Priežastys, kodėl turėtų būti atmestas Kotrynos Šileikaitės ieškinys ir panaikintas suėmimo Algirdui Švaniui nutarimas

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/prie... 2023-09-27 00:18:00, skaitė 527, komentavo 5

Algirdas Švanys nėra nusikaltėlio tipo žmogus ir iki šiol niekada nebuvo nei teistas, nei padaręs kokių nors nusižengimų ar pažeidimų. Priešingai – tai labai inteligentiškas ir aukštos moralės, gamtą mylintis ir puoselėjantis žmogus, turintis ekologijos mokslų daktaro laipsnį, savo srityje labai gerbiamas ir visuomenei atliekantis labai naudingus darbus:

• Lietuvoje nykstančių augalų dauginimas. Algirdas važinėdavo po visą vakarų Lietuvą ir rinkdavo itin retų ir nykstančių augalų sėklas (įrašytas į Raudonąją knygą) bei juos daugindavo Klaipėdos Universiteto botanikos sode ir savo asmeniniame medelyne. Pavyzdžiui, dėka Algirdo pastangų, pajūrinės zundos (augalo pavadinimas) kiekis KU botanikos sode yra didesnis negu visoje Lietuvoje kartu sudėjus.
• Medžių sodinimo šventės. Algirdo iniciatyva buvo organizuojamos medžių sodinimo šventės, kurių metu Lietuvoje pasodinta virš 10 000 įvairiausių medelių. Daugelį jų Algirdas išgelbėjo nuo pražūties, kadangi jis kasdavo medelius iš tų vietų, kuriose jie buvo pasmerkti išpjovimui (pakelės grioviuose ir po elektros linijomis).
• Ekologinių gyvenviečių Lietuvoje puoselėtojas ir kūrėjas. Algirdas yra padėjęs daugeliui žmonių pasistatyti savo ekologiškus namus. Puoselėjo ekologiškų gyvenviečių Lietuvoje idėją ir ją populiarindavo prisidėdamas prie įvairiausių renginių organizavimo. Padėdavo žmonėms surasti ir išsirinkti savo žemės sklypą. Visas ankščiau išvardintas veiklas Algirdas dažniausiai darydavo be jokio atlygio. Taip pat jis ruošėsi ir pats vieną tokią ekologinę gyvenvietę sukurti. Būtent tuo tikslu ir buvo nupirktas sklypas Jurgių kaime, kurį po to buvo planuojama padalinti į mažesnius sklypus, kad juose galėtų kurtis sąmoningos ir gamtą mylinčios bei puoselėjančios šeimos.
• Sveiko gyvenimo būdo propaguotojas. Algirdas savo sveiko gyvenimo būdo pavyzdžiu yra įkvėpęs ne vieną žmogų. Pats visiškai nevartoja jokių svaigalų, alkoholio ar tabako. Nemažą dalį maisto užsiaugina pats. Žinantis ir gausybę naudingų laukinių augalų, su kuriais supažindindavo ir kitus.
• Švietėjiška veikla. Algirdas, būdamas ekologijos mokslų daktaras ir puikiai suprasdamas, kokia ekologinė krizė ištiko mūsų planetą, organizuodavo didžiulius švietėjiškus renginius, į kuriuos suburdavo savo kolegas mokslininkus ir profesorius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Algirdo organizuojamuose renginiuose dalyvaudavo gausybė žmonių. Šiuose renginiuose jie gaudavo labai naudingų žinių. Algirdas suprato, jog būtent švietėjiška veikla, laipsniškas žmonių sąmoningumo kėlimas ir jų suartinimas su gamta yra tikroji išeitis iš dabartinės ekologinės krizės. Todėl šią veiklą jis vykdydavo visiškai be jokio atlygio.
• Vaikų vasaros stovyklos gamtoje ir užklasiniai būreliai. Algirdas organizuodavo kasmetines vasaros stovyklas vaikams gamtoje. Daugeliui vaikų Algirdas buvo tikras įkvėpėjas, supažindinęs juos su laukiniu augalų pasauliu, jo įvairove ir grožiu, taip pat skatinęs juose gamtos pažinimo smalsumą. Algirdas gerai suprato, jog meilę gamtai vaikams reikia skiepyti jau nuo pat mažų dienų.

Todėl nenuostabu, jog Algirdas ir savo vaikui jau nuo pat mažų dienų norėjo tą meilę gamtai įdiegti ir atitinkamai auklėti. Apie tai jis svajojo dar prieš pašaukiant savo vaikelį į šį pasaulį. Algirdas gyveno nuostabioje savo Tėvų sodyboje, kur turėjo ir savo kampelį, savo nuosavą žemės sklypelį, kurį puoselėjo ir ruošė būtent savo būsimiems vaikams auginti. Algirdas savo antrąją pusę (Kotryną Šileikaitę) su šiais planais supažindino ir savo ketinimus bei požiūrį į vaikų auklėjimą išsakė dar prieš jiems pašaukiant vaikelį į šį pasaulį. Taigi, Kotryna iš anksto puikiai žinojo Algirdo planus, jo gyvenimo būdą bei jo pasaulėžiūrą. Vaikelis buvo pradėtas būtent toje pačioje Algirdo sodyboje, kurioje Algirdas ir ketino gyventi su savo šeima.

