Politico: Kas ES svarbiau: Ukrainos prisijungimas prie bloko ar Europos ūkininkai?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2024-03-22 21:29:00, skaitė 1564, komentavo 5

"Politico" pasirodė straipsnis "BRIUSELIS - Kas Europos Sąjungai svarbiau: Ukrainos prisijungimas prie bloko ar Europos ūkininkai?"

Straipsnį tuojau pat ėmė analizuoti Ukrainos blogeriai (žiūr. žemiau), naujų 10 ES narių priėmimo klausimą aptarė gen.Valdas Tutkus.

https://youtu.be/crVlp62uvvU?si

https://youtu.be/F-hTFD5N988?si

https://www.youtube.com/watch?v=pck9gbCn_N4

Žemiau pateikiu minėto "Politico" straipsnio vertimą.

ES nenori viešai daug kalbėti apie naujų narių priėmimą, nes įsiutę ūkininkai visame žemyne rengia kartais smurtinius protestus.

Ūkininkai sako, kad jie pralaimi konkurencinę kovą su pigiais importuojamais produktais iš už bloko ribų, kurių daugelis yra iš Ukrainos. Jie taip pat sako, kad nerimauja dėl didesnių nei įprasta degalų kainų ir Briuselio aplinkosaugos taisyklių.

Taigi kol kas Europos vadovai daro nuolaidas, kad įtiktų įsižeidusiems ūkininkams. Vėlų pirmadienio vakarą ES šalys susitarė įvesti apribojimus Ukrainos žemės ūkio produktų pardavimui, o tai suduos didelį smūgį jos eksportui. Per 27 vyriausybių atstovų susitikimą Prancūzija pasisakė už Lenkiją, prašydama apriboti ukrainietiškos paukštienos, kiaušinių, cukraus ir kviečių importą, "Brussels Playbook" sakė du su diskusijomis supažindinti asmenys.

Paklausti, kodėl jie nusileido, aukšto rango pareigūnai kaltino savo vadovus baime, kad ūkininkų protestai gali paskatinti naujas populistines partijas, tokias kaip BBB Nyderlanduose.

Tuo tarpu Europos vadovai kuo mažiau kalba apie plėtrą, ypač kai iki ES rinkimų liko vos trys mėnesiai.

O kai kurie ES pareigūnai POLITICO sakė, kad jie norėtų išlaikyti paslaptyje darbą, atliekamą rengiantis galimai Ukrainos, Moldovos ir kelių Vakarų Balkanų šalių integracijai, ypač šalutinį poveikį, kurį tai turėtų ūkininkams.

"Būkime atviri: niekas nenori apie tai [plėtrą] kalbėti prieš Europos Parlamento rinkimus", - sakė vienas ES pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems šio straipsnio autoriams, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.

"Kalbėti apie mažesnes subsidijas Europos ūkininkams nėra tai, ką norite įtraukti į savo rinkimų šūkius ar naudoti kaip rinkiminę amuniciją kraštutiniams dešiniesiems", - pridūrė pareigūnas, turėdamas omenyje birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Vis dėlto Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, siekianti antrosios kadencijos, pažadėjo parengti Ukrainai skirtą bloką. Praėjusį rugsėjį sakydama kalbą apie Sąjungos padėtį U. von der Leyen sakė, kad šį klausimą reikia išspręsti "šiandien, jei norime būti pasirengę rytojui".

Ji pridūrė: "Laikas Europai vėl mąstyti plačiai ir patiems kurti savo likimą.

ES laukia sudėtingas plėtros uždavinys, ypač Ukrainos klausimu.

Karo nualinta Ukraina, kurioje gyvena beveik 44 mln. gyventojų, bus didžiausia bloko teritorija. Atsižvelgdamas į gyventojų skaičių, Kijevas turės didelę įtaką Europos Parlamente ir ES Taryboje.

Ukraina, tapusi ES nare, turės vieną mažiausių BVP. Tai bus didelė našta bloko sanglaudos politikai, t. y. finansavimui, kuris iš turtingesnių regionų atitenka skurdesniems. Ukrainos integracija į bloką gali reikšti, kad per septynerius metus į šią šalį pateks apie 186 mlrd. eurų ES lėšų, teigiama praėjusį rudenį paskelbtame ES Tarybos vidaus pranešime.

