Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/105622/technis... 2024-04-16 21:14:00, skaitė 1550, komentavo 7
Arvydas Daunys, infa.lt redaktorius
Visi pagrindiniai interneto serveriai yra JAV, visas pagrindines paieškos sistemas valdo JAV kompanijos, visi pagrindiniai socialiniai tinklai – yra JAV gyvenančių savininkų, išskyrus „Tik Tok” vaizdo turinio tinklą, kuris irgi neužilgo taps JAV nuosavybe arba bus tiesiog užblokuotas Jungtinėse Valstijose.
Tokia fizinės nuosavybės realybė, kurią pasireiškiant informacijos blokavimu matėme (ir matome) nuolat. Viskas, kas ideologine prasme neatitinka JAV nacionalinio saugumo (arba to, kas juo pridengiama) blokuojama ir paieškos sistemomis, ir socialinių tinklų lygmeniu.
ES, kadangi neturi fizinio blokavimo mechanizmų, stengiasi tą klausimą spręsti leidžiamų direktyvų lygmeniu – teisiškai, kurdama naujus „teisėto blokavimo” naratyvus, kaip „naudotojai turi teisę žinoti tiesą”. ES valstybėse narėse nuolat vyksta „kova su dezinformacija”, kurią nuolat laimi „dezinformacijos” skleidėjai.
Todėl tai kova be pabaigos arba kova iki valdančiųjų pabaigos, kas labiau tikėtina.
Ir čia paradoksas tame, kad turėdami galimybę blokuoti informaciją, patys oficialių naratyvų kūrėjai nesugeba sukurti tų naratyvų tokiais, kad jie atrodytų patikimais visuomenės tarpe.
Paimkime pavyzdžiu Kovydo pandemiją – viskas baigėsi tuo, kad oficialaus naratyvo stūmėjai pasidavė, ir tada „pandemija” pasibaigė, liga tapo nebe mirtina, o į paviršių ėmė lįsti daugybės tyrimų duomenys, liudijantys, kad „saugi vakcina” iš tiesų slepia daugybę sveikatos komplikacijų, kaip iškart, taip ir ateityje.
Maža to, daugybė žmonių nuo pat pradžių netikėjo oficialia Kovydo versija ir ieškojo (ir rado) patikimų mokslinių tyrimų, kurie niekada nenustojo vykę, duomenų, atskleidžiančių tikrą situaciją.
Jie dalinosi tais duomenimis kur galėjo, daugumoje vietų jie buvo blokuojami, tačiau ylos maiše, kaip ir tiesos, nepaslėpti – jai nereikėjo jokios propagandos, kartą perskaitę žmonės suprasdavo, kad būtent tai ir yra tai, kas vyksta; tiesa – ji paprasta ir pasiekia daugumos neužsiblokavusių nuo jos žmonių protus tiesiogiai.
Reikia tarti gerą žodį demokratijos atžvilgiu: nors tiesa ir blokuojama esą kaip „dezinformacija” – už ją dar nesodinama į kalėjimą. Pasaulyje yra vietų, kur žmonės sodinami vien už patiktuką ar pasidalinimą kito žmogaus pranešimu socialiniuose tinkluose, jei jis neįtiko valdžiai.
Grįžtant prie informacinės erdvės techninio valdymo – jis, deja, Vakarams nesuteikia moralinio pranašumo ar didesnio įtikinamumo savo teikiamos informacijos patikimumo atžvilgiu.
Patikimumą suteikia tai, kas yra tiesa šiandien, buvo vakar ir bus tiesa rytoj. Visa kita tėra valdžios ir verslo bandymai gauti „bent kažką čia ir dabar”, nesvarstant kaip tai atrodys rytoj ar kaip tai atrodė vakar (žmonės sulygina).
Ir kai mums pradeda aiškinti, kad va, yra skiepai nuo gripo viruso, nuo Kovydo viruso ir net nuo gimdos kaklelio vėžio – bent kažkiek apsišvietęs žmogus supranta, kad tai verslo pasakos, kurias stumia nupirkti valdininkai.
Nes jau 1970-ųjų metų mokyklose buvo aiškiai pateikiama, kad būtent nuo virusų neįmanoma sukurti veiksmingos vakcinos dėl nuolatinių jų mutacijų. Nuo bakerijų įmanoma, nuo viruso ne. Apie vakcinas nuo vėžio gal nerašysiu, nes protingas žmogus turėtų pats suprasti, kad prieš savo organizmo išsigimstančias ląsteles tėra viena vakcina – jų mirtis tada, kai jos ima augti, bet ne vakcina, kaip prevencinė priemonė jų atsiradimui.
Kiekvienas didesnis pagal mąstą oficialaus naratyvo demaskavimas – kala eilinę vinį į liberalaus elito politikos patikimumo karstą. Ir to neįmanoma išvengti, kai ta politika vykdoma pagal verslo lobistų užsakymus.
