Prieš ką atsiklaupė lenkiškasis "Anusas"? (ne silpnų nervų, ne lanzberginiams, ne banderovcų pakalikams)

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-02-07 00:21:00, skaitė 586, komentavo 6

Mariušas Blaščiakas, Lenkijos gynybos ministras ir lietuviško agento "Anuso" kolega-analogas, į Okrainos Kujevą atvyko praėjusios savaitės pabaigoje, o jo vadovaujama šaraškė (o kaip kitaip vadinti tokias klaidas darančią žinybą) paviešino nuotrauką iš vieno renginių, kuriuose jis dalyvavo. Tačiau va bėda - protokolo žiurkės pražiopsojo Okrainos nacionalistų vėliavą prieš kurią nuotraukoje klupo lenkiškasis "Anusas", esančios  ant memorialo ukro-bojevikams.

Šioje nuotraukoje Blaščiakas klūpo prie sienos su sunaikintų bojevikų nuotraukomis, kurią vainikuoja vėliava po kuria buvo žudomi lenkai.

Tai Okarainos nacionalistų-banderovcų-fašistų vėliava, tų pačių, kuriems vadovavo Stiopka Bandera ir kurio vadovaujami išsigimėliai bei pašlemėkai pjovė lenkus vakarų Okrainoje. O kitas pašlemėkas - lenkiškas “Anusas” - klupo po jų vėliava. 

Šiemet vasarį-kovą sukanka 80 metų kada prasidėjo Volynės skerdynės, etninis vakarų Okrainos valymas nuo lenkų, žydų ir kitų. O šitas lenkiškasis “Anusas” nuvažiuoja į Kujevą ir atsiklaupia po savo tautiečių budelių vėliavą, prieš sieną ant kurios sukabintos, matomai, nė kiek ne blogesnių šiuolaikinių likviduotų banderovcų nuotraukos. 

Ar kas nors gali įsivaizduoti tokį dalyka, kaip, pvz., lanzberg-šaiką klūpančią prie Nežinomo Kareivio paminklo Maskvos Raudonojoje aikštėje? Sunkiai, nors jiems visiems tikrai reikėtų ten klūpėti vien bent vien dėl to, kad jie gimė, yra. 

Lenkijoje yra paminklas Volynės skerdynių aukoms, ant kurio postamento yra užrašas – „Jei aš juos pamiršiu, tu, Dieve danguje, pamiršk apie mane“.

Ką pamiršo ar apsimeta nežinąs lenkiškasis “Anusas”?

Aukščiau pateikta nuotrauka daryta beveik prieš 80 metų. Vaikas nuotraukoje - tai 2 metų Česlava Chžanovskaja iš Kuty kaimo (Kosovo rajonas, Ivano Frankovsko sritis, Vakarų Okraina). Angeliškos išvaizdos vaikas žiūri į fotoaparato objektyvą... Tai paskutinė jos nuotrauka. 1944 metų balandį banderovcai užpuolė Kuty kaimą. Miegančią Česlavą naktį nudūrė durtuvu vaikiškoje lovelėje. Už ką?  - Už tai, kad ji buvo ne-ukrainietė.

2 metų Česlava Chžanovskaja buvo mudurta durtuvu. O 18-metę Galiną Chžanovskają banderovcai išsivežė, išprievartavo ir pakorė miško laukymėje. Žemiau esančioje nuotraukoje į objektyvą plačiai šypsosi tautine palaidine vilkinti kaimo mergina Galina Chžanovskaja. Už ką ją išprievartavo ir pakorė? - Už tą patį. Ji buvo ne-ukrainietė.

Visi ne-ukrainiečiai Kuty kaime turėjo būti sunaikinti. Tokiu buvo apie 200 žmonių – lenkų ir armėnų. Taip, taip, armėnų. Žečpospolitoje buvo tokia maža tautinė mažuma – lenkų armėnai. Jie gyveno Karpatuose gar nuo viduramžių. Daugiau nebegyvena. Visi kartu su lenkais buvo išskersti 1944 metais, kai Volynės skerdynės dasirito iki Karpatų.

