Ramūnas Aušrotas, Birutė Obelenienė. Ką tėvams reikia žinoti apie Gyvenimo įgūdžių programą?

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2023/... 2023-08-15 18:35:00, skaitė 451, komentavo 1

Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau – GĮP), kuri mokyklose pakeis nuo 2016 m. galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ). Tėvų bendruomenė šios programos atėjimą pasitinka su nerimu. Viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų neleisti savo vaikų į GĮP pamokas, socialiniuose tinkluose plinta nesutikimo leisti savo vaikus į GĮP pamokas, kuriose bus pateikiamos lytiškumo temos, forma.

Iš kur atsirado ši programa, koks jos turinys, kaip ji bus įgyvendinama ir kaip į šios programos atsiradimą ir įgyvendinimą turėtų reaguoti tėvai, bus bandoma atsakyti šiame straipsnyje.

Programos atsiradimo kontekstas

Iniciatyva keisti bendrojo ugdymo programas kilo praeitos kadencijos Vyriausybėje. Tuometinė S. Skvernelio Vyriausybė savo programoje išsikėlė tikslą atnaujinti bendrųjų programų ugdymo turinį, jas perrašant kompetencijų pagrindu. Tuo pačiu išsikeltas uždavinys kurti saugią mokyklos aplinką, tuo tikslu numatant bendrojo ugdymo programose aktualizuoti „gyvenimo įgūdžių ugdymo ir asmenybę žalojančių veiksnių (patyčių, savižudybių, žalingų įpročių) prevencijos elementus.“ (Programos 126.2. p.).

Tuo tikslu sugalvota esamą SLURŠ programą perrašyti kompetencijų pagrindu, sujungti ją su žmogaus saugos programa ir papildyti socialinio ir emocinio ugdymo dalimi. Taip atsirado Socialinio emocinio, sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programa (SESUŽS), kuri vėliau buvo pervadinta į Gyvenimo įgūdžių programa.

Programos rengimo eigoje joje nebeliko rengimo šeimai dalies, pasikeitė ir lytiškumo ugdymo samprata. 2016 m. SLURŠ programoje lytiškumo ugdymo siekis buvo ugdyti asmenybę, gebančią užmegzti brandžius, darnius, atsakomybe grįstus tarpasmeninius santykius, kurie garantuotų šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo, stabilumą. GĮP lytiškumo ugdymas buvo atsietas nuo rengimo šeimai ir įgijo lytinio švietimo bruožų, kurio tikslas informuoti apie žmogaus seksualumą ir jo raišką. Iš ugdomosios programos, ji tapo prevencine, lytiškumo srityje kalbanti apie saugius lytinius santykius ir nepageidaujamo nėštumo prevenciją (plačiau „Programos turinys”).

Programos koncepcijos ir turinio pokyčiai įvyko ne be tam tikrų ideologiškai angažuotų organizacijų įtakos, ir su Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos (ŠSMM) politinės vadovybės žinia ir palaikymu. Rengiant šią programą, tėvų organizacijos nedalyvavo, o į Rengimo šeimai asociacijos ne kartą pateiktas pastabas (čia ir čia) ŠSMM nereagavo. Ignoruotas net ir LR Seimo Švietimo reikalų komiteto protokolinis nutarimas, įpareigojęs ŠSMM išsaugoti SLURŠ programą.

Programos turinys

Rengimo šeimai asociacijos ekspertai GĮP programos rengimo metu ne kartą ir ne du įvairiais pjūviais yra įvertinę GĮP projekto turinį. Pvz. 2021 m. buvo atliktas programos vertinimas SLURŠ programos dviejų – rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo – komponentų aspektu, ir nustatyta, jog į GĮP programos projektą nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų ir vertybinių nuostatų, taip pat jų pagrindu suformuluotų gebėjimų ir žinių nėra integruota.

