Autorius: Giedrė Šopaitė - Šilinskienė Šaltinis: https://www.facebook.com/giedr... 2023-08-24 15:22:00, skaitė 728, komentavo 22
Savaitgalį įeinant į Rimi, mane pasitiko Ukrainos vėliava apsigaubusi mergina su aukų dėžute ir pakvietė paaukoti. Aš atsisakiau.
Ir štai kodėl:
1. Pagooglinusi organizacijos pavadinimą sužinojau, kad organizacija įsteigta vos prieš keletą mėnesių. Facebook paskyra tuščia, Instagram papildyta shutterstock’inių foto ir padriko turinio.
2. Jokios informacijos apie labdaros fondo steigėją ir vadovą niekur nepavyko rasti. Apart fakto, kad tas pats asmuo vadovauja ir automobiliais prekiaujančiai įmonei. Nėra jokių social media kanalų ar asmeninės komunikacijos apie jo atstovaujamą labdaros iniciatyvą.
3. Jų interneto svetainėje pasitinka įspėjimas apie galimai kenkėjišką puslapį, pagrindinis langas – rusų kalba. Nors svetainėje deklaruojama kad „užtikriname visišką skaidrumą ir atskaitomybę už visas gautas lėšas <...>”, nėra nei vienos ataskaitos ar detalaus paramos projekto aprašymo. Be to, yra įdėta vogta foto iš… 2020 metais vykusio potvynio Ukrainoje.
4. Iš pateiktos info internete panašu, kad ši organizacija turi super plačias programas: ir vaikus su cerebrinio paralyžiaus ar autizmo diagnozėm gelbėja, ir teikia humanitarinę pagalba krizių situacijose, o įdėtos starlink ir apsauginių šalmų nuotraukos perša mintį, kad ir karius Ukrainoje aprūpina. Prie prekybcentrio mane pasitikusi mergina buvo apsigobusi Ukrainos vėliava, o ant jos laikomos dėžutės pavaizduotas vaikas rateliuose. Ukraina+vaikai+negalia – visi didžiausi lietuvių aukojimo trigeriai vienoje. Manęs neįtikino, kad tai nėra manipuliacija.
5. Galiausiai pasirinktas paramos rinkimo būdas (grynaisiais į aukų dėžutes, kurias laiko žmonės prie prekybcentrių) patyrusių ir skaidrių Lietuvos organizacijų išvis netaikomas, nes jis: a) brangus, b) neefektyvus lyginant su kitais būdais. Prasidėjus ruzzijos agresijai Ukrainoje, būtent tokių paramos rinkimų prie skirtingų prekybos centrų staiga atsirado. Beje, apie tokius paramos rinkėjus su Vaidotu Ilgium susirašėme dar lapkričio mėnesį, kai lygiai tokia pat forma buvo renkama parama prie prekybcentrių. Bet įdomumas tas, kad paramą tuomet rinko kita organizacija („Blessing for People”), apie kurią irgi niekas nieko nežino.
Pinigų aukojimas yra toks subtilus reikalas, kuris susiūtas baltais pasitikėjimo siūlais. Aukoti tikrai reikia. Tačiau tai reikia daryti sąmoningai.
Kai visuomenė yra įaudrinta kokio rezonansinio reiškinio, tuo gali pasinaudoti žulikai, sukčiai ir kitokio plauko blogiečiai. Deja, kol Lietuvoje neturime veikiančios paramos sektoriaus priežiūros, mums patiems, aukotojams, reikia skirti bent kelias papildomas minutes įvertinti abejones sukėlusią paramos iniciatyvą. Ir, jei patikrinus įstaigos rekvizitus, pagooglinti vadovą, nesuradus finansinių ataskaitų, klausimų lieka daugiau nei atsakymų, atsisakyti aukoti.