Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/kaip-holivu... 2016-05-10 01:45:48, skaitė 2624, komentavo 1
Kad išplautum smegenis ištisai visuomenei ir atjungtum sveiką protą kelioms žmonių kartoms, pirmiausiai reikia sunaikinti istorinę atmintį.
Šiuolaikinės manipuliavimo protais technologijos gali sunaikinti žmogui žinias, įgytas iš realios istorinės patirties, pakeisti jas dirbtinai sukonstruotomis „žiniomis“. Dirbtinai suformuotas istorinės realybės paveikslas perduodamas atskiriems individams per knygas, paskaitas, radiją, TV, spaudą, teatrą, filmus. Šitaip kuriamas iliuzinis pasaulis, kuris suvokiamas kaip realus. Rezultate visą savo realų gyvenimą žmogus gali suvokti kaip nemalonų sapną, o tas chimeras, kurias jam įbruko propaganda, reklama ir masinė kultūra, įvesdama jį į transą, jis suvokia kaip realybę.
Šia prasme itin efektyvus yra kinas. Kinas, kaip propagandos metodas, gali padaryti itin didelį emocinį poveikį. Jis aktyviai generuoja žiūrovo vaizduotėje iliuzinį pasaulio paveikslą labai idealizuotu pavidalu. Filmo autorius gali dirbtinai sukurti žiūrovui vieno ar kito herojaus „teisingumo“ ir moralinio teisumo pojūtį, nepriklausomai nuo to personažo tikrojo vaidmens istorijoje.
Be to, propagandinis poveikis žmogui čionai yra neregimas, nejuntamas, jis vyksta emociniame lygmenyje, kurio nekontroliuoja protas. Jokie racionalūs kontrargumentai šiuo atveju nesuveikia.
Paprastas pavyzdys. Racionaliu lygmeniu mes visi puikiai suvokiame, kas buvo Hitleris ir ką jis padarė. Tačiau, panaudoję specialius dramaturginius triukus ir talentingų aktorių vaidybą, režisieriai gali pavaizduoti viską taip, kad žiūrovų simpatijos atiteks būtent fiureriu. Jo pasibaisėtini nusikaltimai pasirodys esą visai ne nusikaltimais, o kilniais darbais – juk pačios aukos bus pavaizduotos kaip piktadarės, nusipelniusios mirties. Ir kino salėje sėdintys žiūrovai nuoširdžiai verks, žiūrėdami, kaip doras ir kilnus fiureris paleidžia sau kulką į kaktą 1945-ųjų balandį.
Manipuliavimas vieno ar kito personažo „teisingumo“ pojūčiu – plačiai paplitęs Holivudo metodas. Visi matė filmus apie Rembo, dėl to žino, kad Amerika, triuškinančiai pralaimėjusi karą Vietname, laimėjo tą patį karą kino ekrane. Panašių filmų ten prikepta tūkstančiai, visas pasaulis jais užtvindytas.
Informacija pamąstymui. 1994 metais viena Holivudo kino studija susuko filmą „Kulka į Pekiną“ su Maiklu Keinu pagrindiniame vaidmenyje. Filmuojama buvo Sankt Peterburge, o herojus kovojo su čečėnų mafija. Kai filmas buvo beveik baigtas, kaip tik prasidėjo karas Čečėnijoje ir „visas pasaulis“ užjautė čečėnus, dėl to rodyti blogus čečėnus buvo politiškai netikslinga. Filmą uždraudė amerikietiška cenzūra. Juostą padėjo ant lentynos nežiūrint į milijonines išlaidas jo kūrimui. Šis faktas akivaizdžiai parodo, kokią reikšmę turi propagandos faktorius šiuolaikinėje JAV pramogų industrijoje.
Atkreipkite dėmesį: „blogi vyrukai“ amerikiečių filmuose visada tiksliai atitinka tuometinę JAV užsienio politiką. Jeigu anksčiau Rembo ar Džeimsas Bondas didvyriškai kovojo daugiausiai su klastingais šnipais ir pulkininkais sadistais iš KGB, tai pagal 2002 metais išleisto filmo siužetą Agentas 007 patenka į nelaisvę jau šiaurės korėjiečiams. Puikus ir neįkyrus smegenų plovimo metodas. Naujaysiuose filmuose apie Bondą figūruoja Kinija ir Rusija.
Dar viena populiaria tema šiandien tapo II Pasaulinio karo istorijos perrašymas. Pasižiūrėję amerikietiškus filmus, jūs pagaliau suprasite, kad stuburas nacizmui buvo sulaužytas ne Stalingrade ir Kurske, o gelbstint eilinį Rajeną. O filmuose „Stalingradas“ ir „Priešas už vartų“ pamatysite, kaip kilnūs ir civilizuoti vokiečiai didvyriškai kaunasi su rusų laukiniais ir apskritai paėmus laimi Stalingrado kautynes. Be to, vokiečiai, pasirodo, buvo visi be išimties antifašistai, jie „tiesiog sąžiningai vykdė savo pareigą“.
K.Lohas, anglų režisierius, kartą pasakė: „Svarbu, kad istoriją rašytume mes, nes tas, kas rašo istoriją, kontroliuoja dabartį“.
Vakarų masinės kultūros sėkmė šioje sferoje tokia didelė, kad tai turėtų sukelti nerimą žmonėms, gyvenantiems nevakarietiškose valstybėse. Tarkime, į klausimą, kas pirmas pastatė atominę elektrinę, atominį ledlaužį, sukūrė pirmą dirbtinį žemės palydovą, galingiausią raketą-nešėją, laivus su povandeniniais sparnais, kas pirmas paleido žmogų į kosmosą, kas pasiekė lemiamą pergalę II Pasauliniame kare, žymu dalis rusų (!!!) jaunimo atsako, kad visa tai padarė… Amerika, o ne Rusija.
Tokių Vakarų pseudo pasiekimų sąrašą galima tęsti iki begalybės. Tuo pat metu kai kurių tikrų savo pasiekimų Vakarai kažkodėl neafišuoja. Pavyzdžiui to, kad pirmi sukūrė ir išbandė Japonijoje ant gyvų žmonių atominį ginklą.
Beje, šiandien 30% japonų jaunimo nuoširdžiai įsitikinę, kad Hirosimą ir Nagasakį sunaikino rusai, o amerikiečiai pasiaukojančiai gelbėjo nukentėjusius.