Turėjo bobutė žilą oželį arba anglosaksų užvaldyta litukrija

Turėjo bobutė
žilą oželį.
O ko, džiog džio,
žilą oželį.

Įšoko oželis
rūtų darželin.
Cip rip, cap cap,
rūtų darželin.

Išėjo bobutė
oželio varyt.
O ko, džiog džio,
oželio varyt.

Nedoras oželis
nenori klausyt.
Cip rip, cap cap,
nenori klausyt.

Paėmė bobutė
ilgą botagą.
O ko, džiog džio,
ilgą botagą.

Uždrožė oželiui
per pat uodegą.
Cip rip, cap cap,
per pat uodegą.

Išbėgo oželis
į tyrus laukus.
O ko, džiog džio,
į tyrus laukus.

Išėjo bobutė
oželio ieškot.
Cip rip, cap cap,
oželio ieškot.

Sutiko bobutė
du vilku pilku.
O ko, džiog džio,
du vilku pilku.

— Jūs mano vilkeliai,
jūs pilkužėliai.
Cip rip, cap cap,
jūs pilkužėliai.

Gal matėt, regėjot
žilą oželį?
O ko, džiog džio,
žilą oželį.

— Oi matėm regėjom
žilą oželį.
Cip rip, cap cap,
žilą oželį.

Jau žilo oželio
rageliai vieni.
O ko, džiog džio,
rageliai vieni.

Viename ragely
du miežio grūdu.
Cip rip, cap cap,
du miežio grūdu.

Antrame ragely
du rugio grūdu.
O ko, džiog džio,
du rugio grūdu.

Padarė bobutė
saldų alutį.
Cip rip, cap cap,
saldų alutį.

Suprašė svečiuosna
visus paukštelius.
O ko, džiog džio,
visus paukštelius.

Tiktai nepaprašė
pelėdos vienos.
Cip rip, cap cap,
pelėdos vienos.

Atėjo pelėda,
kad ir nekviesta.
O ko, džiog džio,
kad ir nekviesta.

Ir ji atsisėdo
pačioj kerčioje.
Cip rip, cap cap,
pačioj kerčioje.

Išvedė žvirblelis
pelėdą šokti.
O ko, džiog džio,
pelėdą šokti.

Numynė žvirblelis
pelėdai koją.
Cip rip, cap cap,
pelėdai koją.

Pelėda į teismą,
žvirblis ant tvoros.
O ko, džiog džio,
žvirblis ant tvoros.

Pelėda iš teismo,
žvirblis nuo tvoros.
Cip rip, cap cap,
žvirblis nuo tvoros.

Taip baigės oželio
tos pakasynos.
O ko, džiog džio,
tos pakasynos.