Suprantama, visko tame gyvenime būna – net ir gražiausi planai, norai bei troškimai sugriūna. Kotryna dėl tam tikrų priežasčių (matomai labai rimtų) vis tik nusprendė su Algirdu nebūti ir bendros ateities nekurti. Tačiau, kad ir kokios skirtingos būtų žmonių nuomonės ir pasaulėžiūros, kad ir kaip jie norėtų eiti į skirtingas puses, tačiau vaikas, atsiradęs tokių žmonių sąjungoje, vis tik yra abiejų Tėvų ir per pusę jo neatpjausi ir nepadalinsi. Ir šiuo atveju abu Tėvai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmą (bendrą vaikelio pakvietimą į šį pasaulį) ir iš jo toliau iškilsiančias visas tolimesnes pasekmes, tuo pačiu užtikrinant kiekvienam Tėvui jo teises bei pareigas į savo vaiką ir tuo pačiu pačias geriausias sąlygas ir pačiam savo vaikui. Kad ir kokie tarpusavio nesutarimai būtų, nei vienas Tėvas negali pasisavinti vaiko ir atriboti jo nuo kito Tėvo. Vaikas yra bendras dviejų žmonių vaisius. Nei vyras, nei moteris vieni vaikų susilaukti negali. Vaikui atsirasti reikia ir Tėčio, ir Mamos, ir sureikšminti ar nuvertinti kažkurio tai vieno iš jų vaidmens vaiko gyvenime negalima.

Įprasta manyti, jog, kol vaikas yra labai mažas ir ypač, kol jis yra žindomas, jam pagrinde reikalinga tik mama. Daugelis žino, jog tarp žindančios mamos ir jos kūdikio yra ypatingas ryšys. Tačiau, aš siūlau atkreipti dėmesį į tai, jog šis ypatingas ryšys tarp mamos ir kūdikio nėra vien tik materialus. Tiesą pasakius, jo pagrindą sudaro ne pats mamos pienas (kurį šiandien daug mamų tiesiog pakeičia mišinuku), bet būtent mamos artumas, šiluma ir spektras jausmų, kuriuos žindydama mama perduoda savo vaikui kartu su pieneliu. Ir tai yra ne tiek materialūs, kiek subtilūs dvasiniai dalykai. Mama ir kūdikis yra tarsi vienam lauke ir jų jokiu būdu negalima išskirti. Tačiau čia būtina paminėti, jog šiame lauke taip pat būtinai turi būti ir Tėtis. Jog ir jis savo buvimu, artumu duoda kūdikiui savo šilumą ir savo spektrą jausmų, kurie taip pat būtini kūdikiui ir yra ne ką mažiau svarbūs, negu kad mamos. Nuo pat mažens vaikas augdamas turi jausti tiek mamą, tiek ir tėtį, ir pasiimti iš jų pilną spektrą jam reikalingų energijų. Todėl, norint užtikrinti tikrą vaiko gerovę, turėtų būti siekiama ne pašalinti vieną iš tėvų (dažniausiai tėtį) iš vaiko gyvenimo, o padėti abiems tėvams išgyventi krizinius laikotarpius ir siekti juos sutaikyti, siekti padėti jiems palaikyti kiek įmanoma gerus tarpusavio santykius, nes geri tėvų tarpusavio santykiai ir yra tikroji vaiko gerovė. O to bus galima pasiekti tik kai bus laikomasi lygiavertės tėvystės principų ir kai visuomenėje, kurioje gyvena šeima, nebus leista nei vienam tėvui pasisavinti vaiko.

Pirmiausiai, reiktų sąžiningai atsakyti į klausimą, ar mūsų visuomenėje yra laikomasi lygiavertės tėvystės principų? Ar skyrybų atveju tiek tėčiai, tiek ir mamos turi lygias teisias į savo vaikus?

Gimus Algirdo ir Kotrynos vaikui, Algirdas iškart nuo savo paties vaiko buvo atribotas. Beveik pusę metų jis negalėjo netgi pamatyti savo dukrytės. Jam teko kreiptis į teismus ir į vaiko teises. Galiausiai, po pusės metų bylinėjimosi, jam buvo suteikta galimybė 12 val. į dvi savaites aplankyti savo vaiką. Reiktų atkreipti dėmesį, jog šiuo atveju, kai mama savavališkai uždraudė ir 6 mėn. vaiko tėvui išvis neleido matyti savo paties vaiko, niekas tokios mamos vaiko pagrobimu ar vaiko pasisavinimu neapkaltino. Toliau reikia užduoti sau klausimą: ar tėvui suteikta galimybė matyti vaiką 12 val. į dvi savaites atitinka lygiavertės tėvystės principą? Įskaitant tai, kad net ir už tokią galimybę dar reikėjo gerai pakovoti teismuose?

