Edvardas Čiuldė. Atsakant į Dainiaus Žalimo advokatų pateiktą skundą

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2023/... 2023-10-16 16:56:00, skaitė 744, komentavo 1

 

Advokatų kontoros Žiemelis,  Valys,  Rugys ir partneriai pateiktame Visuomenės informavimo  etikos asociacijai skunde mano tekstas  minėtu pavadinimu nuo pirmųjų sakinių yra vadinamas Publikacija. Tai – teisingas,  nekeliantis abejonių įvardijimas, nes  minėtas tekstas buvo publikuotas interneto dienraštyje. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad teksto paantraštėje yra  nurodytas šio publikuoto teksto žanras, pažymint, kad tai yra  Pamfletas.

Kas tai yra pamfletas  kaip žanras, kaip tokį  publikacijų žanrą nusako   štai patogiausiai mums visiems  randama Vikipedija.  Čia rašoma; „Pamfletas (angl. pamphlet) – grožinės literatūros ir publicistikos žanras –satyrinis aktualios tematikos kūrinys, išjuokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines politines institucijas. Šio žanro plėtotė reikalauja sąlyginio visuomenės ir valstybės demokratiškumo lygio, cenzūros nebuvimo“. Dar kitur rasite pažymėta,  kad tai yra toks aštraus poleminio turinio satyrinės meninės prozos ir publicistikos žanras, kuriam būdinga hiperbolė, šaržas, komizmas, groteskas, ir t. t., ir pan.

Taigi, kaip atrodo man, pateiktame skunde  nuoroda į publikacijos žanrą nutylima  tendencingai, dar daugiau, pasakysiu ne taip, kad toks nutylėjimas  yra  prilygintinas klastotei. Kas be ko, pasakymas, kad  „ nutylėjimas yra klastotė“ skamba keistai, tačiau šiuo atveju tai atitinka realią dalykų padėtį, kai  nutylėjimu būdu vienam reiškiniui  yra suteikiami kito reiškinio bruožai.

Todėl leiskite paklausti dar ir taip – ar galima nuteisti metaforas,   galiausiai – kodėl čia  literatūrologo kompetencijos reikalaujantį vertinimą  bando  pakeisti skundus rašančių teisininkų užsiangažavimas, samdytų  advokatų uolumas? Gal iš tiesų toks sumainymas atsiranda dėl to, kad  mūsų padangėje katastrofiškai pradeda trūkti pamfleto žanro plėtotei būtino „sąlyginio visuomenės ir valstybės demokratiškumo lygio,  cenzūros nebuvimo“?

Kad ir kaip žiūrėtume, akistata su autoriumi pasisuko ta  nelaukta linkme, nes ponui D.Žalimui, regis, taip ir nesugebėjusiam įvertinti, kaip tragikomiškai atrodo situacija, kai buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto  Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, žydrojo ekrano herojus pradeda bylinėtis su kukliu,   toli nuo įtakos centrų, nepriklausančiu jokiai partijai, neturtingu kaip  Bažnyčios žiurkė pamfletistu, pritrūko vaizduotės.   Tai dažnai pasitaiko tarp pedantiškų, kraštutinai smulkmeniškų ir kerštingų žmonių. 

Ar jus trikdo tai, kad, kaip sakoma, svorio kategorijos – nelygios?  Išties, jaučiuosi labai dviprasmiškai,  jeigu norite, panašiai kaip kažkas pasikėsintų  vargšą autorių nušauti iš auksinio pistoleto...

Kažkam pasirodė, kad aš ėmiau ir suabejojau  buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, VDU Teisės fakulteto dekano D.Žalimo  kaip teisininko pašaukimu.  Tačiau juokingiausia yra tai, kad, žiūrėdamas nuo savo varpinės stogo, jau seniai neabejoju, jog anas tikrai turi pamfleto dvasios įgarsintojo pašaukimą, savo pasisakymų LR prezidento, kolegų, oponentų atžvilgiu žodžių tulžingumu   toli pranokdamas   nedrąsius „ Didžiosios gėdos“ autoriaus ketinimus kalbėti sarkazmo kalba.   Gal iš tiesų Žalimas varžosi su Čiuldė dėl literatūrinės šlovės, a?

Juokai juokais, tačiau, kaip sako kito  satyrinio kūtinio personažas, kiekviena pupelė turi savo kvapelį, arba, kitaip tariant,  juokaujant taip pat galima prasitarti apie rimtus dalykus ( skaitytojas pagalvos – prisijuokauti). 

Per visą  didelių ponų dėmesį atkreipusį  minėtą pamfletą, kurio ištraukos, įvardytos punktais, yra kataloguojamos skunde, raudona gija praeina mintis, kad pono D.Žalimo kaip teisininko pasirinkimai neretai, švelniai tariant, yra politiškai motyvuoti.  Toli  garažu ne aš  vienas  dėl savo ypatingo įžvalgumo tai sugebėjau  pastebėti, ar ne?  Kaip atrodo, tai yra tokia  visiems akivaizdi tiesa, kurios  neįmanoma paslėpti lygiai taip pat, kaip žarijos. išdžiūvusio šieno kupetoje.   Taigi, net jeigu šaudytų į žvirblį iš patrankos, neatsisakysiu šios visiems akivaizdžios tiesos.

Žinia, advokatai dirba savo darbą, ko iš jų daugiau norėti.  Tačiau surašytame  skunde, nekalbant apie jo absurdišką turinį, be visa ko kito,  kai  kur prasikiša techninio pobūdžio klaidelės, kai kur -  negrabiai užmaskuota intencija sąmoningai suklaidinti  teksto skaitytoją.

Pamfleto tekste yra toks pasažas, kai sakoma, kad autorius  – ginkDie! – D. Žalimo nevadina politine prostitute, o skunde rašoma, kad autorius D.Žalimą vadina politine prostitute. Kodėl – taip meluojama per akis? Tačiau labiausiai nuvylė tai, kad skundo autoriai pabandė paslėpti D. Žalimą už plačios VDU rektoriaus  nugaros, teigdami, kad mano satyrinis pasisakymas  meta šešėlį taip pat ir universiteto vadovui.  Tai  kraupiai netiksli insinuacija, turint galvoje, kad  nieko kito Lietuvoje dar nesu bandęs taip intensyviai pašlovinti, apipinti gražiais žodžiais, kaip  VDU rektorių...

Kas be ko, man  labai gadina nuotaiką tai, kad mano pamfletas gali pridėti papildomų rūpesčių  jį publikavusiam interneto dienraščiui. Todėl, jeigu norite, vardan šventos ramybės savo pagrindinį teiginį, kad D. Žalimas yra didžioji Vytauto Didžiojo  universiteto gėda keičiu į teiginį, kad D.Žalimas yra didžioji Vytauto Didžiojo universiteto garbė.  Dar daugiau, -  beveik neabejoju, kad jeigu politinė situacija Lietuvoje rutuliosis  dabar valdančiosios koalicijos pasirinkta kryptimi, mūsų laukia laikai, kai Vytauto Didžiojo universitetas bus pervadintas į   Didžiojo Dainiaus Žalimo universitetą...