Ramūnas Alaunis: „Kalafioro revoliucija“ - penktoji kolona kopūstų galvomis?

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2016-05-12 19:01:24, skaitė 3872, komentavo 1

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad visuotinai greitai socialiniuose tinkluose išplitusi akcija boikotuoti didžiuosius maisto prekybos centrus buvo gerai iš anksto planuota, organizuota, aiškiai turinti savo struktūrą, tikrai nevyko spontaniškai, kaip skelbia propagandinė žiniasklaida. Kad nekiltų bereikalingų kalbų, akcijos organizatoriai sąmoningai nebuvo skelbiami.

Kadangi akcija nesiūlė alternatyvos ar tolesnio pilietinio pasipriešinimo plano, todėl akcijos tikslas buvo skirtas atkreipti į save dėmesį, o gal netgi sąmoningai nukreipti dėmesį nuo Lietuvos esminių problemų. Akcijos poveikis - daug triukšmo, efektas didelis, bet trumpalaikis, rezultatas mažas. Kas slepiasi po akcija?

Akcija be alternatyvos

Paskelbta akcija boikotuoti Lietuvos prekybos centrus nesiūlė jokios alternatyvos. Apsipirkti Lenkijoje tikrai ne išeitis. Lietuvos ūkininkai niekada neatstos prekybos centrų. Ūkininkai prekiauja riboto asortimento žemės ūkio, pieno produktais. Visą kitą gamina žemės ūkio produkcijos perdirbėjai, pramonės gamintojai, kurie savo prekes realizuoja dideliuose prekybos centruose. Nemaža dalis prekių yra atvežamos iš užsienio. Be to, pačiuose ūkininkų turgeliuose daugelio maisto prekių ar daržovių kainos dažnai būna tokios, kaip ir prekybos centruose ar net didesnės. Mažose parduotuvėse maisto kainos taip pat ne ką mažesnės, nei didžiuosiuose prekybos centruose. Mažųjų prekybos tinklų apyvarta mažesnė, todėl ir kainos didesnės. Tad kas belieka žmogui pasirinkti tokių akcijų metu: pirmiausia, laikantis akcijos nurodymų, visai tris dienas nieko nepirkti, tiesiog pabadauti, kita alternatyva - pirkti maisto produktus panašiomis ar didesnėmis kainomis iš mažųjų prekybos centrų ar ūkininkų turgelių (jų produkcija pristatoma kaip ekologiška, todėl ir kaina didesnė).

Didieji prekybos tinklai taip pat turi nusistatę skirtingas prekių kainas. Pieno produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos prekybos centruose palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais netgi keliais centais atpigo. Didžiausias maisto prekių kainų kilimas buvo 2014 metų pusmetį, kol 2015 sausio 1 d. buvo įvestas euras.

Lietuvoje vienuose prekybos tinkluose prekės kainuoja brangiau, kituose pigiau. Tačiau akcija buvo nukreipta prieš visus didžiuosius pagrindinius prekybos tinklus nepaliekant jokios protingos alternatyvos apsipirkti kitur. O taip organizuoti akciją yra nelogiška. Jei tikslas būtų daryti poveikį pvz. „Maximos“ prekybos tinklui, kad ši sumažintų savo prekių kainas, jei jos būtų didesnės, nei kitose prekybos centruose, tuomet žmonės būtų raginami neiti apsipirkti tik į „Maximas“. Žmonės apsipirktų kituose prekybos tinkluose. Taip po mėnesio „Maxima“ parduotuvių tinklo pardavimo apyvarta tikrai ženkliai sumažėtų iki kritinės ribos, o „Maxima“ valdytojai būtų priversti paklusti visuomenės reikalavimams gal net ir po savaitės. Tačiau, pati „Maxima“ yra vienas iš mažiausių kainų prekybos tinklas. O kodėl nekovojama prieš Švedų valdomą bendrovę „Prizma“ ar Belgų - Prancūzų valdomą prekybos tinklą „Iki“, kurių savininkai išsiveža iš Lietuvos pelną į užsienį? Tačiau dabartinė akcija buvo nukreipta prieš visus didžiuosius maisto prekių prekybos centrus nepaliekant jokios alternatyvos, todėl negalėjo ilgiau tęstis. Sumaištis keliama aukščiau už teisingumą.

