Vilniaus valdininkai: Sudie Salomėja Nėrie, labas Šventoji Kotryna! PAPILDYTA
Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/02/28/vi... 2024-02-29 00:33:00, skaitė 1242, komentavo 10
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisija vasario 21 d. nutarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją pervardinti Šv. Kotrynos vardu. Nors šį sprendimą dar turėtų patvirtinti miesto Taryba, bet Vilniaus miesto vicemeras Arūnas Šileris savo Feisbuko paskyroje audringai padžiūgavo:
„Sudie Salomėja, labas Kotryna, filosofijos ir mokslų globėja!“
Keisti nuspręsta ir dar vienos Vilniaus mokyklos pavadinimą – Sofijos Kovalevskajos gimnazijos vardą siūloma keisti į Sostinės gimnazijos.
Sklandžiausiai ir rimčiausiai už šventosios Kotrynos vardą pasisakė TS-LKD atstovas Vilniaus miesto taryboje, istorikas Remigijus Černius. Štai jo nenuginčijami argumentai:
Aš vis tik pasisakyčiau už šventą Kotryną aleksandrietę.
Atsiminkite, kad jinai semantiškai yra filosofijos ir mokslų globėja, tai čia tame nėra jokios bėdos ir jeigu mes pasirinktume, kad mes sakom, kad norim, kad gimnazija vadintųsi šventos Kotrynos…
O čia konotacijų nereikia tokių ieškot, kad čia Salomėjos Nėries vadinosi – dabar šventos Kotrynos, bet mes, vis tik tai, grįžtume į Europietišką tradiciją, tai ji labai natūrali ateinanti iš viduramžių.
O dėl to ar gimnazija yra… puoselėja kažką krikščioniško ar nepuoselėja, tai čia, manau, kartais, toks klausimas jis keistai skamba, suprantat, mes gyvenam krikščionybėj, ne tiek svarbu kiek mes praktikuojantys krikščionys ar nepraktikuojantys, bet vis tiek mus išugdė krikščioniška terpė, nes nu Europa yra krikščioniška civilizacija, krikščioniška civilizacija, tai čia ėė… gimnazija netgi garsiai to ėėė nereklamuodama nesakydama ir taip toliau tiesiog tie mes mes esam krikščionys ir ar mes tai garsiai sakom ar nesakom ar ar ar nu vistiek mes vadovaujamės dekalogu vistiek mum krikščionybė daug reiškią, tai čia nori ar nenori nori ar nenori mes mes mes mes… mes jau esame panardinti į ją, tai, kitaip tariant, čia gal sudėtingai šiek tiek šneku, bet tas šventos Kotrynos vardas nikiek neimplikuoja, kad čia yra, na tarkim, ėėėėėėė krikščioniška gimnazija kaip Jazuitų gimnazija, ar ne, čia čia tame nieko nieko baisaus, kad šalimais ir bažnyčia Chodkevičių yra yra funduota stovi ir tas vienuolynas moterų ir ir gimnazija vadintųsi šventos Kotrynos, tai tai čia, šiuo atveju, gal iš tiesų, graži graži semantika tokia, kad nu šventoji Kotryna yra filosofijos ir ir mokslų globėja, tai tai būtų būtų tikrai būtų tikrai labai labai toks, man tai atrodytų, nu toks labai labai stiprus pavadinimas, semantiškai stiprus pavadinimas ir tuo pačiu tarsi…, aš čia visad mėgstu pavartot, atsiprašau, aš ten,kad sakau kad sakau aš aš aš… kaip koks egoistas, bet čia nebeverta… nu mums… tą Vilnių labai baisiai brutualiai desakralizavo, jeigu jau mes taip jau kalbam, čia tas sovietmetis, tai mums nereikia baidytis šventųjų vardų, tai nes šventieji mus globoja, kitaip tariant ir tas aišku – mes dabar nebe tokie, nebe tokie nebe viduramžių žmonės, bet ta visa tradicija liko labai labai labai graži čia netgi netgi jeigu nebūtų kaimynystės bažnyčios šalia vienuolyno, vis tiek tas pavadinimas šventos Kotrynos aleksandrietės jis liktų labai gražus tai, dėkui.
Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica neprieštaravo šventosios Kotrynos vardui, tik išdrįso retoriškai paklausti – kodėl nesvarstoma galimybė šiai gimnazijai gražinti jos istorinio pavadinimo Kunigaikštystės Birutės vardo?…
Bet išgirdo dar vieno istoriko, TS-LKD atstovo Dovydo Skarolskio griausmingą pasipiktinimą:
– Nežinau ar fikciniais personažais galima vadinti ar tai būtų karabasas barabasas ar būtų kalėdų senelis, nes apie Birutę mes neturime įrodymų ir tai buvo mitologizacija ir romantizacija ir norėčiau paantrinti, kad šventa Kotryna yra puikus variantas.
To užteko, kad V. Sinica pritiltų ir balsuotų kaip visi – už šventą Kotryną.
Знак ордена Святой Екатерины II степени с хрусталём | Alkas.lt ekrano nuotr.
