Kokioje realybėje gyvena amerikiečiai?

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/kokioje-rea... 2016-05-09 16:25:46, skaitė 2171, komentavo 1

Dauguma tų, kurie seka įvykius ir sugeba mąstyti, jau atsisakė to, ką priimta laikyti „pagrindine žiniasklaida“. Presstitutai sunaikino šių žiniasklaidos priemonių patikimumą, padėdami Vašingtonui meluoti: „Huseino masinio naikinimo ginklas“. „Irano atominės bombos“, „Asadas panaudojo cheminį ginklą“, „Rusija įsibrovė į Ukrainą“ ir t.t.

Pagrindinė žiniasklaida sunaikino savo patikimumą dar ir tuo, kad absoliučiai pritaria viskam, ką kalba valdžią turintys apie teroro aktus Rugsėjo 11 ar per Bostono maratoną ar masinius sušaudymus Sendi Huke ir San Bernardine. Nežiūrint į spectarnybų nesėkmes, į akivaizdžius nesutapimus, prieštaravimus, kurie yra pernelyg neįtikėtini, kad galima būtų jais patikėti, „pagrindinė žiniasklaida“ niekad neuždavinėja klausimų ir nerengia tyrimų. Ji paprasčiausiai transliuoja viską, ką sako oficialūs asmenys.

Vienas pagrindinių totalitarios ar autoritarinės valstybės požymių – tai žiniasklaida, kuri nejaučia atsakomybės už tyrimus ir tiesos ieškojimus, o vietoje to prisiimanti propagandos priemonės vaidmenį. Visa Vakarų žiniasklaida jau seniai perėjo į propagandos režimą. Amerikoje žurnalistų transformacija į propagandistus baigėsi įvairių nepriklausomų leidinių koncentracija į šešias korporacijas, kurias valdo jau nebe žurnalistai.

Kai pasekmė – mąstantys ir suprantantys žmonės vis dažniau pasikliauja alternatyvia žiniasklaida, kuri uždavinėja klausimus, rūšiuoja faktus ir pateikia analitiką vietoje neįtikėtinų oficialių siužetų.

Pagrindinis pavyzdys – 9/11. daugybė ekspertų nepaliko akmens ant akmens iš oficialaus siužeto, kurio įrodymai faktiškai neegzistuoja. Tačiau netgi be akivaizdžių įrodymų, kuriuos pateikia tiesos ieškotojai apie 9/11 įvykius, oficialus siužetas pats save demaskuoja. Mes turime patikėti, kad keli Saudo Arabijos piliečiai, kurie neturi jokių technologijų, išskyrus peilius popieriui pjaustyti ir jokios valstybinių žvalgybos tarnybų paramos, sugebėjo pergudrauti apsaugos technologijas, kurias sukūrė DARPA ir NSA, ir smogti tokį siaubingą smūgį supervalstybei, kokios dar nebūta žmonijos istorijoje. Ir dar daugiau: jie padarė tai taip, kad nei JAV prezidentas, nei Kongresas, nei „pagrindinė žiniasklaida“ nepareikalavo prisiimti atsakomybę dėl tokios milžiniškos nacionalinio saugumo tarnybų klaidos. Baltieji rūmai daugiau kaip metus atsisakinėjo atlikti bet kokius tyrimus, kol galiausiai to pareikalavo aukų šeimos, kurių buvo neįmanoma papirkti.

Galų gale sudaryta komisija nieko netyrė, o tiesiog prisėdo ir parašė siužetą, kurį papasakojo vyriausybė. Vėliau komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas ir juridinis konsultantas parašė knygas, kuriose papasakojo, kad informacijos Komisijai niekas nepateikė, kad oficialūs vyriausybės atstovai jiems melavo, kad Komisija buvo „pasmerkta nesėkmei“. Nežiūrint į visa tai, presstitutai vis dar kartoja oficialią propagandą ir atsirado pakankamai lengvatikių amerikiečių, kad galima būtų išvengti atsakomybės už melą.

Kompetetingi istorikai žino, kad įvykiai po svetima vėliava naudojami, kad būtų įgyvendinti tie planai, kurių neįgyvendinsi kitu keliu. 9/11 davė neokonservatoriams, kurie kontroliavo Bušo Jaunesniojo administraciją, naują Perl Harborą, kuris, jų žodžiais tariant, buvo būtinas, kad galima būtų pradėti karinius įsiveržimus į musulmoniškas šalis. Sprogimas Bostono maratone leido išbandyti Amerikos Policinę valstybę, stambaus miesto uždarymą, 10 000 kareivių išvedimą į gatves. Armija šukavo miestą namas po namo, versdama gyventojus palikti namus, grasinant jiems ginklais. Šitą beprecedentinę operaciją pateisino būtinybe surasti 19-metį vyruką, kuris buvo akivaizdus „atpirkimo ožys“.