Kuty kaime buvo mišrios šeimos. Lenkas Pranciškus Berezovskis turėjo žmoną ukrainietę. O jo žmona turėjo sūnėną-banderovcą. Pranciškui Berezovskiui buvo nukirsta galva, padėta ant lėkštės ir įteikta žmonai kaip „dovaną“. Padovanojo jos gi pačios sūnėnas. Po tokio patyčiojimo moteris išprotėjo. Banderovcų tarpe žmonių skerdynes kurstė vietinis kunigas-unitas.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau - tai Volynės skerdynės, vienas iš jų epizodų. 

Kas aplamai yra Volynės skerdynės? 

– Tai Vakarų Okrainos etninis valymas nuo ne-ukrainiečių 1943–44 metais. Pagrinde skerdė lenkus (jų buvo daugiausia), na ir likusius prie to pačio. Valymus vykdė Okrainos sukilėlių armijos (УПА) smogikai. Juos taip ir vadino – skerdikai. Kam? O kam nezaliežnai Okrainai ne-ukrainiečių tautybės gyventojai?

Kam banderiškai Okrainai reikalinga štai šita lenkų Kleščinskių šeima (išpjauta 1943 m. rugpjūčio 16 d. Podjarkovo mieste, Lvovo srityje)?

Arba štai ši lenkė Marija Grabovskaja su savo 3 metų dukryte (užmuštos banderovcų 1943-11-10 Bloževo Gornos kaime, Lvovo srityje)?

Arba štai šis lenkas Ignacijus Zamojskis su savo 15-mete dukra. 1944 metų sausio 22 diena.

Juos kilpa pasmaugė Buščės kaime, Ternopolio srities Berežansko rajone.

Tą pačią dieną, 1944 m. sausio 22 d., Buščės kaime banderovcai nužudė štai ir šią moterį su 2 vaikais (lenkų Popelių šeima).  

Tačiau jie patys yra kalti. Jie visi trys buvo neteisingos tautybės.

O štai lenkų Šajerių šeima, motina ir du vaikai, buvo išskersta savo namuose Vladinopolyje 1943 metai.

Trys iš daugiau nei 80 000 Volynės skerdynių aukų.

1943 metų rugpjūčio 30 dieną banderovcų gauja, vadovaujama Ivano Klimčiako, pravarde „Lysyj“, išskerdė lenkišką Volia Ostrovetskaja kaimą. Skerdikai užmušė 529 žmones, iš jų 220 vaikų. Lenkas Henrichas Klokas tą dieną per stebuklą išgyveno, buvo sužeistas ir palaikytas mirusiu. Šalia jo, ant kaimo gyventojos Marijos Jesiniuk lavono, sėdėjo jos 5 metų sūnus ir prašė mamos eiti namo. 5 metų vaikas negalėjo suprasti, kad jo mamos jau nebėra. Prie berniuko priėjo banderovcas ir nušovė jį į galvą.

Genocido logika - vaikų negalima palikti gyvų. Okrainos naciai iš УПА to išmoko iš vokiečių. Tas pats gaujos lyderis "Lysyj", išskerdęs Volia Ostrovetskajos kaimą, prieš prisijungdamas prie UPA buvo policajus. Tarnavo pas vokiečius 103-ajame šucmanšafto (Schutzmannschaft, „apsaugos policija“, baudėjai) batalione. Policajumi buvo ir УПА  „vyriausiasis vadas“ Romanas Šuchevičius (201-asis batalionas).

Nuotraukoje - banderovcų skerdynių aukos lenkiškame Germanovkos kaime, Lucko rajonas, 1943-11-28: 

Dar vienas ryškus nacionalinės-išsivadavimo kovos epizodas – Katerinovkos kaimas, 1943 m. gegužė.

