Nejau nejaučiate tos įtampos?

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://www.facebook.com/algim... 2016-05-12 07:39:19, skaitė 1533, komentavo 6

Nejau nejaučiate tos įtampos?

Nejau nejaučiate tos įtampos? Tos paslėptos nevilties ir įniršio, kuri tvyro aplinkui? Mes daugiau kaip 20 metų nieko kito nedarėme, tik gaminome sau priešus. Iš savųjų. Nereikėjo jokių rusų ir jokio Putino. Purenome dirvą, tręšėme gausiai. Užauginome ir pridauginome daugybę, neapkenčiančių savo valdžios ir dažnai, tuo pačiu – ir valstybės.

Ir nereikia čia apie komunistus ir nomenklatūrą, gerai? Tie tai tikrai jokių nostalgijų praeičiai nejaučia. Jiems tada buvo gerai, dabar įsitaisė dar geriau. Ta daugybė nusivylusiųjų, viskuo nepatenkintųjų ir tikrojo priešo propagandos fanų – dažniausiai vadinamieji „paprasti žmonės“.

Na taip, prastuomenė, mieli ponai. Bet jų daugelis tomis dienomis Baltijos kelyje stovėjo ir būtų numirę už tai, jei būtų reikėję. Na, tokie, kokie ir patys daugelis buvome, o jau mūsų tėvai – tai praktiškai visi iš tokių. Ne iš Marso juk atvykom.

Žmonės ne todėl iš čia išvažiuoja, kad ten labai smarkiai geriau. Todėl, kad čia nebeįmanoma. Iš minimalios net minimaliai išgyventi n e į m a n o m a. Nors dirbsi nuo tamsos iki tamsos ir visi tave niekins. Tą žino kiekvienas.

Lyderiaujam alkoholizme, savižudybėse dėl beviltiškumo ir perspektyvų nebuvimo. Bet mes, užuot tai pripažinę ir ką nors darę, vaidinam, kad nieko nevyksta. Kad tų žmonių tiesiog nėra.

Išvystėm ištisą patyčių kultūrą. Apšaukiam juos runkeliais ir lūzeriais. Organizuojam visokias maldeikienių realybės šou „kaip pragyventi už MMA“. Pristeigsim pagalbos linijų, dar ką nors uždrausim ir sugriežtinsim, visokių žeminančių pašalpų, prigalvosim kitų pleistriukų. Tegu sau tykiai niršta, miršta ir nelenda ponams akysna.

Ne ruso jie ilgisi ir praeities, kurios ir Rusijoje seniai nebėra. Jie tiesiog praktiškai žino ir atsimena, kad tada iš minimalios nors prastai, bet galėjai pragyventi ir susimokėti už būstą. Ir lygiai taip pat praktiškai žino ir iš dabarties mato, kad tai čia ir dabar neįmanoma jokiais, na visiškai jokiais būdais, net ir pusbadžiu.

Jiems nerūpi jokie MGL, BVP, ES, NATO ir kitos aukštos materijos. Ar kiek ten biudžetas dėl jų gaus ar praras. Jie gyveno vienoje valstybėje, dabar gyvena kitoje, ir lygina vieną su kita. Ir jokie pliurpalai to jiems neuždraus ir nepakeis.

Ir jie mato savo gyvenimą ir tai, kas yra, ne prasčiau už mus. Ir jiems reikia kas vakarą skaičiuoti, ar užteks rytoj pavalgymui. Ir žiūrėti savo vaikams į akis, kai sakai, kad negali jų leistį į kiną ar nupirkti paprastą daiktelį, kurį klasėje dauguma turi.

Ir aš taip pat, kaip ir jie, daug ko negaliu suprasti. Kodėl tiek kalbų apie sodros „lubas“, kad pasiturintieji galėtų mažiau mokėti ir daugiau gauti? O kodėl niekas nekalba apie sodros „grindis“, kad vargšamas irgi kas nors padidėtų?

Kodėl valstybė negali sąžiningai pasakyti – taip, MMA yra nepakankamas, bet kitokio nustatyti negalime, todėl, jei ir negalime jums daugiau duoti, tai bent iš jūsų nieko neatimsime. Ir absoliučiai jokių mokesčių nuo MMA nei cento nebus.

Ir jiems visiškai neįdomūs ministrų-buhalterių palemenimai, kiek nuo to sodra praras – pridėkit iš biudžeto, po galais! Ar kad biudžete vis trūksta, nors Lietuvoj greit nebeliks vietos, neišklotos trinkelėmis – juk ne vien iš europinių milijardų tai vyksta.

Juos jaudina paprastas kaip baubimas dalykas: XXI a. Europos Sąjungos valstybėje dorai dirbantis žmogus turi turėti galimybę bent minimaliai sudurti galą su galu iš savo darbo. Jei tų galimybių nėra, tai kaltas ne žmogus, o valstybė. O jei kas norit už tokią nuomonę papriekaištauti ar pamokslauti – tai prašau, nueikit pas juos į namus ir pažiūrėkit jiems į akis. Tik ar išdrįsit?

Taip, dabar šita linkme einama. Daugiausia Liberalų sąjūdžio dėka. Bent jau dėl gyventojų pajamų mokesčio. Ir kiek bebūtų nueita, tai bus gerai. Tik ar nesubliūkš ryžtas balsuoti, kai reikės priimti galutiniuis sprendimus? Ir kaip tai bus padaryta? Ir ką tai bepakeis?

Ko tikrai nebepakeis – tai tų žmonių atskirties, nuomonių ir priešiškumo. Valstybėje – kaip ir šeimoje, padarytų nesąmonių pripažinimas po laiko nieko nebepakeičia. Išėjusieji nebegrįžta.