Sendi Huko istorijoje tiek daug anomalijų, kad ji negalėjo nesukelti skepticizmo bangos. Sutinku, kad anomalijų esama, bet neturiu laiko aiškintis šio klausimo ir pasidaryti nuosavų išvadų. Ką pastebėjau – kad mums nepateikė protingų paaiškinimų. Pavyzdžiui, šiame video iš TV naujienų laidos autoriai remiasi tuo, kad žmogus, pristatomas kaip sielvartaujantis tėvas, kuris prarado sūnų, yra tas pats žmogus, kuris apsirengė policijos specpajėgų ekipuote Sendi Huke po žmogžudystės. Šitą žmogų atpažino, jis yra žinomas aktorius. O dabar, kaip man atrodo, tai nesunku patikrinti. Sielvartaujantis tėvas žinomas, aktorius irgi žinomas, ir valdžia turi žinoti, kas dirba policijos specpajėgose. Jeigu šiuos tris žmones, kuriuos galima supainioti vieną su kitu, surinksim į vieną vietą, galėsime paneigti video pateikiamą pareiškimą. Tačiau jeigu trijų žmonių neįmanoma surinkti į vieną kambarį, mes turime paklausti, kam reikalinga tokia apgaulė, kuri verčia suabejoti visa ta istorija. Galima pasižiūrėti visą video ar tiesiog pereiti prie 9.30 minutės ir pasižiūrėti į tą atseit vieną žmogų, vaidinantį du vaidmenis.

„Pagrindinė žiniasklaida“ visiškai pajėgi atlikti tokius paprastus tyrimus, tačiau to nedaro. Priešingai, ji vadina skeptikus „sąmokslo teorijų šalininkais“.

Yra išleista profesorių Džimo Fetcerio ir Maiko Palečeko knyga, kurioje sakoma, kad Sendi Hukas buvo FEMA treniruotė, kurios tikslas – kontroliuoti ginklus ir kad ten niekas nežuvo. Knyga buvo prieinama tinklapyje anazon.com, tačiau buvo netikėtai uždrausta. Kam reikėjo ją uždrausti?

Štai čia galima tą knygą nemokamai parsisiųsti. Aš jos neskaičiau ir negaliu pasakyti apie ją savo nuomonės. Tačiau žinau, kad policinė valstybė, kuria tampa Amerika, labai suinteresuota žmonių nuginklavimu. Be to, šiandien girdėjau per žinias, kad nužudytų vaikų tėvai pateikia teisminį ieškinį prieš ginklų gamintojus, kas visiškai atitinka knygos autorių tvirtinimus.

Štai čia yra Buzzsaw interviu su Džimu Feltceriu. Jeigu jo pateikiama informacija teisinga, tai JAV vyriausybė turi akivaizdžiai autoritarišką programą ir ji naudoja suorganizuotus įvykius, kad amerikiečiams būtų sukurta falsifikuota realybė, kuri leis tą programą įgyvendinti.

Man rodos, kad Feltcerio faktus lengva patikrinti. Jeigu juos tikrinsime, paskui prireiks tikro tyrimo. Jeigu jų netikrinsime, tai oficialus siužetas įgaus patikimumą, kadangi Feltceris – vienas energingiausių skeptikų.

Feltcerio neįmanoma nustumti į šalį kaip nenormalų. Jis su pagyrimu baigė Prinstono universitetą (magna cum laude), turi Indianos universiteto mokslų daktaro laipsnį ir buvo žymus profesorius McKnight ir Minesotos universitetuose, kol 2006 metais neišėjo į pensiją. Jis yra Nacionalinio mokslo fondo narys, paskelbė apie 100 straipsnių ir knygų mokslo ir mokslo pažinimo filosofijos tema. Jis yra dirbtinio intelekto ir kompiuterinių mokslų specialistas, tarptautinio žurnalo Minds and Machines steigėjas. Dešimto dešimtmečio pabaigoje jis buvo prašoma organizuoti mąstymo filosofijos simpoziumą.

Protingam žmogui oficialūs prezidento Kenedžio nužudymo ir 9/11 įvykių siužetai yra paprasčiausiai neįtikėtini, kadangi tie oficialūs scenarijai neatitinka liudijimų ir to, ką mes žinome. Feltcerio nusivylimas vis mažėjančiu pastabumu ir mažėjančiais sugebėjimais vis labiau stiprėja.

Man rodos, kad jei valdžia, stovinti už Sendi Huko įvykių, jaustųsi saugiai su savo oficialiu siužetu, tai griebtųsi šanso pasisakyti prieš Feltcerį ir paneigti jo faktus. Dar daugiau, kažkur turėtų būti nužudytų vaikų nuotraukos, tačiau jų, kaip ir daugiau iš lėktuvo, kuris trenkėsi į Pentagoną, padarytų video, niekas niekada nematė. Bent aš apie tai nežinau.