Programos projektas taip pat vertintinas joje esamos lytiškumo ugdymo sampratos požiūriu, ir konstatuota, kad ji, skirtingai negu SLURŠ, grindžiama ne lytiškumo ugdymo, o lytinio švietimo koncepcija, programoje akcentuojamas ne rizikos (pvz. atsitiktinių lytinių santykių) vengimas, bet rizikingo elgesio pasekmių mažinimas (kontracepcija).

Konstatuota, jog programa yra neutrali lyčiai ir šeimai (programoje nebelieka lytiškumo sąvokos, paremtos binarine lyčių samprata), ir kaip to pasekmė – socialinio emocinio ugdymo kontekste nėra kalbama apie lyčių skirtingumą ir lyčių papildomumą bei su tuo susijusius aspektus, apie vyriškumą ir moteriškumą, tėvystę ir motinystę (2021-01-28 NVO raštas Nacionalinei švietimo agentūrai).

Verta pasigilinti į šių metų birželio menesį paskelbtas GĮP įgyvendinimo rekomendacijas (jose išsamiau atskleistas programos autorių sumanymas). Jas skaitant, neapleidžia mintis, jog programoje pateikta kažkokia keisto gyvenimo samprata. Manytina, kad siekiant formuoti vaikui gyvenimo įgūdžius, pažinti save ir tobulėti, tikriausiai vertėtų atskleisti žmogų kaip asmenį, kaip daugiaplanę būtybę, kurioje suvienyti tiek dvasinis, tiek psichinis, tiek socialinis, tiek materialusis (kūniškasis) gyvenimo klodai. Deja, nepaisant turinio platumo, programa pasižymi siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.

Programoje pirmoji pasiekimų sritis („Savęs pažinimas ir asmeniniai tobulėjimo tikslai”), deja, sukasi daugiausia apie žmogaus emocijas, didesnė dalis skirta neigiamų emocijų atpažinimui ir valdymui. Todėl tikslesnis šios dalies pavadinimas turėtų būti „Savo emocijų atpažinimas”.

Antrojoje srityje „Santykiai ir bendradarbiavimas“, santykinai daugiau susitelkta į neigiamo santykio atpažinimą, jo poveikį emocijoms bei šio santykio vengimą, nei į gebėjimų ugdyti konstruktyvų (draugystės, meilės, šeimos) santykio kūrimą. Pvz. žodžiai įvardijantis neigiamą santykį rekomendacijose sutinkami (įskaitant ir sutinkamus literatūros šaltinių pavadinimuose) dešimtimis ir šimtus kartų: smurtas -139 kartus, patyčios (74 kartus), tačiau meilė tik 2 kartus ir ne antroje santykių ir bendradarbiavimo srityje (kaip to reikalauja logika), bet ketvirtojoje („Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė”).

Vienas iš žodžių „meilė“ sutinkamas 7-tai klasei rekomenduojamų pamokų pavyzdžiuose. Čia meilė aptariama lytinių santykių ir kontracepcijos kontekste: „Diskutuoja apie meilę ir lytinį potraukį, sveikatą tausojančius santykius. Susipažįsta su kontracepcijos sąvoka, Lietuvos Respublikoje prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu. Aiškinasi, kokias kontraceptines priemones galima pasirinkti savarankiškai, o kokias – tik su gydytojo priežiūra”. Tai leidžia daryti išvadą, jog meilė mokiniams siūloma pristatyti tik kaip psichofizinį malonumą, nieko bendro neturintį nei su jų dvasiniu tobulėjimu, nei su sveiku asmeniu ir bendruomenės (šeimos) kūrimu.

Ketvirtojoje dalyje („Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė”), santykinai daugiau dėmesio skiriama negatyvių patirčių vengimui (eismo įvykiai, oro, vandens tarša, terorizmas, branduolinė avarija, prekyba žmonėmis, psichoaktyvių medžiagų naudojimas, žalingi maisto produktai ir t. t. bei… lytinis potraukis ir lytiškumas). Skaitant programą, tai labiausiai stebina, jog lytiškumo temos priskirtos ne prie savęs pažinimo, kaip to reikalauja elementari logika, bet šioje kompanijoje.

