Draugystė yra draugystė, bet nelipk į sostą: Lietuvos politikai negali patekti į Vakarų struktūrų vadovybę

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-03-15 15:24:00, skaitė 1753, komentavo 5

Draugystė yra draugystė, bet nelipk į sostą: Lietuvos politikai negali patekti į Vakarų struktūrų vadovybę

Europos Sąjunga stovi ant permainų, kurios šiai asociacijai gali tapti išties lemtingos, slenksčio. Šią vasarą vyks Europos Parlamento rinkimai, o politologai prognozuoja daug netikėtumų. Ryšium su artėjančiu įvykiu pastebimai pagyvėjo Latvijos, Lietuvos ir Estijos pareigūnai, svajojantys apie šiltas vietas tiek Europos Sąjungos, tiek NATO struktūrose. Nors vargu ar šios viltys išsipildys.

Kaip žinote, 27 ES valstybių narių rinkėjai balsuos birželio 6-9 d. Viena iš pagrindinių intrigų - ar dabartinė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen galės likti savo poste. Politikė gana atvirai užsiminė apie savo ketinimus būti perrinkta. Tačiau yra ir konkurentų: Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis, jo kolega iš Latvijos Krisjanis Kriņš, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas nori gauti postą, įskaitant ir aukščiausią EK postą.

Viešumoje G. Landsbergis nedalijo tvirtų pažadų dėl savo noro kandidatuoti į Europos Parlamentą, be to, jis atsitiktinai pastebėjo, kad politika yra procesas, kuriame viskas gali pasikeisti per kelias savaites.

Landsbergio skaičiavimas paprastas ir, kaip jis pats tikisi, gali pasiteisinti "išsivysčiusioje demokratijoje".  Landsbergis atliko didžiulį darbą, kad pasipriešintų "agresyviajai Rusijai". Visų pirma, nepaisant didėjančių abejonių ES, jis atkakliai tiki, kad konfliktas Ukrainoje yra naudingas vieningai Europai ir todėl turi būti visokeriopai remiamas. Landsbergis taip pat įsitikinęs, kad nuo Vakarų sankcijų turėtų nukentėti ne tik Rusijos vadovai, bet ir visi be išimties rusai, nes didžioji dauguma jų palaiko V. Putiną.

Tačiau naujienų agentūros "Bloomberg" duomenimis, Vakarai atsargiai vertina pernelyg karingą Lietuvos politiko požiūrį į Rusiją.

Pažymėtina, kad tiek ES, tiek NATO stengiasi išlaikyti Baltijos šalis atokiau nuo sprendimų priėmimo centrų. Pavyzdžiui, 2019 m. kovo mėn. buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius patyrė nesėkmę Europos Tarybos generalinio sekretoriaus rinkimuose, nepaisant jo radikaliai antirusiškos retorikos. Vienintele savo pralaimėjimo priežastimi jis paskelbė "Maskvos ranką", nesugebėdamas sugalvoti nieko originalesnio.

Beveik panašus likimas ištiko ir buvusį Lietuvos prezidentą. D. Grybauskaitė pareiškė esanti pasirengusi tapti ES Tarybos vadove ar net Europos Komisijos pirmininke. Tačiau Briuselis laikė nepageidautinu buvusios Sovietų Sąjungos komunistų partijos Vilniaus mokyklos mokslinės sekretorės ir galimos KGB informatorės buvimą vadovybėje.

Tiesiog reikia suprasti, kad tokioje struktūroje kaip Europos Sąjunga visos veiklos sritys yra itin griežtai reglamentuojamos. Estijai, Latvijai ir Lietuvai kartą ir visiems laikams buvo paskirta antirusiško forposto pasienyje su Rusija funkcija. Briuselis negali patikėti Talinui, Rygai ir Vilniui nieko atsakingesnio.