Mane neramina tai, kad niekas valdžioje ir žiniasklaidoje neparodė susidomėjimo faktų patikrinimu. Priešingai – tuos, kurie kelia nepatogius klausimus, tučtuojau įrašo į sąmokslo teoretikus.

Kas čia per velniava – man paslaptis. Vyriausybinis 9/11 scenarijus – tai ir yra sąmokslo istorija, kaip ir valstybinė Bostono maratono versija. Šie įvykiai nutiko dėl sąmokslo, tik klausimas – kieno tai buvo sąmokslas. Mes žinome apie „Gladio“ operacijas, apie „Nortvudą“, žinome, kad vyriausybė rezga sąmokslus su nuosavų piliečių žudynėmis. Vadinasi, būtų klaida daryti išvadą, kad vyriausybė neužsiima sąmokslais.

Neretai girdime prieštaravimus, kad jeigu 9/11 būtų operacija po svetima vėliava, tai kas nors būtinai prasiplepėtų. O kuriems galams jiems naikinti nuosavą sąmokslą?

Prisiminkime Viljamą Binį. Jis sukūrė stebėjimo sistemą, kuria naudojasi NSA. Kai pamatė, kad ji naudojama prieš amerikiečių tautą, jis prakalbo. Tačiau jis nepasiėmė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo teiginius, kas išgelbėjo jį nuo persekiojimo, tačiau jis neturi kuo įrodyti savo tiesos. Štai dėl ko Edvardas Snoudenas pasiėmė dokumentus ir juos paviešino. Nepaisant to, daugelis Snoudeną laiko šnipu, kuris pavogė valstybines paslaptis, o ne informatoriumi, kuris mus įspėjo, kad mus sauganti Konstitucija panaikinta.

Oficialūs asmenys iš vyriausybės iš dalies prieštaravo oficialiam 9/11 scenarijui ir oficialiems scenarijams, susijusiems su Iraku. Transporto ministras Normanas Mineta prieštarauja viceprezidentui Čeiniui ir oficialiai 9/11 įvykių laiko skalei. Iždo sekretorius Polas O’Neilas pareiškė, kad Huseino nuvertimas buvo suplanuotas per pirmą prezidento Bušo administracijos pasitarimą, dar gerokai prieš 9/11. jis parašė knygą ir papasakojo apie tai programoje „Naujienos per 60 minučių“. CNN ir kiti TV kanalai apie tai nieko nepranešė. Jokio efekto.

Tie, kurie informuoja žmones, moka už tai didelę kainą. Nemažai jų atsiduria už grotų. Obama persekiojo ir areštavo rekordinį jų skaičių. Ir kai tik juos areštuoja, iškyla klausimas: „Kas patikės nusikaltėliais?“

Apie 9/11 kalbėjo įvairūs žmonės. Daugiau kaip 100 policininkų, ugniagesių ir liudininkų kalbėjo, kad girdėjo ir jautė daug sprogimų Bokštuose Dvyniuose. Aptarnaujantis personalas pranešė apie masinius sprogimus rūsyje dar prieš tai, kai į pastatus rėžėsi lėktuvai. Nė vienas liudijimas nepadarė įspūdžio nei valdžiai, nei presstitutams.

2300 architektų ir inžinierių parašė Kongresui, reikalaudami tikro tyrimo. Vietoje to, kad parodytų pagarbą, kurios nusipelno 2300 profesionalų, visi šie profesionalai išvadinti sąmokslo teorijų šalininkais.

Tarptautinė mokslininkų grupė pranešė apie tai, kad aptikta daug sprogmenų mikrodalelių Pasaulinio Prekybos centro dulkėse. Mokslininkai pasiūlė pateikti jų pavyzdžius vyriausybinėms agentūroms ir „valdiškiems“ mokslininkams. Niekas tuo nesusidomėjo. O priežastis paprasta. Šiuolaikinis mokslo finansavimas yra visiškai priklausomas nuo federalinės vyriausybės ir privačių kompanijų su jų federaliniais kontraktais. Mokslininkai supranta, kad kalbėti apie 9/11 reikštų sugriauti savo pačių karjerą.

Vyriausybė daro su mumis ką tik nori, pavertė mus bejėgiais ir dezinformuotais. Dauguma amerikiečių pernelyg menkai išsilavinę, kad sugebėtų suprasti skirtumą tarp pastato, kuris griūna dėl asimetrinio sugriovimo ir susprogdinto pastato. Pagrindinių žiniasklaidos priemonių žurnalistai negali uždavinėti klausimų ir atlikti nuosavų tyrimų ir tuo pačiu išsaugoti savo darbo vietų. Mokslininkai negali pasisakyti ir tuo pat metu gauti finansavimą savo darbams.

Išsakyta tiesa keliauja į alternatyvius tinklapius. Valdžia paskelbia visa tai sąmokslo teorijomis. Jos tikslas – diskredituoti visus skeptikus.