Atidžiau panagrinėjus kokie literatūros šaltiniai siūlomi nagrinėjant lytiškumo temas, aptinkamos daugiausiai VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų” parengtos rekomendacijos, tokios kaip „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams, 8-12 klasėms”, „Lytiškumo ugdymas -saugios ir sveikos asmenybės ugdymas”, „Gidas suaugusiems, kaip atsakyti į (ne)patogius paauglių klausimus (tarp „nepatogių klausimų” patenka tokie klausimai „kaip išmokti bučiuotis”, „koks varpos dydis” ir pan.), „Kaip kalbėti(s) ir diskutuoti lyčių temomis su mokiniais”.

Deja, nei viena šių rekomendacijų neturi elementų, kurie leistų jas priskirti prie „mokslu grįstų“ šaltinių. Tačiau labiausiai apverktinas šaltinis iš siūlomų lytiškumo ugdymo tema yra Jaunimo reikalų agentūros tinklapyje patalpintas Nikos Norvilos „Lytiškumo ugdymo praktinis gidas”, kuris be skambaus pavadinimo nei su lytiškumu, nei su ugdymu praktiškai nesusijęs, nes išimtinai apsiriboja lytinių santykių pasekmių mažinimo nurodymais. Ypač intriguojanti instrukcija yra pateikta 38 psl.“ Kaip pasigaminti barjerinę plėvelę oraliniam seksui“.

Konstatuotina, jog GĮP sandara yra nelogiška ir nesuosekli, joje vartojamos sąvokos neatitinka jų turinio (tikslūs terminai ir sąvokos yra mokslo pagrindas, todėl verta abejoti šios programos mokslingumu). Programa santykinai labiau susitelkusi ties gyvenimo negatyvių patirčių vengimo, nei ties jo kūryba. Programa palieka įspūdį, jog žmogus iš esmės emocinė būtybė, o gyvenimas yra negatyvių įvykių virtine, kurių reikia išmokti išvengti.

Tiek SLURŠ (buvo), tiek GĮP (yra) privalomos bendrojo ugdymo programos. Tačiau skiriasi šių programų įgyvendinimo būdas, kas jas įgyvendins ir kokį vaidmenį programos įgyvendinime vaidina tėvai. Trumpą šių programų palyginimą minėtais aspektais pristatome lentelėje, su jų problematika supažindiname žemiau.

* 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais

Programos įgyvendinimas

Kiekvienos bendrojo ugdymo programos įgyvendinimo būdą apibrėžia pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (toliau – BUP), kuriuos tvirtina ŠMSM kas du metus. Priėmus SLURŠ, juose buvo numatyta, kad mokykla gali programos turinį integruoti į konkrečios klasės dalykų turinį, skirti papildomą ugdymo laiką (papildomą pamoką ar modulį), ją įgyvendinti per per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kitais mokyklos pasirinktais būdais. Kitaip tariant, planai leido mokyklai pačiai pasirengti programos įgyvendinimo būdą, jį apsirašant mokyklos ugdymo plane.

SLURŠ programai įgyvendinti nebuvo skirta jokių papildomų lėšų iš biudžeto. Rekomenduota jos įgyvendinimą organizuoti panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai skirtas lėšas. Tai lėmė, kad dauguma mokyklų, taupydami įstaigos lėšas šią programą integruodavo (t. y. iš esmės nieko su ja nedarydavo), o kita dalis – įgyvendindavo per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kviesdamiesi į mokyklą lektorius iš išorės. Pastarųjų darbas būdavo apmokamas projektinėmis, kultūros paso ar tėvų lėšomis. Poreikis suformavo paklausą, per trumpą laiką pridygo įvairių programų ir organizacijų, siūlančių lytiškumo pamokas, kurių turinys neretai keldavo abejonių. Susiformavo ydinga praktika, kad mokykla kviečiasi lektorius išsamiai nepatikrinusi, ar siūlomi užsiėmimai vaikams atitinka SLURŠ programos tikslus ir vertybines nuostatas (Baisogalos atvejis).