Taigi matome, jog Algirdas ieškojo visų įmanomų legalių būdų, jog galėtų lygiateisiškai auginti ir auklėti savo dukrą. Kol teisiniai procesai buvo užstrigę, Algirdas vis tik nesnaudė – jis apklausė apie šimtą išsiskyrusių vyrų, kuriems yra vienaip ar kitaip apribotos teisės matytis su savo vaikais. Jis matė realią teismų praktiką, jog kai kurie tėvai dėl galimybės matytis su savo vaikais bylinėjasi jau net ir 6 metus… Jog per tą laiką, kol vyksta bylinėjimasis, daugelis vaikų yra nuteikinėjami prieš savo tėvus ir netgi pradeda jų nekęsti. Situacija tuomet tampa išvis labai komplikuota ir apie kažkokią tai lygiavertę tėvystę jau net ir kalbos būti negali. Ir tuomet lieka tik vienas klausimas: ką tokiu atveju turėtų daryti Vyrai, kurie vis tik nori lygiateisiškai auginti ir auklėti savo vaikus net ir po skyrybų?

Kad išspręstume kažkokią visuomenėje esančią problemą, visu pirma, reikia, jog pati visuomenė į tą problemą atkreiptų dėmesį. Ir tą dėmesį Algirdas tikrai sugebėjo atkreipti. Klausimas dabar kitas: ar tie 100 apklaustų vyrų ir toliau ruošiasi tylėti ir susitaikyti su esama padėtimi, ar vis dėlto imtis kažkokios tai iniciatyvos ir toliau keliant šią problemą į viešumą?

Algirdas vis tik bandė ieškoti kažkokio tai sprendimo iš susidariusios padėties. Taip, jo sprendimas buvo desperatiškas. Bet vis tik, Algirdas buvo pasiryžęs palikti, paaukoti viską, ką turėjo (savo šeimą, draugus, darbą, reputaciją, savo Žemę) vardan to, jog galėtų auginti ir auklėti savo paties dukrą. Kiek iš tų 100 Algirdo apklaustų tėvų butų pasiryžę padaryti tą patį?

Buvo momentas, kai Algirdas su savo vaiku turėjo visas galimybes “pradingti” Rusijoje. Bet vis dėlto, jis šito nepadarė. Iki šiol niekas nekalba apie tikrąsias aplinkybes, kaip Kotrynai vis tik pavyko susigražinti savo vaikelį. Kotrynos laiškas Algirdui parašytas dvi dienas prieš jai atsiimant vaiką, manau, labai daug ką paaiškintų. Iš esmės, Kotryna laiške rašė, jog apgailestauja, jog visiems jiems tenka išgyventi tokią nelengvą situaciją, jog jai liūdna, kad Algirdui teko imtis tokių priemonių, kartu tarsi suprasdama, jog jis labai sunkiai viską išgyveno ir kad viso to kaltė jų nemokėjimas tarpusavyje susikalbėti. Bet Kotryna laiške dėstė, jog tiki, kad net ir esant dabartinėms aplinkybėms, jie vis tik vardan vaikelio gali suprasti vienas kitą, jog jie tarpusavyje ras tinkamiausią variantą, jog vaikas turėtų abu Tėvus. Jog jie gali tai padaryti kartu dėl jos laimės ir gerovės…

Iš esmės, Kotryna laiške dėstė lygiavertės tėvystės vaizdinį, kurio ir siekė Algirdas. Algirdas neketino atimti mamos iš savo vaiko, nes puikiai suprato jos reikalingumą vaiko gyvenime. Vaikas buvo grąžintas.

Tačiau, ar suprato Kotryna Tėvo reikalingumą vaiko gyvenime? Ar ji iš tikro ketino laikytis tų laiške išdėstytų lygiavertės tėvystės principų? Kodėl, vos tik Kotrynai susigrąžinus vaiką, ji iš karto pateikė ieškinį teismui, kuriame reikalaujama pakeisti vaiko vardą, pakeisti vaiko pavardę, apriboti Algirdo, kaip tėvo, teises į jųdviejų vaiką neribotam laikui? Reikalaujama taikyti hipoteką Algirdo nekilnojamojo turto atžvilgiu. O taip pat, ką reiškia tokie pareiškimai žiniasklaidai, jog ji nesijaus saugi, kol Algirdas neatsidurs už grotų?

Veidmainystė, klasta, apgaulė? Ar ant šių vertybių šiandien laikosi mūsų visuomenė? Kitas klausimas: ar apskritai galima iš Tėvo atimti teisę į jo paties vaiką, galimybę būti su juo ir auklėti jį pagal savo vertybes? Atimti teisę į vaiką ir reikalauti jo išlaikymo, taikant hipoteką esamam turtui? Ar tai nėra visiškas lazdos perlenkimas į kitą pusę?..

Edmundas Ščerbina