PILDOMA
Tačiau ne visiems priimtinas šis prisitaikėlių ideologinis šuolis nuo Sovietų valdžios pasirinkto lietuvės rašytojos Salomėjos Neries į krikčionišką šventąją Kotryna Aleksandriete dar vadinama Kateriną, Jekateriną…
Alkas.lt redakcija dėl to kas vyksta gavo net 2 kreipimusis. Abu juos čia skelbiame be atskirų aptarimų kaip tautos atstovų balsą.
Pirmosios lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnų bendruomenės krepimais
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos alumnai nepritaria Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisijos sprendimui - Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijai suteikti Šventosios Kotrynos vardą, kadangi senasis tikrasis Kunigaikštienės Birutės vardas buvo suteiktas 1939 metais.
Įsteigus mergaičių gimnaziją buvo siūlomas Vytauto Didžiojo mergaičių gimnazijos pavadinimas, bet atsižvelgus į galimą dviejų įstaigų dubliavimąsi, pastebėjus, kad atgautame Vilniuje kaip Lietuvos sostinėje visai nėra įamžintas (Kunigaikštienės Birutės – Vytauto Didžiojo motinos) atminimas, o tai kartu ir bendras istorinis tęstinumas, suteiktas gimnazijai Kunigaikštienės Birutės vardas.
Šiuo sudėtingu pasauliui metu, šis Kunigaikštienės Birutės gimnazijos pavadinimas, ne tik garbingas bet ir dabartiniame geopolitiniame kontekste labai svarbus ir reikalingas. Okupacinio rėžimo gimnazijos vardas sunaikintas 1940 metais ir 1946 metais suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kunigaikštienės Birutės gimnazija Vilniuje, Vilniaus II-oji vidurinė mokykla, Vilniaus II-oji mergaičių gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries mergaičių gimnazija, Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinė mokykla, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, nieko bendra neturėjo su Šv. Kotrynos vardu. Manome, čia po Šv. Kotrynos vardu yra paslėpta daugiau detalių.
2025 metais Lietuvoje bus švenčiamas Pirmosios lietuvių lietuviškos gimnazijos dėstomąja lietuvių kalba 120 - metų jubiliejus ir 2030 metai – jubiliejiniai, nes bus minima Kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600 metų mirties ir jo motinos Kunigaikštienės Birutės 700 metų gimimo metinės.
Sugrąžinant tikrąjį istorinį Kunigaikštienės Birutės vardą – atstatykime istorinį faktą, kurį sunaikino okupacija.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojai 1923 m. Sėdi iš kairės: Jurgis Šlapelis, Danielius Alseika, Ona Kairiūkštienė, Elžbieta Lanio, Jonas Basanavičius, direktorius Marcelinas Šikšnys, Anielia Suduikienė, kun. Jonas Šepetys, Konstantinas Stašys; žemiau Povilas Gaidelionis, Ona Žebrauskaitė, Vytautas Kairiūkštis. Trečioje eilėje stovi: kun. Kristupas Čibiras, kun. Vincas Zajančkauskas, Stasys Kairiūkštis, Anatolija Aldona Kairiūkštytė-Dimnickienė, Bronius Untulis, Povilas Karazija, Stasys Matjošaitis, Klara Šepetienė, Vladas Sakavičius; ketvirtoje eilėje stovi: Vincas Budrevičius, Bronius Bucevičius, V. Alseika, Antanas Krutulys. Šaltinis: Biržiška, M. (1930). Vilniaus Golgota. Kaunas, 1930, p. 238. | mokslolietuva.lt nuotr.
Vilniečių ainių palikuonių kreipimasis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC)
Lietuvos respublikos Desovietizacijos komisijai
Lietuvos respublikos Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijai
Lietuvos respublikos švietimo ir sporto ministerijai
Ministrui
Lietuvos kultūros ministerijai
Ministrui
Lietuvių kalbos institutui
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui
Kopija:
Vilniaus miesto Tarybai – nariams
Vilniaus miesto Tarybos Švietimo ir kultūros komitetui
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos istorinės atminties komisijai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui
Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo skyriui
KREIPIMASIS
DĖL KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS GIMNAZIJOS
Mums buvusiems Vilniaus Kunigaikštienės Birutės gimnazijos vėliau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos ir Vilniaus Vytauto Didžiojo abiturientų palikuonims labai svarbu, kas vyksta Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kad jos pavadinimas keičiamas ne į 1940 metais okupacinių rėžimų atimto Kunigaikštienės Birutės, o slaviškąjį Šv. Kotrynos Aleksandrietės. Smagu, kad vyksta nors ir pavėluotas virsmas ir savotiškas savo kokybės kartelės pakėlimas, nors iki Marcelino Šikšnio, Vandos Daugirdaitės Sruogienės, Aldonos Rapoportienės Končiuvienės, Onos Klimkienės (profesoriaus Liberto Klimkos mamos), Marijos Bagdonaitės gimnazijos direktorė pastačiusi lenktą priestatą) drausmės, etiketo ir išlaikytos tarpukario dvasios laikų gimnazijai dar taip toli...
