Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/101801/vokieti... 2024-01-19 22:06:00, skaitė 1411, komentavo 2
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius interviu laikraščiui „Tagesspiegel” pareiškė, kad Vokietija negali eiti „va-bank” karinės pagalbos Ukrainai atžvilgiu, nes priešingu atveju ji pati liks be gynybos. Pasak jo, Vokietija iki šiol suteikė Ukrainai viską, ką galėjo.
„Iš visų ES šalių Vokietija jau dabar daro daugiausiai, o dabar kitos Europos partnerės turi padaryti daugiau. Tai turėtų būti aišku visiems: jei Putinas laimės šį karą ir okupuos Ukrainą, pavojus ES, žinoma, taip pat padidės”, – sakė Borisas Pistorius.
Pasak gynybos ministro, grasinimai iš Kremliaus sklinda beveik kasdien, pastaruoju metu – Baltijos šalims.
Pasak B. Pistoriaus, Vokietija turi susitaikyti su tuo, kad Vladimiras Putinas vieną dieną gali užpulti vieną iš NATO šalių. Pasak jo, Vokietijos ekspertai tikisi, kad tai gali įvykti per penkerius-aštuonerius metus.
Sausio 17 d. Bundestagas balsų dauguma atmetė centro dešiniųjų partijų bloko CDU/CSU pasiūlymą tiekti Ukrainai ilgojo nuotolio raketas „Taurus”.
Pasak „Bild” leidinio, Vokietijos valdžios institucijos nenori tiekti šios klasės raketų dėl nuogąstavimų, kad „Taurus” bus naudojamos smūgiams Rusijos teritorijoje.
Sausio 16 d. Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad 2024 m. Ukrainai skirs 7 mlrd. eurų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šį sprendimą priėmė po pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu.
2023 m. Vokietijos pagalba Ukrainai, skirta Ukrainos kariuomenės modernizavimui, siekė apie 5,4 mlrd. eurų.
2022 m. šiam tikslui buvo skirta 2 mlrd. eurų. Bendra Vokietijos pagalbos suma, į kurią įeina humanitarinė, finansinė ir karinė pagalba, viršijo 25 mlrd. eurų.