Dokumente aiškiai teigiama, kad dėl būsimos plėtros visos dabartinės ES šalys "turės mokėti daugiau ir gauti mažiau". Blokas nusprendė, kad pasirengimas galimai Ukrainos, Moldovos, Gruzijos ir šešių Vakarų Balkanų šalių integracijai turėtų būti vykdomas viduje, o ne viešai.

Galiausiai naujų narių priėmimas į ES be vidinių Europos reformų yra neįmanomas, sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto analitinio centro Kai-Olafas Langas (Kai-Olaf Lang).

Ne tai nori išgirsti Europos ūkininkai, kurie šį ketvirtadienį, kai Briuselyje susitiks 27 ES vyriausybių vadovai, atvyks į dar vieną protestų raundą.

Kol kas jiems nėra ko nerimauti.

Šią savaitę susitikę aukščiausiojo lygio susitikime aptarti plėtros, be kitų klausimų, Europos vadovai beveik nepaliečia savo vidaus namų darbų plėtros temą. Kaip teigiama naujausiame susitikimo išvadų projekte, su kuriuo susipažino "POLITICO", ES vadovai ketina tiesiog "apžvelgti", ką reikia padaryti.

Nervingumas Europos Komisijos gretose

Vasario pabaigoje Komisija turėjo paskelbti komunikatą dėl reformų prieš plėtrą. Tai neįvyko, o projektas buvo gerokai sušvelnintas, sakė kiti trys ES pareigūnai.

Kelios šalys paprašė Komisijos mažiau dėmesio skirti finansinėms pasekmėms ir būsimoms institucinėms reformoms, pridūrė vienas ES diplomatas.

Komunikatas bus paskelbtas trečiadienį, praėjus dienai po to, kai jį turėjo aptarti Europos reikalų ministrai.

"Europos Komisijos gretose jaučiamas didelis nervingumas dėl šio dokumento", - sakė minėtas diplomatas. "Žinoma, priešrinkiminis laikotarpis nepadeda".

Europos Parlamento rinkimai apsunkina šį klausimą, sakė Langas. "Tie, kurie pasisako už plėtrą, gali baimintis, kad jie inicijuos diskusijas dėl reformų ... kurios gali sutelkti darnesnės ES priešininkus", turėdamas omenyje Vengriją.

Vengrija blokavo kalbas apie ES paramą Ukrainai mainais į grynųjų pinigų neįšaldymą. Tik gruodžio mėn. vykusiame ES Tarybos posėdyje Ministrui Pirmininkui Viktorui Orbanui išėjus iš salės, kiti 26 vadovai galėjo imtis veiksmų dėl Ukrainos pirminės narystės.

Kai kurios šalys darosi vis nekantresnės ir ragina daugiau nuveikti plėtros labui, ypač po to, kai Komisija kovo mėn. žengė žingsnį atverti bloką galimoms naujoms narėms, pavyzdžiui, Bosnijai ir Hercegovinai.

"Plėtra ir vidaus reformos turi vykti kartu", - sakė Portugalijos valstybės sekretorius, atsakingas už Europos reikalus, Thiago Antunesas, kurio šalis siekia reformų ES.

"Mes tikrai laukiame šio Komisijos komunikato ir turime didelių lūkesčių. Būtina aptarti reformas, kurios yra būtinos, kad naujosios valstybės narės būtų pasirengusios įstoti į Sąjungą."

Tačiau tikrieji debatai prasidės po Europos Parlamento rinkimų, sakė diplomatai ir pareigūnai.

Birželio pabaigoje Europos vadovai kitame Europos Komisijos posėdyje pasirašys vadinamąją strateginę darbotvarkę, ypač dėl Europos vidaus reformų.

Tikimasi, kad Lenkija, kuri 2025 m. rotacijos tvarka pirmininkaus ES Tarybai, pradės dėti plėtros pagrindus.

"Turime laiko", - sakė kitas ES diplomatas. "Tai nėra susiję su Ukrainos prisijungimu prie ES rytoj".