ŠSMM programos įgyvendinimo mokyklose realiai nekontroliavo, o į tėvų organizacijų skundus nebuvo reaguojama. Visa tai sudarė palankią terpę atsirasti ir ugdymo srityje įsitvirtinti tokioms lytinio švietimo paslaugas teikiančioms organizacijoms kaip VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai”. Organizacijos, pradžioje aršiai kritikavę SLURŠ programą dėl jos vertybinių nuostatų, staigiai persiorientavo, supratę, kad pasinaudojant ja galima įeiti į mokyklas per „galines“ duris.

SU GĮP yra kitaip. Skirtingai negu SLURŠ, jos įgyvendinimui yra numatytas laikas pamokų tinklelyje bei tam reikalingas finansavimas. ŠMSM teigimu, vienos papildomos pamokos mokykloje visoms klasėms įvedimas, valstybės biudžetui kainuos apie šešis milijonus eurų. Tai viena iš priežasčių, kodėl programa bus įgyvendinama ne iš karto (siekis – viena savaitinė pamoka 1 – 10 klasėse), bet etapais.

2023 m. balandžio 24 d. patvirtintuose 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planuose numatyta, jog pradiniame ugdyme GĮP bus „įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.“ (BUP 79.9. p.). [1] Žinant ligšiolinę įstaigų SLURŠ įgyvendinimo praktiką, galima pagrįstai teigti, kad įstaigų vadovais eis lengvesniu keliu ir GĮP pradiniame ugdyme bus integruojama.

Viduriniame ugdyme (5-10 klasės) bus kitaip: GĮP yra numatytos 148 pamokos:2023 – 2025 m. 5 ir 7 klasėse atsiranda viena pamoka per savaitę, o 6, 8 – 10 klasėse – po vieną pamoką per dvi savaites (BUP 87 p.). Į šitą skaičių neįeina pamokos, skirtos Žmogaus saugos dalykui (pagal BUP, jam 5-10 klasėse numatytos 92,5 val. (5 ir 8 klasėse po vieną pamoką per savaitę, o 10 klasėje – po vieną pamoką į dvi savaites). Šios pamokos bus finansuojamos iš mokinio krepšelio.

Pastebėtina, kad pagal GĮP įgyvenimo rekomendacijas, tiesiogiai su lytiškumo ugdymu susijusios temos programos privalomoje dalyje (70 proc. visos programos) sudaro iki 8 proc. viso turinio (arba 1-2 pamokos iš 26). Praktikoje jų bus dar mažiau, tiek dėl to, kad kol kol kas BUP 7-10 klasėse numato tik 0,5 GĮP per savaitę, tiek dėl reikalingos išdėstyti medžiagos platumo. [2] Lytiškumo ugdymo pamokų dalis GĮP gali didėti tik dėstančio mokytojo iniciatyva, 30 procentų laisvai pasirenkamo pamokų turinio sąskaita. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas šį dalyką dėstys.

Kas dėstys?

Pagal Gyvenimo įgūdžių programos turinį, šio dalyko mokytojai turi turėti psichologinių žinių, išmanyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, žmogaus saugą.  Tokių „plataus profilio specialistų” šiuo metu nėra (ir vargu ar greitu laiku atsiras). Kai kurias iš minėtų kompetencijas turi visuomenės sveikatos specialistai, kai kurias socialiniai pedagogai, kai kurias tikybos ir etikos ar kiti mokytojai. Bet ne visas. Ne atsitiktinai mokyklų vadovai suka galvą, kas šį dalyką dėstys, o savivaldybės nerimauja dėl to, kad Gyvenimo įgūdžių mokytojai nėra paruošti prevenciniam darbui.

