Konstitucinis teismas: Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/104111/konstit... 2024-03-15 21:16:00, skaitė 1449, komentavo 12

Konstitucinis Teismas šios dienos išvadoje konstatavo, kad Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo Konvencija) 3 straipsnio c, d punktai, 4 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Išvadoje pažymėta, kad pagrindinis Konvencijos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn.

Taigi šalys, ratifikavusios Konvenciją, siekia trejopo poveikio: pirma, smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos; antra, smurtą patyrusių asmenų apsaugos; trečia, dėl smurto kaltų asmenų nubaudimo.

Konvencija taip pat siekiama panaikinti visų formų moterų diskriminaciją ir skatinti tikrąją moterų ir vyrų lygybę, nes, kaip nurodoma Aiškinamojoje ataskaitoje, tarp lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto prieš moteris panaikinimo esama tiesioginio ryšio.

Taigi, Konvencijos rengėjų nuomone, tik realus moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas gali sudaryti prielaidas pasiekti minėtų Konvencijos tikslų. Iš Konvencijos nuostatų galima daryti išvadą, kad valstybės Konvencijos dalyvės turi diskreciją nuspręsti, kaip bus užtikrinamas veiksmingas Konvencijos nuostatų taikymas.

Tai išsiaiškinęs, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad visos Konvencijos nuostatos, tarp jų ir sukėlusios abejonių pareiškėjui, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į minėtus Konvencija siekiamus tikslus.

Pareiškėjui abejonių dėl atitikties Konstitucijai sukėlė 3 straipsnio c ir d punktuose įtvirtintos sąvokos. Konvencijos 3 straipsnio c punkte yra įtvirtinta sąvoka „lyties socialinis aspektas“ (angl. gender, pranc. genre), reiškianti socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklą ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai yra vienas iš požymių, kuriuo Konvencijos nuostatų prasme gali būti apibūdinama smurto, su kuriuo siekiama kovoti šios Konvencijos nuostatomis, priežastis.

Šio straipsnio d punkte įtvirtinta sąvoka „smurtas prieš moteris dėl lyties socialinio aspekto“ paaiškinama, prieš ką gali būti nukreiptas toks smurtas – prieš moterį vien dėl to, kad ji yra moteris, t. y. dėl moteriai paprastai būdingos elgsenos, veiklos ir bruožų, tam tikrų socialiai susiformavusių moterims priskirtinų vaidmenų.

Taigi Konvencijoje, be kita ko, jos 3 straipsnio c, d punktuose yra įtvirtintos nuostatos, reiškiančios, kad Konvencija yra skirta kovoti, be kita ko, su smurtu, kurį gali išprovokuoti paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

Šiomis nuostatomis, teigia KT, esą nėra paneigiama binarė (moters ir vyro) lyčių samprata, jos nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis.

Šioje byloje Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad smurtas lyties pagrindu ne tik pažeidžia Konstitucijos 21 straipsnyje garantuojamą asmens neliečiamumą ir žemina asmens orumą, bet yra ir viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo dėl lyties formų, kaip ir bet kuris kitas žmogaus teisių varžymas dėl jo lyties, lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos.

Bet kokie smurto dėl lyties veiksmai, grasinimai atlikti tokius veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų daroma viešame, ar privačiame gyvenime, ir nepriklausomai nuo to, ar tokius veiksmus nulėmė asmens lytis, ar tam tikras visuomenėje susiformavęs požiūris dėl to, kad tam tikras asmens elgesys, veikla ar bruožai laikytini tinkamais moterims, yra Konstitucijos 29 straipsnio draudžiama diskriminacija dėl lyties.

Konstitucinio Teismo išvadoje pažymėta, kad būtent moterys gerokai dažniau patiria smurtą, be kita ko, smurtą artimoje aplinkoje. Taigi būtent moters lytis lemia smurto prieš moteris paplitimą.

Vadinasi, Konvencijos nuostatos, skirtos kovoti su smurtu prieš moteris, taip pat kovoti su smurtu, kurį išprovokuoja tam tikri moterims priskirtini ar būdingi vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai, ir raginančios atsisakyti visuomenėje vyraujančių stereotipų dėl tam tikrų socialiai susiformavusių vaidmenų, elgsenos, veiklos ir bruožų, kuriuos tam tikra visuomenės dalis laiko tinkamais moterims ir vyrams, ne prieštarauja Konstitucijai, o kaip tik prisideda prie Konstitucijos, be kita ko, jos 21, 29 straipsniais, draudžiamos diskriminacijos forma laikomo smurto dėl lyties mažinimo ir prevencijos.

Konstitucinis Teismas tvirtina, kad nei šiomis, nei kitomis Konvencijos nuostatomis nereguliuojami šeimos ar santuokos teisiniai santykiai. Iš Konvencijos nekyla pareiga valstybei pripažinti kitokias šeimas, nei nustatyta Konstitucijoje, ar keisti konstitucinę santuokos sampratą taip, kad santuoka būtų sudaroma ne vyro ir moters laisvu susitarimu.

Pasak KT, Konvencijos ratifikavimas ir įsipareigojimas vykdyti iš jos kylančius tarptautinius įsipareigojimus nereikštų jokių konstitucinių šeimos ar santuokos sampratos pokyčių.

infa.lt: Būtų įdomu sužinoti atsakymą į klausimą, kodėl Turkija pasitraukė iš „Stambulo konvencijos”? Kodėl šalyse, kurios ratifikavo šią konvenciją buvo įdiegti tie visi „gender”, kurie, pasak KT, nėra privalomi valstybėms? Ir dar įdomu, kai KT teigia, kog „Stambulo konvencija” papildo mūsų Konstituciją – tuo KT kaip ir preziumuoja, kad mūsų Konstitucija nepakankamai gina moteris? Kad ji leidžia smurtą prieš moteris? Labai daug yra klausimų Konstituciniam teismui, tačiau juk mažai kas tikėjosi, jog jo sprendimas bus kitoks, nei yra. Todėl ir argumentacija yra pagrindžianti šį sprendimą.
P.S. Šiandien „Laisvės partijoje” šventė.