Iki šiandien dienos Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija priėmė visus mokinius kas tik pravėrė jos duris, kad būtų gyvų dūšių ką mokyti, nei stojamųjų egzaminų, jokios kartelės.
Susidaro įspūdis, kad bėgdami nuo savo šaknų ir istorijos, kratosi tarsi tarybinio laikotarpio primesto pavadinimo, bet tuo pačiu metu lenda po rusiškuoju, slaviškuoju Šv. Kotrynos Aleksandrietės (rus. Храм Святой Екатерины Александрийской) vardu. Vilniaus Salomėjos Nėries pasaulietiška gimnazija, nieko bendra neturi su Šv. Kotryna Aleksandriete. Pažymėtina, kad Šventos Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia (rus. Храм Святой Екатерины Александрийской) – Romos katalikų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. 1783 m. spalio 7 d. Ji pavadinta Šv. Kotrynos Aleksandrietės, Rusijos imperatorės Jekaterinos II globėjos, vardu. Neoklasikinio stiliaus architektūros paminklas, seniausia katalikška bažnyčia, buvusi ugdymo įstaiga.
Jeigu jau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija gaus šį garbingą Šv. Kotrynos Aleksandrietės pavadinimą tai ar jos ugdymo turinys viduryje mokslų metų irgi kardinaliai pasikeis, gimnazija taps religinio - katalikiškojo profilio ir auklėjimo, juk pavadinimas tai daryti įpareigoja. Ar nėra bėgama nuo sovietinės ideologijos iki religijos, nesvarbu kokiame kontekste? Manome, kad greitai išsipildys buvusių Vilniaus vadovų svajonė ir ilgai ne teks laukti, kad sekantis žingsnis – Vilniaus gatvėje stovintis poetės Salomėjos Nėries paminklas, keliaus į Grūto parką, o vietoje jo gal vėl stovės Jakterina II-oji, kuri stovėjo iki 1915m. prie Vilniaus Arkikatedros Varpinės.
Įdomu, ką pasakytų matematikas pedagogas Marcelinas Šikšnys, akademikas – istorikas Mykolas Biržiška, Marcelinas Šikšnys, dr. istorikė Vanda Daugirdaitė Sruogienė ir kt. Senųjų vilniečių tarpe gerai žinomos Vytautinės senosios pirmosios lietuvių mergaičių Kunigaikštienės Birutės gimnazijos arba liaudyje vadintos Birutės mergaičių gimnazijos istorija pradžia yra 1915 metais kada buvo įsteigta pirmoji lietuvių –gimnazija (steigėjai dr. Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška ir Povilas Gaidelionis), dėstomąja lietuvių kalba. 1939 m. atgavus okupuotą Vilniaus kraštą, Lietuvos Respublikos Švietimo ministerija (švietimo ministras Leonas Bistras) –įsakymas Nr. 63, vietoje mišrios Vytauto Didžiojo gimnazijos Vilniuje įsteigė dvi atskiras ugdymo įstaigas: Vytauto Didžiojo berniukų gimnaziją ir Kunigaikštienės Birutės mergaičių gimnaziją. Iš Vytauto Didžiojo gimnazijos 1939 m. protokolų: įsteigus mergaičių gimnaziją buvo siūlomas Vytauto Didžiojo mergaičių gimnazijos ir kt. pavadinimai, bet pasirinktas Kunigaikštienės Birutės – Vytauto Didžiojo motinos vardas.
1940 metais I –osios sovietinės okupacijos metu gimnazijų pavadinimai panaikinami ir jos tapo Vilniaus m. I-ąja ir II-ąja vidurinėmis mokyklomis. 1941-1944 metais mokykloms vėl buvo sugrąžintas gimnazijos statusas jau be pavadinimų Vilniaus I - oji berniukų gimnazija ir II - oji mergaičių gimnazija. 1946 m. Vilniaus II - ąjai mergaičių gimnazijai buvo suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas. Deja, 1945 m. gimnazijoms sugrąžinamas vidurinių mokyklų statusas, o tik 1999 m. sugrąžintas gimnazijos statusas. Pirmuoju direktoriumi paskiria Marceliną Šikšnį, kuris buvo ir Vytauto Didžiojo berniukų gimnazijos direktorius. Vėliau direktore paskiriama istorikė Vanda Daugirdaitė – Sruogienė.
Be jokių išlygų ir didelių diskusijų, privalo būti atstatytas istorinis Vilniaus senosios gilias istorines tradicijas turinčios gimnazijos Kunigaikštienės Birutės vardas, kurį brutaliai 1940 m. atėmė okupaciniai rėžimai, o tiems, kurie nori kitokio tegu paieško tam atitikmenų kitur. Nepamirškime, kad 2025 metais Lietuvoje bus švenčiama Pirmosios lietuvių lietuviškos gimnazijos dėstomąja lietuvių kalba 120 - metų jubiliejus. Visai Lietuvai 2030 metai – jubiliejiniai, nes bus minima Kunigaikščio Vytauto Didžiojo 600 metų mirties ir jo motinos Kunigaikštienės Birutės 700 metų gimimo metinės.
Vilniečių ainių palikuonys
2024 m. vasario 25 d.
Vilnius