Šia akciją neiti apsipirkti į prekybos centrus trukusią nuo gegužės 10 iki 12 dienos turėjo užbaigti kita akcija – gegužės 14 dieną - pilietinio pasipriešinimo dieną visiems išeiti į gatves. Ir vėl akcija be aiškaus tikslo. Išėjus į gatvę gyvenimas nepagerėja. Akcija skirta tik triukšmui kelti.

Kam ekonomiškai naudingos tokios akcijos?

Akcija labai trumpam laikotarpiui neabejotinai buvo šiek tiek ekonomiškai naudinga ūkininkų turgeliams, specializuotoms parduotuvėms, Lietuvos mažiesiems prekybos tinklams ir netgi Lenkijos prekybininkams. Eiliniam Lietuvos pirkėjui naudos mažiausiai. O didžiausi dividendai patiems organizatoriams parodžiusiems, kad jie tai gali pakartoti ir ataeityje. Šie akcijos organizatoriai neabejotinai yra globojami didžiųjų Lietuvos politinių partijų ar užsienių finansuojamų Nevyriausybinių organizacijų. Akcijas socialiniuose tinkluose organizuotai platino jaunimas, kuris paprastai yra apatiškas viskam, kas vyksta Lietuvoje. Aktyvios yra tik jaunimo organizacijos gaunančios finansavimą iš šalies. Dalyvauti akcijoje „prieš kainų kėlimą“ ir „gegužės 14 d. pilietinio pasipriešinimo dieną išeiti į gatve“ buvo raginama ir grafiti užrašais ant sienų, kurie taip pat yra dar bręstančio jaunimo darbas. Taigi, tai tiesiog „spalvotosios revoliucijos“ treniruotė, kurios gali prireikti ateityje.

Ką pasiekė ši akcija?

Greitai išplatinta socialiniuose tinkluose akcija daugeliui žmonių pasirodė labai viliojanti ir labai veiksminga. Kadangi akcija buvo nutaikyta prieš visus prekybos centrus, todėl pagrįstai sukėlė daug prieštaravimų ir ginčų pačioje visuomenėje. Kodėl akcija buvo nutaikyta prieš „parduotuves ir prekybos centrus“ nebuvo išsamiau paaiškinta, tik buvo prašoma „atkreipti dėmesį į nepagrįstą kainų kėlimą maisto produktų prekybos tinkluose“ (kalba netaisyta). Teigti, kad maisto produktų kainos kyla nepagrįstai būtų per daug kategoriška. Prekybininkai kainų kėlimui tikrai turi savų priežasčių. Be to, brangsta beveik viskas ir visiems. Nesutikę prisidėti prie šios akcijos buvo žeminami ir peikiami. Atsiradę prieštaravimai suskaldė visuomenę į „už“ ir „prieš“.

Ar yra tiesioginis ryšys tarp boikoto ir sumažintų prekių kainų lieka neaišku. Bet tai nėra nesvarbu. Jei taip ir įvyktų, tikrai naivu būtų tikėtis, kad tokios sumažintos kainos išliks ilgam laikui. Aprimus bruzdėjimui prekybininkai vėl atstatys buvusių kainų lygį per vienų prekių nuolaidas ir per kitų prekių kainų pakėlimus. Kainų strategai jau turi pakankamai patirties manipuliuoti prekių kainomis, turi patirties, kaip sukelti masinę pirkimo su nuolaida maniją, kuomet žmonės sugundomi pirkti daug jiems patiems nereikalingų prekių.

Ką atskleidė akcija?

Šis boikotas atskleidė kokie poreikiai ir norai motyvuoja žmones, taip pat, kaip žmonės gali būti lengvai valdomi bendrai motyvuojant visuomenę. Tad ir akcijos tikslas buvo ne siekti sumažinti maisto prekių kainas, bet tiesiog parodyti „mes galim!“ Tą patį, ką ir sistema – mulkinti žmones. Žmonės, būkite budrūs!