Savo turiniu GĮP yra ilgalaikė prevencinė programa. Prevencinei programai mokykloje įgyvendinti pagal poreikį galima pasitelkti Mokyklos vaiko gerovės komisijos specialistus (psichologą, socialinį pedagogą, visuomenės sveikatos specialistą). Pavertus prevencinę programą dalyku, t. y. formalia bendrojo ugdymo programa (kaip yra GĮP atveju), atsiranda klausimas dėl šių specialistų įtraukimo į ugdymo procesą, nes dauguma jų neturi pedagoginio išsilavinimo.

Formalią bendrojo ugdymo programą gali dėstyti tik mokytojai, turintys atitinkamą pedagoginį išsilavinimą, suprantantys pedagoginio proceso esmę ir siekiantys įgyvendinti Švietimo įstatyme numatytus tikslus. Kalbant paprastai, medikas gali papasakoti vaikams apie kontracepciją, policininkas – apie narkotikų žalą, tačiau nei vienas, nei kitas nemoka ir negali vaikų ugdyti.

Kadangi programa dalykinė, krūvis mažas (nuo 0,5 iki 1 pamokos per savaitę), mažai tikėtina, kad etato dalis bus dar labiau smulkinama, t. y. kad ją dėstys daugiau negu vienas mokytojas. Tai leidžia teigti, jog praktikoje dominuos tas turinys, kurį būsimasis GĮP mokytojas labiausiai išmano. O tai, koks mokytojas dėstys programą, priklausys nuo to, kokiam dalykininkui mokykloje „trūksta etato”.

ŠMSM planavo spręsti šį klausimą pasitelkdama programos įgyvendinimui socialinius partnerius. Siūlymas įsileisti į klasę paslaugų teikėjus iš išorės, neturinčius pedagoginės kvalifikacijos ir atrinktus pagal subjektyvius kriterijus, skambėjo itin kontraversiškai, kėlė daug klausimų dėl švietimo kokybės užtikrinimo. Šiuo metu ministerija apie tokią galimybę nekalba, kaip ir apie tai, kad ją galėtų dėstyti visuomenės sveikatos specialistai (jie taip pat neturi edukologinio išsilavinimo).

Neoficialiomis žiniomis, siekiant kompensuoti kadrų trūkumą, ministerijos nurodymu GĮP mokymas įtrauktas į pedagogų rengimo programas ir dėstomas visų specialybių pedagogams, tikintis kad ateityje susiformuos pedagogų turinčių šią papildomą kompetenciją ratas.

Geroji žinia tėvams yra ta, kad programa bus dėstoma ne pasitelkiant ekspertus iš išorės, bet vidinius mokyklos resursus. Taigi, tėvams bus galimybė iš anksto žinoti, kas ją mokykloje dėstys, ir atitinkamai planuoti savo teisės parinkti vaikams ugdymą pagal savo įsitikinimus įgyvendinimą, parenkat ugdymo įstaigą ir mokymo formą.

Tėvų įtraukimas

Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus (26 str. 5 d.), tuo tikslu parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas (LR šeimos stiprinimo įstatymas, 8 str), jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį (JTO Žmogaus teisių deklaracijos 26 str. 3 d.Ypatingai tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje. Remiantis šia nuostata SLURŠ programoje buvo suformuluotas mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo principas, išreikštas nuostata, kad sveikatai ir šeimai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos bendromis tėvų ir mokyklos pastangomis (SLURŠ 5 p.). Kaip parodė praktika, bendradarbiavimo principas buvo naudingas tėvams tais atvejais, kai mokyklos atsisakydavo įsileisti į mokyklą tėvų pageidaujamą, paprastai gerą lytiškumo ugdymo programą.

