Antanina Strumilienė: Premjerui turėtų būti gėda jaustis negerbiamu, beraščiu žmogumi

Autorius: Antanina Strumilienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2023-04-18 21:04:00, skaitė 401, komentavo 5

Premjerui turėtų būti gėda jaustis negerbiamu, beraščiu žmogum.

Kitų šalių premjerai rašo knygas, gi mūsiškė - taškosi š…. Apie kitų šalių premjerus rašomos knygos, gi apie mūsiškę… deja. Kaip sakė Vidas: "Tai - lietuviškas šariatas arba Iranas prie Baltijos".

Apačioje - Ingridos Šimonytės komentaras po prof. I. Vėgėlės argumentuotu straipsniu apie jos vyriausybės mokesčių reformą.

I. Vėgėlės straipsnis dalykiškas, argumentuotas, taiklus. (Tekstas šioje paskyroje žemiau). Profesoriaus, garbingo teisininko mintys vėl privertė Šimonytę griebtis š…. ir juo drabstytis.

Juk ji - Šimonytė - "pateptoji". Jei negerbiate jos, būsite priversti gerbti jos "antpečius". Ji - nesismulkina: parodo visą savo "intelektą". Juk bet kokiomis priemonėmis reikia "užkardyti" oponentą. Juk ji - "šaikos" ministrų kabineto vadė, vyriausioji "talibų štabo" viršininkė, "užingridinių" pulko ir genderinės divizijos vadė, nepaprastosios padėties ir "karo apygardos" viršininkė.

Reikia skubėti duoti įsakymus, kol dar tarnauji gaujos "Vermachtui", nes greitai vyr. vadė Ingrida bus paleista "į atsargą". Kiek galima spręsti iš jos naktimis rašomų komentarų, Ingrida - daugiabriaunė asmenybė. Ji garsėja keistais įrašais Feisbuke. Į juos privalėtų įsigilinti ir su sveiko proto dėstytojais aptarti žurnalistikos studentai. Nes tai - puikiausias pavyzdys, į ką pavirsta į valdžios Olimpą įsiropsčiusi riboto intelekto moterėlė, pasijutusi prokuroru ir teisėju, apsiginklavusi arogancija, pasipūtimu, standartiniais propagandiniais štampais, o iš tikrųjų - būdama tiesiog apgailėtina.

Politikoje ji mėgsta po daug ir skaniai: konservuotas politines bandeles, šviežią Briuselio lašišą, rūkytą, laisvai lakstančią vištą, puikius pomidorus su saldžiais svogūnais, pasmaližiavimui - ypatingą liberalųjį sūrį, gerą vyną, o desertui - neįtinkančią opoziciją. Viskas - sodru, minkšta, su aštriais prieskoniais ir posūkiais. Būna jos stalas ir "tarptautinis" - kur ji noriai skanauja, tiria, bando įsiteikti ir tikisi pasiekti aukštumas. Didžiausiu savo pasiekimu premjerė laiko 2024 - ųjų lapkričio mėnesį jos komandos astronautų misiją į Mėnulį. Todėl jau dabar "spaudžia gazą".

Duok, Dieve, kad tik greičiau ji išskristų.

Per savo kadenciją "šaika" su Šimonytės pagalba sukūrė pseudovalstybę su pedopartija priešakyje. Naujoji nomenklatūra susikūrė sau žaislinę pseudodemokratiją, užvaldė teisėsaugą ir žiniasklaidą, kur nuo žmonių jau niekas nepriklauso. Gauja su talibais priešakyje galutinai naikina tautiškumą, imitacinius valstybingumo likučius. Lietuva tampa "valstybės kūrėjų" absurdo šalimi, "kabučių" šalimi, kur "šaika" kalba žargonu ir keiksmažodžiais, o premjerė tik tokiems "kūrėjams" spaudžia ranką. Armonaičių ir Šimonyčių užguitoje šalyje rašant tekstą jau beveik kiekvieną žodį reikia "imti" į kabutes.

Tokie žmonės iš politikos neišeina - juos išneša. Tai jau - ne politika. Tai - žemas amatas, nukreiptas į valdžiai nepritariančius, į oponentus. Svarbiausia - sudorokim, o po to - tegul aiškinasi. Valdžios ir pinigų troškimas tokius politikus paverčia žvėrimis. Jų jausmų skalėje viršų ima neapykanta, patyčios, agresija ir kerštas. Santykių dvikova jiems tampa norma. Tokios Šimonytės nė nepastebi, kada praranda žmogiškumo jausmą. Kada premjerei tapo norma tautos skaldymas, patyčios, sudorojimas kitaip manančio, neobjektyvumas, netolerancija priešininkui?

Kada ji pasijuto esanti Aukščiausias teisėjas, prokuroras ir kunigas? Nuo kada neliko klausimų žodžio laisvei? Nuo kada ją ėmė siutinti protestuotojai, maršai ir mitingai?

Žiauru, kai gyvu gynybos žiedu apsupę Šimonytę ir visą "šaiką" dvaro rėksniai pasiruošę juos ginti taip, net jei dėl to tektų sutraiškyti nekaltus žmones. Graudu, kad valdančiojo režimo niekšeliai visada sulauks tapinų, ramanauskų, užkalnių apsaugos ir rūpesčio. Savo skalijimu jie siekia, kad Lietuva pavirstų narkomanų, pedofilų, gėjų, girtuoklių kraštu, prostitucijos vieta. Kad jiems būtų užtikrintas finansavimas, kad būtų nebaudžiamai atviri visi keliai. Juos remia fondai, baudų jiems neskiria, savo orientacijas jie kiša kaip neliečiamybės statusą, iš visų tyčiojasi, vaidina "aukas". Televizijose - vien tik jų melas. Tačiau kai tironija tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga.

Kovokime prieš absurdą. Net ir vienas lauke gali būti karys.

Kada nors šiam režimui nepaklusę žmonės bus vadinami ne "Kremliaus agentais", o turės didesnę vertę už visus valstybės ordinus.

Matant, ką Feisbuke rašinėja premjerė Šimonytė, ir kaip ją gina visos etikos komisijos, - krūptelėti maža. Stoviu ir galvoju: kas galvoje pas žmogų, užimantį Lietuvos premjerės postą? Sekmadienį, nuėjusi į bažnyčią, už ją pasimelsiu. Tik maža vilties, kad tai padės.

Lyg medus premjerės lūpose "tirpsta" patyčios, menkinimas, žeminimas. Ne taip turi atrodyti Lietuva.

Ne tokia yra mūsų Tėvynė.

Ne tokiu intelektu, ne tokiais žodžiais ir gestais turi "spinduliuoti" tautos žiedas ir pirmieji valstybės asmenys.