Romuva dar kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą
Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/01/15/ro... 2024-01-15 19:35:00, skaitė 1222, komentavo 4
Lietuvos Respublikos Seimui toliau pažeidžiant Senovės baltų religinės bendrijos Romuva teises ir teisėtus interesus, Romuva antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Tačiau Seimui, be jokio teisinio pagrindo, o tiesiog dėl kai kurių politinių partijų ir atskirų Seimo narių ambicijų nesuteikus Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, 2019 m. Romuva kreipėsi į EŽTT.
2021 m. birželio 8 d. EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
Po EŽTT sprendimo, praėjus dviems metams, 2023 m. rugsėjo 19 d. Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo ir vėl be jokių teisinių argumentų, o tiesiog vedini savo religinių ar pseudo-politinių įsitikinimų, Seimo nariai valstybės pripažinimo Romuvai nesuteikė.
Kūdikio vardynų apeigos | Romuvos archyvo nuotr.
„Nors Romuva atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve. Maža to – Romuva ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje “, – sako Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vadovė – Krivė Inija Trinkūnienė.
Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas (1939-2014) ir Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė po apdovanojimo su Prezidente 2013m. | lrp.lt, Dž.G.Barysaitės nuotr.
Po Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų priėmimo 2023 03 23 d., Seimas nustatė, kad Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
„Tad pagal pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ Seimas nepritaręs Romuvos pripažinimui turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo nesuteikimo ir tame sprendime turėjo būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priėmė. Bet šiuo atveju – nebuvo priimtas joks Seimo sprendimas – nei dėl Romuvos pripažinimo, nei dėl nepripažinimo. Tokiu elgesiu Seimas Romuvą vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT“, – sako Romuvos Krivė I. Trinkūnienė, aiškindama priežastis, kodėl prireikė pakartotinio Romuvos kreipimosi į EŽTT.
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23 | V. Jankausko nuotr.
Pasak jos, tokiais veiksmais Seimas dar karą grubiai pažeidžia Romuvos ir jos sekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, o bendrijos nariai toliau patiria didelius nepatogumus, kuomet jų veikimas visuomenėje ir viešas religijos išpažinimas yra nepagrįstai apsunkinamas.
Romuvos nuomone, tokia padėtis netoleruotina, todėl dar kartą kreipiamasi į EŽTT. Romuva reiškia susirūpinimą atsainiu ir priešišku teisei valstybės institucijų, šiuo atveju – Seimo – požiūriu į ankstesnius EŽTT išaiškinimus bei religinės bendrijos lūkesčius.
Tuoktuvių apeigos | ARomuvos archyvo nuotr.
Į Europos Žmogaus Teisių Teismą Romuva kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“), 9 str. („Minties, sąžinės ir religijos laisvė”), 14 str. („Diskriminacijos draudimas“) ir 13 str. („Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“) pažeidimų.
***
Primename, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.
„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.