GĮP programos projekte analogiško principo nėra. Priešingai, programa remiasi nuostata, jog sėkmingam programos įgyvendinimui pasitelkti pakanka tam tikrų sričių specialistus[3]. Tačiau pagal LR Švietimo įstatymą mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir bendruomenė, kurios nariai vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų (2 d. 13 p.), be to, gera mokykla supranta, jog norint sėkmingai įgyvendinti ugdymo procesą yra reikalingas tėvų prisidėjimas ir bendradarbiavimas su jais (Geros mokyklos koncepcija). Realybė duoda tėvams galimybę daryti aktyvų poveikį GĮP įgyvendinimui, net jei programoje tai nėra tiesiogiai numatyta.

Pagal LR Švietimo įstatymą mokykla yra ne tik švietimo įstaiga, bet ir bendruomenė, kurios nariai vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų (2 d. 13 p.), be to, gera mokykla supranta, jog norint sėkmingai įgyvendinti ugdymo procesą yra reikalingas tėvų prisidėjimas ir bendradarbiavimas su jais (Geros mokyklos koncepcija). Realybė duoda tėvams galimybę daryti aktyvų poveikį GĮP įgyvendinimui, net jei programoje tai nėra tiesiogiai numatyta. Todėl:

Neskubėkite dėl šios programos pyktis su mokyklos, kurią lanko jūsų vaikas, administracija. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, mokytojai skeptiškai žiūri į tokio dalyko įvedimą į programą. Pedagogų nuomone gyvenimo įgūdžių pamokos tėra dar vienas papildomas nereikalingas krūvis mokiniams. Jie taip pat supranta šios programos ribotumus ir rizikas („Gyvenimo įgūdžiai formuojami ne klasės aplinkoje, bet šeimoje, bendraujant su pažįstamais, tam tikruose santykiuose. Kai tai persikelia į klasę, virsta dažniau patyčių ar pašaipų, ar dar papildomų problemų susikūrimu, kurių nereikėtų.”) [4]

Pasiūlykite mokyklos administracijai GĮP programos įgyvendinimą (kas dėstys, koks bus pamokų planas ir pan.) aptarti mokyklos taryboje,mokyklos bendruomenės sutarimą fiksuojant mokyklos tarybos tvirtiname ugdymo plane.

Programos įgyvendinimą lemia labiau lems ne jos turinys, o mokytojas. Geras mokytojas sugebės išdėstyti ir blogą programą, blogas mokytojas sugadins net ir gerą. Ideologiškai angažuotas mokytojas sugebės net į iš pažiūros vertybiškai neutralaus dalyko turinį įdėti ideologinių žinučių. Todėl sužinokite, koks mokytojas jūsų vaikui dėstys GĮP. Mokyklos administracija privalo jums šią informaciją suteikti.

Išsiaiškinkite, kokia yra jo specializacija. Gyvenimo įgūdžių mokytojų kaip tokių nėra. Programą dėstys kitų dalykų mokytojai, įgiję papildomą kompetenciją. Ją, priklausomai nuo mokyklos personalo sudėties, mokytojams tenkančio krūvio, etatų paskirstymo, dėstys tikybos ar etikos, biologijos ar kito dalyko mokytojas, jau dėstantis mokykloje. Tikėtina (nors tai ne konstanta) kad biologijos mokytojas į lytiškumo ugdymą bus linkęs žiūrėti siauriau, o etikos ar tikybos – turės platesnį akiratį, matys ir dvasinį žmogaus lytiškumo pradmenį.

Jei nerimaujate, susitikite ir pasikalbėkite su mokytoju. Išsiaiškinkite jo pasaulėžiūrines nuostatas, (ypatingai lytiškumo ugdymo srityje). Išreikškite savo požiūrį į programos turinį, išsakykite ko tikitės iš mokytojo.

Jei mokykla dar neturi GĮP mokytojo, ar pasiūlykite jai specialistą, kurio pasaulėžiūra lytiškumo ugdymo klausimais atitinka jūsų šeimos, bendruomenės nuostatas.

