašai, kurie vėliau buvo iššifruoti ir tuojau pat užslaptinti. Tiriant miestą avariją patyrė vienas iš povandeninių laivų, kurį teko palikti urve.
Būtina pažymėti, kad kai kas suteikia šiems tyrimams mistinę prasmę. Vienas iš paaiškinimų toks. Matomai, ekspedicijos į Tibetą metu buvo surinkta informacija apie tai, kad Antarktidoje esama ištiso požeminių tėkmių ir ežerų sistemos. Galbūt tai yra kažkas, kas liko iš kitados klestėjusios kultūros ar civilizacijos, kuri pranoko mūsiškę. O gal tuos miestus apskritai statė ateiviai.
Yra ir prielaida, kad ledais padengtas kontinentas – tai ir yra kitados paslaptingai išnykusi Atlantida.
Pavyzdžiui, ne per seniausiai grupė, kurią sudarė amerikiečių ir europiečių mokslininkai, paskelbė apie trijų piramidžių Antarktidoje atradimą. Jiems pavyko nufotografuoti tuos didžiulius objektus. Specialistai mano, kad šios piramidės yra dirbtinės kilmės. Mokslininkų komanda užfiksavo, kad viena iš aptiktų piramidžių yra palei krantą, o dvi kitos – už 16 kilometrų nuo kranto linijos. Išoriškai šie objektai labai primena egiptietiškas, kurių pati seniausia priskiriama 2670 metams prieš mūsų erą. Detalesnių duomenų nepranešama.
Tuo pat metu pagrindiniu informacijos apie piramides šaltiniu tapo trumpas videoreportažas, kuriame buvo parodytos kelios nuotraukos su trumpais tekstiniais titrais. Buvo paminėta, kad šiuo metu rengiama nauja tyrimo grupė, kuri iškeliaus tirti atrastų piramidžių. Tik po to bus galima kalbėti kažką konkretaus apie jų kilmę. Tačiau ekspedicijos terminai neįvardinti.
Dėl to klausimas, iš kur atsirado tos keistos piramidės ir kas jas galėjo sukurti, lieka atviras, belieka tik spėlioti. Galbūt tai tiesiog idealios geometrinės formos uolos. O gal ir žmogaus rankų darbas. Tai, ką slepia šeštasis kontinentas, mums dar tik teks sužinoti.