Mergaitę centre Stasią Stefaniak užmušė dėl jos tėvo-lenko. Jos motiną ukrainietė Mariją Bojarčiuk užmušė tą pačią naktį. Dėl vyro... Mišrios šeimos kėlė ypatingą neapykantą skerdikams. 1944 metų vasario 7 dieną Zalesje Koropetskoje kaime (Ternopilio sritis) įvyko dar kraupesnis įvykis. УПА gauja užpuolė kaimą, siekdama išskersti gyventojus lenkus. Apie 60 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, buvo suvaryti į daržinę, kur jie buvo sudeginti gyvi. Vienas iš tą dieną žuvusių buvo iš mišrios šeimos – pusiau lenkas, pusiau ukrainietis. Banderovcai iškėlė jam sąlygą – jis turi užmušti savo motiną-lenkę, tada jį paliks gyvą. Jis atsisakė ir buvo nužudytas kartu su savo motina.

УПА skerdikai buvo panašus į raudonuosius khmerus Pol Polo laikų Kamčučijoje. Tie išskerdė pusę šalies, darbuodamiesi paprastu kauptuku („polpotiniu kauptuku“). УПА skerdikai taip pat naudojo paprastus po ranka papuolusius įrankius. Pavyzdžiui - dvitraukis pjūklas.

Iš liudytojo Tadeušo Kotorskio, lenkiško Ružino kaimo (15 km nuo Kovelio) gyventojo, parodymų:

„1943 m. lapkričio 11 d. mūsų savigynos grupė Ružino ir Truskotos kolonijose atmušinėjo УПА gaujos bandymus įsiveržti į šiuos kaimus. Kitą dieną mes palikome Truskotus. Ten Stefanas Skovronas, 18 metų, visiškas našlaitis, kuris buvo geras mano draugas, buvo sunkiai sužeistas į koją. Suteikėme jam visą galimą pirmąją pagalbą, ir jis paprašė palikti jį šalia mūsų kaimyno Gnato Juchimčiuko namų. Kitą dieną Stachas Šimčakas nuėjo pasiimti Stefano. Paaiškėjo, kad jis jau nebegyvas. Jam buvo išskrostas pilvas, ištraukti visi viduriai, išbadytos akys, nuo kojų numauti batai. Netrukus jo brolis Zigmundas atpažino šiuos batus ant Liublineco kaimo gyventojo Lionkos Aksiutičiaus.

Didelė tragedija man buvo ukrainiečio Ivano Aksiutičiaus ir jo sūnaus Sergejaus mirtis 1943 metų rudenį. Vyras metuose, Aksiutičius Ivanas gerai gyveno su kaimynais, nesileido į jokias politines intrigas, turėjo drąsos nepalaikyti ukro-nacionalistų. Užmušė jį Klevetsko kaime, dalyvaujant sūnėnui Leonidui (Lionka), kuris savo tikram dėdei parinko baisią mirtį - pjūklu perpjovė gyvą kūną. Jo sūnų Sergejų nušovė banderovcai".

Banderovcas Lionka Aksiutičius, kurį aprašo liudininkas, yra tipiškas УПА skerdikas. Rado sužeistą lenką, išskrodė pilvą, išėmė vidurius, numovė batus. Savo tikrą dėdę-ukrainietį, kuris nepalaikė banderovcų, gyvą supjaustė pjūklu.

Dvirankis pjūklas – gerai, tačiau ilgai. Kirviu yra greičiau. Nuotraukoje - užkapota lenkų šeima, kurią banderovcai mirtinai užkapojo Macieve (Lukove), 1944 m. vasario mėnesį. Tolimesniame kampe matyti, kad kažkas guli ant pagalvės (rodyklė). Iš čia blogai matyti.

O guli ten – nukirsti žmogaus pirštai. Prieš mirtį banderovcai kankino savo aukas.