Dalyko mokytojas turi parengti ilgalaikį planą kiekvienai klasei, kurį tvirtina mokyklos direktorius. Prieš prasidedant mokslo metams, ar jiems jau prasidėjus, paprašykite dalyko mokytojo, kad jus supažindintų su ilgalaikiu planu, jame numatytomis pamokų temomis ir jų turiniu.

Švietimo portale www.emokykla.lt yra pateikiami GĮP ilgalaikių ugdymo planų pavyzdžiai, iš kurių jau dabar galite susidaryti vaizdą apie GĮP turinį konkrečioje klasėje. Bendrieji ugdymo planai suteikia mokytojui pakankamai pakankamai manevro laisvės planuojant ugdymo turinio įgyvendinimą (pvz., „pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus” ar „Planuodamas mokymosi veiklas mokytojas tikslingai pasirenka, kurias kompetencijas ir pasiekimus ugdys atsižvelgdamas į konkrečios klasės mokinių pasiekimus ir poreikius”).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naująsias BUP, 70 proc. Dalyko sudaro privalomas turinys, o 30 proc. dalyko mokytojas renkasi pats. Taip yra ir su GĮP. Todėl drįskite pasiūlyti dalyko mokytojui jums svarbias ir jūsų vaikui aktualias temas, kurių nėra GĮP privalomoje dalyje  (pvz. apie psichologinius lyčių skirtumus ir jų įtaką komunikacijai, pornografinė priklausomybė ir pan.). Išreikškite abejonę ir argumentuotą kritiką dėl mokytojo siūlomo pasirenkamo turinio.

Išsiaiškinkite, kokia metodinę medžiagą mokytojas naudos. Pasiūlykite savo šaltinius (pvz., prigimtinei šeimai yra draugiška atvirigyvenimui.lt pateikta metodinė medžiaga, skirta, vaikų ir jaunimo lytinės sveikatos stiprinimas ir rizikingos lytinės elgsenos prevencijai, portale vaikasinternete.lt galite rasti medžiagos skaitmeninės kompetencijos ugdymui, priklausomybės nuo interneto ir kitų elgesio priklausomybių prevencijai (ypač jos dalis, skirta pornografinės priklausomybės prevencijai), programa „Reali svajonė: pokalbiai apie draugystę ir meilę”)

Tik kraštutiniu atveju, kai tampa akivaizdu, jog mokyklos administracija nebendradarbiauja su tėvais (t. y. atsisako suteikti informaciją apie tai, kas dėstys GĮP, nesudaro galimybės pasikalbėti su dalyko mokytoju, supažindinti su ilgalaikio ugdymo planais, atsižvelgti į jūsų pasiūlymus dėl GĮP turinio ir jos įgyvendinimo) ar paaiškėja, kad GĮP ugdantis mokytojas propaguoja ir/ar ketina skleisti jums nepriimtiną lytiškumo sampratą, kuri prieštarauja jūsų įsitikinimais, pasinaudokite savo konstitucine teise nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių auklėjimu pagal savo įsitikinimus (LR Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 5 d.) bei parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str.).[5]

Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, religiniai ir filosofiniai įsitikinimai apima: a) Žinomos religijos mokymą (Campbell ir Cosans prieš JK ) b) tam tikrą pažiūrų sistemą (Valsamis prieš Graikiją (nr. 21787/93, 1996): „Terminas „įsitikinimai“  nėra tapatus „nuomonėms“ ar „idėjoms“. Jis pabrėžia tam tikrą nenuginčijamumą, rimtumą, koherentiškumą ir svarbą“. Todėl būkite pasirengę mokyklos administracijai paaiškinti, kaip jūsų pageidavimas ne kaprizas, o siekis nuosekliai ugdyti jūsų vaiką pagal tam tikrą pažiūrų sistemą (pvz. krikščionybė laikosi nuostatos, kad šeima yra kuriama tarp vyro ir moters, katalikybė laikosi nuostatos, kad dirbtinės šeimos planavimo priemonės (barjerinė ar hormoninė kontracepcija yra negalimos).