Įvyksta informacijos nutekėjimai, tačiau svarbiausia – ta politika pagal oficialų aprašymą visiškai skiriasi nuo to, ką žmonės mato tikrovėje. Ir tada demaskavimas apima ne tik patį melą, bet ir tuos, kas tą melą skleidžia.
Ir čia mūsų akiratyje atsiranda ne tik apsimelavę politikai, bet ir žiniasklaidos priemonės, platinusios jų melą, paieškos sistemos, nerodžiusios paieškos lange prašomos informacijos, socialiniai tinklai, su savotišku pasiutimu blokavę informaciją, kurią atrado jų algoritmai ar „kurią patikrino nepriklausomi faktų tikrintojai”.
Kokie jie gali būti nepriklausomi, jei jiems už tai mokami pinigai? Net penktokai nebetiki nepriklausomumu, kuris matuojamas pinigais „už blokavimą” informacijos, neapibrėžtos įstatymu ir nedraudžiamos įstatymu.
Visa tai liudija, kad bet kokią skelbiamą informaciją, jei ji eina iš oficialiosios valdžios pusės, jos išlaikomų „ekspertų” ir jos finansiškai remiamos žiniasklaidos pusės – reikia žiūrėti atsargiai ir ją papildomai tikrinti savo nuosavu, pas daugelį jau susiformavusiu, „faktų tikrinimo būdu”.
Reikėtų pastebėti, kad kaip priešprieša šiai informacijos iškreipimo ir melo sistemai atsirado alternatyvus informacijos šaltiniai, kurie ją apžvelgia iš įvairių pusių, remdamiesi esama bendra pasaulyje informacija.
Pavyzdžiui – visi turbūt matėte reklamą, stumiančią skirti 4% valstybės BVP karo išlaidoms. Jei nesiremtume pilna pasaulyje ir pačioje Lietuvoje skelbiama informacija – tokia iniciatyva galėtų atrodyti sveikintina – padidės gynybiniai pajėgumai, o su tuo ir saugumas ir t.t. ir pan.
Tačiau prie šios iniciatyvos pritraukus tai, kas žinoma apie vyriausybės planus, kur bus panaudoti šie pinigai, kas planuojama pirkti ir kodėl būtent tai – paaiškėja, kad jokių planų nėra, tiesiog vyriausybei reikia pinigų ir paleidžia „vieno sakinio” lygmens propagandinį šūkį, tikėdamasi, kad jai pavyks surinkti palaikančių skaičių, kad galėtų stumti įstatymo projektą.
Papildomai apsidairius pasaulyje – sužinai, kad ta šalis, nuo kurios labiausiai planuojama gintis, skirs apie 100 kartų didesnę sumą savo karo reikmėms.
Ir tada susimąstai, o ką konkrečiai duos tokie be jokio plano iš sveikatos sistemos, Švietimo, kelių remonto, socialinės pagalbos sistemų atimti pinigai, kuriuos vyriausybė, tikėtina, tiesiog ištaškys ten, iš kur gaus, galimai, daugiausiai otkatų?
Ar mes nuo to pasijausime saugesni?
Kažkodėl tuo abejoju. Net pats nesuprantu kodėl. Juk atrodytų turėčiau pasitikėti oficialia informacija ir tuo, kad mus tuoj gali pulti ir mums labai prireiks tų ginklų, kuriais mes turime šansų apsiginti. Ironizuoju.
O kalbant tiesiai šviesiai – nė per nago juodymą netikiu vyriausybe – nei šia, nei anksčiau buvusia, nei buvusia prieš tai, dėl jau aukščiau išvardintų priežasčių.
Ji gali elgtis padoriai tik vienu atveju – jei bus akylai kontroliuojama žiniasklaidos ir teisėsaugos.
Tačiau, kai abu šie institutai randasi jos kišenėje – jų vykdoma (kuri turėtų būti vykdoma) vyriausybės kontrolė tampa „misija neįmanoma”.
Tačiau kontroliuoti gali visuomenė pagal jau turimas žinias. Valdžių melas labai gerai parodo jų interesus, veidmainystę, savanaudiškumą ir požiūrį į visuomenę.
Visuomenė jau tą mato aiškiai. Tetrūksta vieno konkretaus dalyko – konsoliduoti savo jėgas, išsiauginti savo lyderius ir dirbti su jais ranka rankon.
Tam reikia išmokti atsisakyti įprasto įtarumo kas antrą matyti „sistemos tarnu” – daugelio žmonių pažiūros nėra iškaltos akmenyje, jos keičiasi gyvenimo eigoje, keičiantis gaunamai informacijai ir aplinkybėms.
Pasistenkime gyventi iš priešų darydami draugus, o ne atvirkščiai, ką matau vykstant dabar prieš LR prezidento rinkimus.
Rinkimai praeis, o mes ir mūsų „nauji priešai” liksime ten pat. Pasistenkime nedaryti tų klaidų ir vienytis apie pozityvų tikslą, o ne prieš bendrą priešą.
Tai kur kas konstruktyviau.