Ir tai yra teisinga. Negalima, kad ne-ukrainiečių tautybės atstovai mirtu taip paprastai. Turi - kankindamiesi.

Šiai moteriai lenkei įkaitinta geležimi degino kūną ir bandė nupjauti dešinę ausį.

Volynės skerdynių eigoje banderovcų sadizmas aukų atžvilgiu pražydo pačiomis didingiausiomis spalvomis. Žemiau esančioje nuotraukoje - 1944 metų birželio 16 dienos keleivinio traukinio Belžecas – Rava-Ruskaja УПА gaujos užpuolimo auka. Užpuolimą įvykdė Dmitro Karpenkos, pravarde „Jastrubas“, gauja. Karpenko-Jastrub - banderiškas „cherojus“, buvo apdovanotas aukščiausiu УПА apdovanojimu - I laipsnio Auksiniu kryžiumi „Už kovinius nuopelnus“. 1944. 06. 16. jo gauja Ravos-Ruskos apylinkėse sustabdė keleivinį traukinį, išrūšiavo keleivius pagal tautybę (ten važiavo lenkai, ukrainiečiai, vokiečiai). Po to lenkus nuvedė į mišką ir užmušė.

Šiuo „mirties traukiniu“ važiavo ir moteris-lenkė žemiau esančioje nuotraukoje. Jai buvo perskrostas pilvas, kirviu nukirsta ranka. Apskritai - tai "1-ojo laipsnio koviniai nuopelnai" …

Lenkiškas Lipnikų kaimas (Kostopolio rajonas, Rovno sritis), 1943 metų kovo 26 diena. Naktį šį kaimą užpuolė УПА didvyrio Ivano Litvinčiuko, pravarde „Dubovyj“, vadovaujama gauja. Prasidėjo siaubingos pjautynės. Cherojai užmušė 179 žmones, tame tarpe 51 vaiką. Tarp žuvusiųjų yra 174 lenkai, 4 žydai ir viena rusė. Nuotraukoje: Lipnikų žudynių aukos masinėje kapavietėje:

Tą naktį nuo cherojų rankos vos nežuvo būsimasis pirmasis Lenkijos kosmonautas Miroslavas Germaševskis. Jam buvo 2 metai. Jo šeima atvažiavo į Lipnikus pačioje 1943 metų pradžioje, tikėdamasi pasislėpti nuo Volynėje įsiplieskusio banderoviškojo teroro. Tokių pabėgėlių buvo pilnas kaimas. Germaševskius priėmė vietinis lenkas Jakubas Varumzeris. Banderovcai sudegino namą, Varumzeriui nukirto galva, Miroslavo Germaševskio senelį užmušė 7 durtuvo smugiais. Motina sugriebė 2 metų Miroslavą ir nubėgo per lauką miško link. Jai įkandin pradėjo šaudyti. Ji nukrito ir nualpo iš baimės. Banderovcai pamanė, kad ją užmušė.

Po valandos ji atsigavo ir sugebėjo pasislėpti miške. Kada šokas šiek tiek atslūgo ir ji suprato, kad lauke pametė vaiką. Bėgdama pametė. Ryte tėtis ir vyresnysis brolis puolė ieškoti mažojo Mirko. Visas laukas buvo nusėtas lavonais. Staiga brolis sniege pamatė juodą ryšulėlį ir jame – gyvybės ženklų nerodantį vaiką. Iš pradžių jie manė, kad Miroslavas sušalo. Atnešė ryšulėlį į kaimą, pradėjo šildyti. Staiga vaikas sujudo ir atsimerkė. Miroslavas išgyveno ir tapo pirmuoju Lenkijos kosmonautu.

Žemiau esančioje nuotraukoje: Miroslavas Germaševskis (kairėje) ir valstietis iš Lipnikų Jakubas Varumzeris (dešinėje), kuriam banderovcai skerdikai nukirto galvą.

Bus daugiau…