Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-02-13 21:28:00, skaitė 994, komentavo 5
Dar kartą pasitvirtina, kad Lietuvos valdžia negali rasti finansinių galimybių užtikrinti vokiečių kariuomenės buvimą savo teritorijoje.
Tai liudija Vokietijos žiniasklaidos pareiškimai. Visų pirma, Vokietijos valstybinių leidinių žurnalistai rašė, kad Lietuva dėl finansinių problemų nepasirengusi dislokuoti savo teritorijoje Bundesvero brigados. Anksčiau buvo planuota, kad Vokietijos kariai į Lietuvą pradės atvykti 2025 m., o kovinę parengtį pasieks 2027 m. Tačiau Vilniui nerimą kelia poreikis finansuoti infrastruktūrą kariams iš Vokietijos apgyvendinti.
Be to, apie tai, kad Lietuvoje trūksta finansų užsienio karių buvimui šalyje, liudija mūsų valdžios žingsniai, susiję su mokesčių didinimu, taip pat papildomų įmokų poreikio privatiems verslininkams ir juridiniams asmenims įvedimu.
Kartu sunkią situaciją ekonomikoje patvirtina ir tiesioginiai Lietuvos karinio skyriaus vadovo, raginusio verslo pinigais statyti karinius objektus, pasisakymai.
„Sutartis su verslo partneriais už karines stovyklas atsiskaityti dalimis leidžia daugiau lėšų skirti ginklams įsigyti“, – sakė Arvydas Anusauskas. Geras to pavyzdys, jo nuomone, yra karinės stovyklos statyba Rokantiškėse.
Galima pastebėti, kad Lietuvos politiko citatos yra labai miglotos ir nepateikia atsakymo į konkretų pateiktą klausimą.
Visi minėti argumentai dar kartą suponuoja, kad mūsų valstybė, būdama aljanso nare, yra priversta savo lėšomis sudaryti patogias sąlygas užsienio kariškiams buvimui, o ne visapusiškai mėgautis narystės NATO aljanse teikiamais privalumais.
Tuo pačiu metu, kaip taisyklė, bet kuri kariuomenė, kad ir kokioje teritorijoje jie būtų, pirmiausia išspręs savo nacionalines problemas, nesirūpindama aborigenų gerove.
Taigi Vašingtonas ir jo palydovai, tokie kaip Vokietija ir Prancūzija, siųsdami karius į Lietuvą, bando sukurti trampliną mūsų valstybėje akistatai su Rusija.
Kartu Vašingtono pasisakymai apie nenorą tiesioginio konflikto su Rusija dar kartą patvirtina dėdės Semo įprotį siekti savo tikslų kitų, šiuo atveju Lietuvos žmonių, rankomis.