Jei jums reikalinga švietimo ekspertų pagalba, kreipkitės į Rengimo šeimai asociaciją ([email protected]), kuri atlieka GĮP įgyvendinimo stebėseną. Siekdama užtikrinti tėvų interesus, Rengimo šeimai asociacija parengė algoritmą, skirtą informuoti tėvus apie tai, kaip mokykloje turi būti įgyvendinama SLURŠ programa, ir padėti jiems kontroliuoti šį procesą. Greitu laiku bus parengtas algoritmas skirtas GĮP įgyvendinimui.

Praneškite Rengimo šeimai asociacijai apie jūsų nuomone padarytus tėvų teisių pažeidimus. Jūsų suteiktos informacijos pagrindu ketiname parengti švietimo įstaigų žemėlapį palankumo tėvų teisių užtikrinimo požiūriu.

Šaltiniai: 

[1] „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa 2023–2024 mokslo metais 1 ir 3 klasėse, o 2024–2025 mokslo metais 1–4 klasėse įgyvendinama integruojant temas į kitus dalykus ar atskira pamoka, ją skiriant iš pamokų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.“

[2] Pvz. 6 kl. Per 4 pamokas mokiniai turi aptarti tokius dalykus: Fiziologiniai pokyčiai paauglystėje, Sveikos gyvensenos pasirinkimas; argumentai, planas, Lytinė reprodukcinė sveikata. Savirūpos įgūdžiai paauglystėje. Atpažinti situacijas, kada galima padėti sau, o kada kreiptis pagalbos. Gaivinimo įgūdžiai. Skęstančiojo gelbėjimas. Psichoaktyviųjų vartojimo medžiagų prevencija; atsisakymo įgūdžiai. Neigiamas bendraamžių spaudimas ir pagalbos prašymas. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikis asmeniui, šeimai ir bendruomenei. Kitų priklausomybių ligų atsiradimas ir pasekmės.

[3] Programos 1.5. p. „Programos mokytojas – pamokas pagal šią programą gali vesti pedagogas, pasiruošęs dirbti su nuoseklia socialinio ir emocinio ugdymo programa, baigęs nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo integravimo į pamoką kursą. Žmogaus saugai (4.1 programos dalis) skirtą turinio dalį rekomenduojama vesti bendradarbiaujant su priešgaisrinės, eismo saugos specialistais, pirmosios pagalbos ir savirūpos įgūdžių (4.2 programos dalis) ugdymui skirtą turinio dalį rekomenduojama vesti bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialistais. 4.3 programos dalis skirta mokinių įgalinimui veikti ir panaudoti, įgūdžius, gebėjimus, žinias mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gerovei, todėl ši programos dalis gali tapti integruota tarpdalykine jungtimi.”

[4]Toks dalykas lyg ir buvo anksčiau. Praktika rodo, jog neįmanoma  formuoti  gyvenimo įgūdžių kaip dalyko. Mokykla ir taip ruošia gyvenimui. Apskritai, paruošimas gyvenimui yra labai plati sąvoka. Tuos dalykus išskirti ir mokyti vienoje pamokoje sudėtinga, nes tam tikrų įgūdžių ugdymas vyksta tiek šeimoje, tiek su draugais, tiek kiekvienoje pamokoje atskirai. Tokie dalykai formuojami  būtinai šeimoje, bendraujant su pažįstamais, tam tikruose santykiuose. Kai tai persikelia į klasę, virsta dažniau patyčių ar pašaipų, ar dar papildomų problemų susikūrimu, kurių nereikėtų.

[5]Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11 (1952), 2 str. Teisė į mokslą: „Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.”

Rengimo šeimai asociacija