Klaipėda – tarsi Gdansko uosto šešėlyje

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-03-14 15:14:00, skaitė 1228, komentavo 5

Kol Lietuvos Seimas bando aiškintis, kas kaltas dėl to, kad Lietuva prarado daug krovinių, tarp jų ir baltarusiškų kalio trąšų, Lenkijos uostai pagal praėjusių metų krovinių apyvartos rezultatus „pakilo“.

Šiandien visiškai aišku, kad dėl Lietuvai vienašališkai priimtų sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms, JAV to nereikalavus, Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai patyrė didelę žalą.

Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uostas neteko beveik 13 mln. tonų krovinių. 2021 metais Klaipėdos uosto krovinių apyvarta siekė 45,62 mln.t, o 2023 metais liko 32,7 mln.t. Pagal šiuos krovinių apyvartos rezultatus Klaipėdos uostas nukrito iki 2010 metų lygio.

Taip galėjo nutikti ir dėl to, kad dėl politinių priežasčių Baltarusijos tranzito atsisakiusi Lietuva naujų krovinių tikriausiai neieškojo. Procesas buvo paliktas atsitiktinumui, tikintis, kad jei Klaipėdos uostas jau sukūrė infrastruktūrą ir antstatą, galintį perkrauti iki 80 mln. tonų krovinių per metus, tai į Klaipėdos uostą ateis kažkas naujo. Realiai baltarusiškų kalio trąšų ir kito Baltarusijos tranzito praradimo rizika nebuvo kontroliuojama. Nuostolių patyrė ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir Klaipėdos uostas. Lietuvos transporto sistema patyrė ir didelę ekonominę žalą, ir smūgį jos įvaizdžiui, kai Klaipėdos uostas buvo tarp didžiausių krovinių apyvartos kritimo ES uostų.